Skaitytoja išsigandusi: Kauno marių pakrantėje – negyvos žuvys

„Pažiūrėkite, kokiais vaizdais grožimės prie Kauno marių. Atrodo, kad žuvys kažkuo nunuodytos“, – portalui kauno.diena.lt dėstė kaunietė Karolina M.

Ji tikina, kad nemalonų vaizdą užfiksavo vakar vakare, kuomet vaikščiojo marių šiaurės-vakariniame krante, toje pusėje, kurioje stūkso Pažaislio vienuolynas.

„Ši nugaišusi žuvis buvo viena didesnių, tačiau mačiau ir keletą mažesnių, taip pat ir negyvą žiurkę“, – apie atsiųstą nuotrauką užsimena kaunietė.

Skaitytoja prisimena prieš kelis metus Kauno mariose masiškai gaišusias žuvis ir viliasi, kad nuogąstavimai dėl dar vienos tokios tragedijos nepasitvirtins.

Portalas susisiekė su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku Tomu Barkausku ir pasidomėjo šia situacija.

„Informacija mums žinoma. Vakar važiavome patikrinti ir radome apie penkias kritusias žuvis, išmestas krante“, – sakė aplinkosaugininkas.

Pasak T. Barkausko, dėl situacijos nerimauti nereikia, kadangi toks reiškinys, kuomet kelios žuvys randamos nugaišusios, yra natūralus ir pastebimas kone kiekvieną pavasarį atšilus orams.

„Tai tikrai nėra masiškas žuvų kritimas, kuris buvo prieš kelis metus. Dažniausiai toks kiekis žuvų nugaišta, kai sukyla vandens augmenija, vyksta eutrofikacija (vandenyje mažėja deguonies kiekis – aut.past.). Dėl šios priežasties mažiau atsparios žuvys yra paveikiamos ir patiria termošoką“, – ramino inspekcijos viršininkas.

Masiškas kritimas

Prieš du metus, 2016 metų gegužės pradžioje, „Kauno diena“ rašė apie pusšimtį plūduriuojančių negyvų karpių ir sterkų, kurie buvo pastebėti Kauno mariose.

Tuomet žuvų kritimo priežasčiai nustatyti aplinkosaugininkai ėmė marių vandens mėginius. Jie buvo tiriami Kauno RAAD laboratorijoje. Iš karto buvo nustatyta, kad žuvys krito ne dėl deguonies trūkumo – jo vandenyje pakako. Tada tiksli priežastis taip ir liko neišaiškinta.

Kuršių mariose – irgi natūralus procesas

Prieš kelias savaites Kuršių marių pakrantę ties Neringa nuklojo negyvos žuvys. Aplinkosaugininkų teigimu, tai nebuvo ekologinė katastrofa, o natūralus gamtos reiškinys, staigaus atšilimo – vadinamojo saulės smūgio – pasekmė.

Apie situaciją aplinkosaugininkai informavo Neringos savivaldybę. Šios atstovai tvirtino, kad yra buvę ir kur kas sudėtingesnių atvejų, kai negyvas žuvis reikėjo vežti traktoriais.

Negyvų žuvų dabar randama ne tik Kuršių mariose – gaišenos pastebėtos ir Minijoje, Klaipėdos kanale.