Šį šeštadienį, birželio 7 d., 13 val. Kauno Dainų slėnyje prasidės XII respublikinė politinių kalinių ir tremtinių (LPKTS) dainų ir poezijos šventė "Leiskit į Tėvynę".
Tai tradicinė šventė, vykstanti kas dvejus metus vis kitoje Lietuvos apskrityje. Pirmoji šventė įvyko 1991 m. Kaune. Užpernai Ukmergėje simbolinė dirigento batuta buvo perduota kauniečiams, tad per du dešimtmečius apsukusi ratą po visą Lietuvą, šventė sugrįžta į Kauną, kur gimė ši graži tradicija.
Šiemet šventėje dalyvaus 33 tremtinių chorai iš visos Lietuvos. 12 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje nuo Amžinosios ugnies aukuro jaunieji plechavičiukai kartu su tremtiniais uždegs simbolinį fakelą ir neš jį į Dainų slėnį.
Šįkart Dainų slėnyje bus dvi dainų šventės - birželio 7 d. „Leiskit į Tėvynę", o birželio 28 d., minint pirmosios 1924 m. surengtos Dainų šventės, anuomet vadintos Dainų diena, jubiliejinę sukaktį, iškilmingas renginys irgi vyks čia. Taigi ši tremtinių šventė bus savotiška repeticija prieš gerokai masiškesnį renginį.
Šeštadienį 13 val. renginį pradės tautinių šokių ansamblis „Malūnėlis". Šventės aukurą uždegs LPKTS Garbės pirmininkas, partizanas Antanas Lukša, malda žuvusius, nukankintus mūsų seses ir brolius pagerbs arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Tradiciškai tremtinių šventė prasidės Liongino Abariaus daina „Leiskit į Tėvynę". Šventės režisierius ir vedėjas Petras Venslovas bei aktorė Inesa Paliulytė pasveikins susirinkusiuosius tremtinių eilėmis. Teatro mokyklėlės ir aktorių sceninė kompozicija „Tremties vaikai" primins sunkią Sibire atsidūrusių mažųjų lietuvaičių dalią. Renginį savo nuostabiu balsu papuoš Liudas Mikalauskas. Muzikinę programą paįvairins Kauno choreografijos mokyklos mokinių šokiai.
Chorams akompanuos pianistė Beata Vingraitė, nuotaikingą programą atliks Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas". Šventę dainomis „Ąžuolais vainikuotas" ir „Lietuva brangi" užbaigs jungtinis choras. Vėliau šventės batuta bus perduota Kėdainiams ir jos vyriausiajai dirigentei Aušrai Kazlauskienei. Bus apdovanoti rašinių konkurso apie tremtį laureatai.
Naujausi komentarai