Su ponu Parkinsonu stengiasi sugyventi draugiškai

Kaunietis Vaclovas Tunaitis kone kasdien, o kartais ir kelis kartus per dieną sau primena: "Vaclovėli, išsitiesk, nebūk sulinkęs." Šis 56-erių vyras – ne atletas ir ne manekenas. Jis serga Parkinsono liga.

Tai buvo netikėta

Vienas Parkinsono ligos požymių, anot V.Tunaičio, – lenkti prie žemės.

Deja, tai yra ne vienintelis prieš 200 metų anglų mokslininko Johno Parkinsono pirmąkart aprašytos ligos, po 40 metų pavadintos jo vardu, simptomas. Raumenų sustingimas, lėti riboti judesiai, pusiausvyros sutrikimas ir kiti ligos padariniai organizmą kausto pamažu. Vaistų, kurie ją išgydytų, iki šiol neišrasta.

"Labai svarbu nepasiduoti ligai", – sako Vaclovas, sergantis jau šešeri metai.

Parkinsono liga jam buvo labai netikėta, netgi nežinoma. Nei šeimoje, nei giminėje ja niekas nesirgo.

"Esu dėkingas broliui. Jis nuostabus žmogus, pastebėjo, kad sergu, ir paskatino eiti pas gydytojus", – prisimena Vaclovas.

Iš pradžių jam buvo įtartas kaklo kraujagyslių užkalkėjimas ir insultas. Tuomet Vaclovas nuvažiavo į Vilnių. Antakalnio poliklinikoje išgirdo diagnozę: Parkinsono liga.

"Tada ir pats pastebėjau, kas man yra", – Vaclovas tarsi iš šalies pats save pamatė, žiūrėdamas brolio dukters vestuvių vaizdo įrašą.

Jame, anot Vaclovo, akivaizdu, kaip visi, sėdintys prie vaišių stalo, po tosto ima taurelę, o jam tai padaryti nelengva.

"Tiesiu, tiesiu ranką, jau visi būna seniai išgėrę, kol aš paimu tą taurelę. Ir dabar didžiausios mano problemos – rankose", – apie savo ligą Vaclovas kalba atvirai ir nuoširdžiai.

Nė dienos be vaistų

Geriausiu gydytoju pasaulyje Vaclovas vadina Kauno klinikų Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovą docentą Kęstutį Petrikonį. Apgailestauja, kad, gavęs šeimos gydytojo siuntimą į neurologo konsultaciją, ne iš karto pas jį pateko.

"Docentas man labai daug padeda. Nuolat stebi mano ir visų sergančiųjų Parkinsono liga sveikatos būklę, derina vaistus ir jų dozes, siunčia į reabilitaciją. Tai gydytojas iš didžiosios raidės", – su didžiausia pagarba ir dėkingumu apie K.Petrikonį kalba jo pacientas.

Šiuo metu Vaclovas geria keturių rūšių vaistus. Kai kurių – po visą tabletę, kai kurių – po pusę. Pirmoji dozė – 7 val. ryto, vos išlipus iš lovos. Keliasi Vaclovas anksti, kartu su žmona, kuri nuo 8 val. ryto jau būna darbe. Vyras labai laukia jos grįžtant, nes, sako, bendravimas taip pat yra vaistai, o vienatvė prie lango būtų nuodai. Tarp 8 val. ir 9 val.  ryto – dar dveji vaistai, dar vieni lieka vakare. Vaclovas ir vidunaktį pažadintas pasakytų jų pavadinimus, dozes miligramais.

"Vaistus reikia vartoti taip, kad poveikis organizmui būtų nuolatinis. Aš jaučiu, kada baigiasi jų veikimo laikas. Išgeriu tabletę – ir vėl gerai", – apie savo pojūčius pasakoja ligonis ir juokdamasis svarsto, gal tai – jau priklausomybė, kaip ir nuo narkotikų.

Liūdina tai, kad vaistų dozes tenka didinti, o liga vis vien pamažu progresuoja.

Tenka daug primokėti

Pristabdyti Parkinsono ligą padeda ir fizioterapija, mankšt, judėjimas. Vaclovas giria Abromiškių reabilitacijos ligoninės gydytoją neurologą Mindaugą Šocą.

"Tai nuostabus gydytojas ir žmogus. Jis dėl kiekvieno paciento priima individualų, geriausią, sprendimą, kaip derinti vaistus ir reabilitacijos procedūras. Po jų jaučiuosi daug geriau", – tikina V.Tunaitis ir apgailestauja, kad nemokamai gali stiprinti sveikatą tik kartą per metus.

Iki ligos visą gyvenimą dirbęs, su pašto siuntomis išmaišęs buvusią Sovietų Sąjungą iki Centrinės Azijos ir Tolimųjų Rytų, dabar gauna neįgalumo pašalpą. Deja, ji yra minimali, nors darbo stažas – 35-eri metai. Vaistai kompensuojami 80 proc. ir šiuo metu už juos per mėnesį tenka primokėti po 100 eurų.