Spąstais tapęs Jūrės kelias nedomina nei seniūno, nei mero?

Moters teigimu, Prienų rajone esantis vietinės reikšmės kelias VE-207 (Jūrės kelias) priklauso Veiverių seniūnijai. Nors jis yra tik 4,58 km ilgio, tačiau tai pagrindinis kelias tarp daugybės sodų bendrijų (su šimtais sodininkų ir nuolatinių gyventojų). Be to, šiuo keliu nuolat važiuoja mokyklinis autobusas.

„Kelias visada yra blogos būklės. Pavasarį, rudenį ir tada, kai lyja, jis tampa nepravažiuojamas. Kiekvieną kartą prašome seniūno, kad kelias būtų tvarkomas, tačiau jis pasako, kad nėra lėšų ir reikia palaukti sausesnio oro. Tuo ši tema ir baigiasi“, – apmaudo neslepia skaitytoja ir priduria, kad vasarą, kai kelias yra sausas, jis yra toks, lyg važiuojant per kopėčias. Lyjant situacija dar blogesnė.

Rinko parašus

2017 m. balandžio 1 d.  buvo surinkta per 60 gyventojų parašų, jie pridėti prie prašymo Prienų rajono merui Alvydui Vaicekauskui ir Veiverių seniūnijos seniūnui Vaclovui Ramanauskui. Gyventojai prašė, kad kelias būtų tvarkomas prioritetine tvarka.

„Skambinome merui, sakėme, kad galime surinkti ir daugiau parašų. Tačiau jis sakė, kad tiek pakanka. Apmaudu, tačiau kelias nebuvo įtrauktas į prioritetiniu būdu tvarkomų kelių sąrašą, bet buvo atsakyta, kad dalis lėšų bus skiriama ruožų žvyravimui bei viso kelio greideriavimui“, – tolesnius įvykius pasakoja moteris. – Prieš kelias savaites seniūnas pateikė informaciją, kad šis kelias yra labai geras ir šiemet skirs lėšas tų kelių asfaltavimui, kurie buvo numatyti anksčiau. Dar pabrėžė, kad Jūrės kelias yra sutvarkytas ir bus tvarkomas kitais metais.“

Išgirdome, jog dėl incidento esame kalti mes patys, nes renkamės važiuoti tokiu keliu. Tačiau šiuo keliu važiuoti juk reikia. Nuolatiniai gyventojai važiuoja į darbus, parduotuvę, vaistinę. Bet juk tokiu keliu negalėtų privažiuoti net greitoji pagalba!

Užvertė statybinėmis atliekomis

V. Špokavičiūtė prisimena ir šių metų pradžioje įvykusią istoriją.

„Teko važiuoti šiuo keliu sausio 2 d., jo būklė buvo tiesiog tragiška. Iš karto apie tai pranešėme seniūnui ir dar paminėjome, kad jei pasnigs, čia gali nepravažiuoti mokyklinis autobusiukas ar kita transporto priemonė“, – sakė ji.

Į moters pranešimą sureagavęs seniūnas sugalvojo, kaip sutvarkyti kelią ir, pasak skaitytojos, į plyšius suvertė statybinių atliekų (plytų nuolaužų ir kita).

Nevažiavo net tarnybos

Dar liūdnesnis incidentas Prienų rajono gyventoją ištiko praėjusios savaitės  sekmadienį, per pačias Velykas.

„Užklimpau šiame kelyje ir teko skambinti kelioms avarinėms tarnyboms, tačiau sulaukiau atsakymo, kad jos į pagalbą nevažiuos, nes gali traukti mašiną tik asfaltuotu keliu“, – nemalonią istoriją pradeda pasakoti moteris.

Laimei, moteriai į pagalbą pasisiūlė netoliese važiavęs vyras. Jis, pasak skaitytojos, bandė jos automobilį ištraukti, tačiau nesėkmingai – betraukiant trūko trosas. Negana to, šios situacijos metu buvo apgadintas V. Špokavičiūtės automobilis – išmuštas galinis stiklas, žibintas.

„Skambinome ir seniūnui, ir merui. Mums buvo pasiūlyta ieškoti traktoriaus. Neištvėrusi paskambinau Bendruoju pagalbos telefonu ir paprašiau atsiųsti pagalbą. Dispečerė pasakė, kad policijos ir ugniagesių gelbėtojų neatsiųs, o pagalbos turėčiau ieškoti draugų ar artimųjų tarpe“, – tarnybų abejingumu taip pat stebisi ji.

Kone visą dieną užsitęsusi mašinos vadavimo operacija baigėsi vakare, kuomet dar vienas pro šalį važiavęs vairuotojas padėjo ją iškasti. Moteris teigia, kad dėl nepravažiuojamo kelio transporto priemonę teko palikti šalikelėje.

Pozicija – pati kalta

Balandžio 4 dieną moteris kreipėsi į Prienų rajono merą, kad būtų atlyginti patirti nuostoliai. Tačiau sulaukė gluminančios reakcijos.

„A. Vaicekauskas pasakė, kad nežino, kokių dokumentų reikia, nes tokių atvejų nėra buvę. Taip pat buvo paminėta, kad šis kelias nebus įtrauktas į tvarkomųjų sąrašą, kadangi yra šimtai tokių kelių, kuriais važiuoja mokykliniai autobusai ar tokių, kuriais pravažiuoti sudėtinga“, – mero žodžius cituoja V. Špokavičiūtė.

Ne kitokią poziciją tą pačią dieną išsakė ir Veiverių seniūnijos seniūnas: „Keliams tvarkyti nėra lėšų, jų pakanka tik atlyginimams mokėti.“

Jis, pasak skaitytojos, dėl nuostolių atlyginimo patarė kreiptis į savivaldybę ir rašyti prašymą, į kurį galima sulaukti atsakymo, tačiau ne kompensacijos.

„Suglumino tai, kad išgirdome, jog dėl incidento esame kalti mes patys, nes renkamės važiuoti tokiu keliu. Tačiau šiuo keliu važiuoti juk reikia. Nuolatiniai gyventojai važiuoja į darbus, parduotuvę, vaistinę. Bet juk tokiu keliu negalėtų privažiuoti net greitoji pagalba!“, – dar blogesnį scenarijų įsivaizduoja moteris.

Išeities vis dar ieškanti V. Špokavičiūtė tikisi, kad suinteresuotos institucijos atkreips dėmesį, tačiau tuo pačiu atvirauja, kad kol kas visos jos padėti nenusiteikusios.

„Vietinės reikšmės keliai priklauso savivaldybei, tačiau Kelių direkcija padėti negali. Seniūnas skirsto lėšas, o seniūno sprendimus galima skųsti merui. Tačiau kur kreiptis, kai meras visiškai nėra suinteresuotas kelio tvarkymu?“, – retoriniais klausimai pokalbį baigia Prienų rajono gyventoja.