Septynioliktąjį gimtadienį sutiks naujai gimęs

Šešiolikmetis vaikinas šokteli aukštyn ir pasiekia palatos durų staktą. Dar visai neseniai jis negalėjo pajudėti, pastaruosius metus išgulėjo lovoje. Vaikiną ant kojų pastatė į galvos smegenų branduolius implantuoti elektrodai ir neurostimuliatorius.

Pirmoji operacija Lietuvoje

Unikalią operaciją, pirmąją Lietuvoje, klaipėdiečiui Deividui prieš tris mėnesius atliko Kauno klinikų neurochirurgai.

Iki tol pastaruosius metus vaikinas nebegalėjo nei vaikščioti, nei judėti, netgi pavalgyti pats nebeįstengė. Be to, jį kankino beprotiški skausmai, kurių nebuvo įmanoma numalšinti jokiais vaistais.

"Šiam pacientui implantavome stimuliatorių, veikiantį vieną iš judesio kontroliavimo centrų galvos smegenyse. Vaikinas gali vaikščioti, bėgioti, šokinėti", – kukliai, lyg būtų atlikęs paprastą procedūrą, pakomentavo Kauno klinikų Galvos smegenų chirurgijos skyriaus Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas gydytojas Andrius Radžiūnas.
Deivido mama Jurgita, visą operacijos laiką praleidusi prie operacinės durų, tiksliai žino: ji truko lygiai 7,5 valandos. Per tą laiką nuveiktas milžiniškas darbas, elektrodų ir stimuliatoriaus implantavimas – labai sudėtingas procesas.

Labai sudėtingas metodas

"Operaciją sudaro keli etapai. Kadangi pacientas – vaikas, viską reikėjo atlikti miegančiam, pasitelkus narkozę. Operacija – stereotaksinė, ant galvos tvirtinamas specialus rėmas, padedantis kompiuteryje sudaryti paciento smegenų žemėlapį milimetrų tikslumu", – paprašius pakomentuoti operacijos eigą, gydytojas A.Radžiūnas rinko žodžius, suprantamus ne tik medikams.

Imobilizavus galvą į rėmą, kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso metodu, pasitelkiant programinę įrangą, buvo nustatytos judesių koordinavimo centro koordinatės pažeistuose galvos smegenų branduoliuose. Šie centrai yra labai maži – vos 3 mm diametro. Būtent į tokį turi būti implantuoti elektrodai. Laidų storis – 1,5 mm.
"Tada operacinėje vėl atlikome kompiuterinės tomografijos tyrimą, kad patikslintume, ar tikrai elektrodai yra tame branduolyje, kur turi būti. Paskui miegantį pacientą vežėme atlikti tyrimą magnetinio rezonanso metodu. Tik tuomet, kai įsitikinau, kad viskas tikslu, be komplikacijų, pacientas buvo grąžintas į operacinę ir implantavome neurostimuliatorių. Techninio darbo yra daug", – apibendrino gydytojas A.Radžiūnas.

Skausmai dingo iškart

Neurostimuliatorius Deividui implantuotas po oda prie raktikaulio. Iš jo laidai taip pat oda eina iki galvos, viršugalvyje pradingsta – pro kaukolę įvesti giliai į galvos smegenis.
Taikyti šį metodą gydytojas yra išmokęs užsienio šalių klinikose, jį naudoja Lietuvoje, implantuodamas stimuliatorius sergantiesiems Parkinsono liga.

"Neuromoduliacijos mokiausi ilgai ir šioje srityje dirbu jau aštunti metai. Nemažai ligonių esu matęs, todėl nebuvo sunku ryžtis atlikti šią operaciją, juolab kai matai, kad gali žmogui padėti", – žiūrėdamas į linksmai nusiteikusį Deividą džiaugėsi gydytojas A.Radžiūnas.

Džiaugsmu nenustygo Deivido mama Jurgita. Ji tvirtino giliai tikėjusi operacijos sėkme, prieš ją netgi drąsinusi gydytojus ir nė kiek nedvejojo, kai reikėjo pasirašyti sutikimą tokiam gydymui. Motinos viltys išsipildė.

"Iškart po operacijos dingo skausmai. Net dėl pjūvių neskaudėjo", – sakė mama, o jos sūnus pritariamai linksėjo.

Jurgita pasakojo, kad per dvi savaites po operacijos Deividas priaugo 3 kg svorio ir valgė ne naminį, o ligoninės maistą – šeima gyvena Klaipėdoje, tad nebuvo kam nešti maisto iš namų. Didžiausias džiaugsmo – įrodymas, kad po 39 reabilitacinio gydymo dienų Deividas iš Palangos "Gintaro" sanatorijos išėjo pats.

"Be vežimėlio, be vaikštynės. Ir valgė jau pats, ir prausėsi, ir apsitarnavo. Gruodžio 1 d. išėjo į mokyklą, pastaruosius metus gyvenęs lovoje", – pasakojo Jurgita spindinčiomis akimis.

Liga pasirodė ne iš karto

Operacija buvo atlikta spalio 9-ąją. Grįžus iš sanatorijos, tėvai su Deividu ir jo seserimi ėjo į kiną, krepšinio rungtynes, su draugais ir giminėmis šventė Kalėdas ir Naujuosius metus. Dabar atvažiavo į Kauną pasitikrinti, ar viskas gerai.

Gydytojas A.Radžiūnas šiek tiek pakoregavo neurostimuliatoriaus parametrus, ir Deividas atsitiesė dar labiau.

Kauno klinikų Vaikų neurologijos skyriaus Neurodegeneracinių ligų sektoriaus vadovė profesorė Nerija Vaičienė-Magistris labai džiaugiasi Deivido – savo paciento, kurį kartu su kolegomis gydo jau daug metų, pagerėjusia sveikata. Sunki liga – torsioninė distonija – pasireiškė, kai Deividas buvo ketverių.

"Tai neurologinė liga, kai iš smegenų siunčiama neteisinga informacija raumenims ir šie susitraukia ne tada, kai reikia. Ištinka kojų ir rankų spazmai, ligonis negali jų valdyti, kūnas iškreipia, atsilošia", – paaiškino profesorė N.Vaičienė-Magistris.

Deividui ir jo mamai klausantis profesorė pasakojo, kad liga vystėsi palaipsniui. Kai berniukas buvo septynerių, ji pradėjo progresuoti sparčiau. Tuomet tėvai, gydę sūnų Klaipėdoje, atvežė jį į Kauno klinikas. Gydymas vaistais nebuvo efektyvus. Kai Deividui sukako trylika metų, jis visai pasiligojo, dėl spazmų nebegalėjo laisvai judėti, nes šie buvo labai skausmingi.

Jurgita metė darbą, kad galėtų slaugyti sūnų. Nebebuvo galima palikti jo vieno, sunku buvo ištverti matant, kaip ligoniui sunku.

Brangūs ir nekompensuojami

"Pradėjome diskutuoti su gydytoju A.Radžiūnu, atliekančiu giliąją galvos smegenų stimuliaciją sergantiems Parkinsono liga, apie galimybę padėti Deividui", – profesorė N.Vaičienė-Magistris jau prieš trejus metus numatė šią operaciją.

Tai, pabrėžė, yra vienintelis būdas pasaulyje, kuriuo sergantiesiems torsionine distonija galima padėti efektyviai. Lietuvoje ši liga diagnozuojama gana retai, bet neurostimuliacijos metodas tinka ir sergantiesiems epilepsija bei kai kuriomis kitomis ligomis. Deja, tokie stimuliatoriai yra brangūs, būtinas geranoriškas Valstybinės ligonių kasos sprendimas dėl kompensavimo – taip ir įvyko šiuo atveju, nors derybos kiek užtruko.

"Aparatai kainuoja nuo 12 tūkst. iki 23 tūkst. eurų. Tai brangu, bet efektyvu. Deividas – pirmasis vaikas Lietuvoje, kuriam implantuotas toks stimuliatorius", – pabrėžė gydytojas A.Radžiūnas.

Mama gydytojus garbina

Deivido mama Jurgita garbina gydytojus N.Vaičienę-Magistris ir A.Radžiūną ne tik už sūnaus gydymą, bet ir už atkaklumą, siekiant jam padėti.

"Gydytojai atliko labai didelį darbą, kol gavo neurostimuliatorių. Valstybinei ligonių kasai jie surašė daugybę dokumentų, kelis kartus juos papildė, kad įrodytų aparato būtinybę. Finansavimo svarstymas buvo atidėtas tris kartus. Pati ne kartą skambinau į ligonių kasas. Atsakymo laukėme beveik penkis mėnesius. Per tą laiką liga progresavo, sūnus kentėjo", – pasakojo Jurgita.

Ji neužmirš tos akimirkos, kai dar kartą paskambinusi telefono ragelyje išgirdo: dėl jūsų vyksta posėdis. Po valandos jau netvėrė džiaugsmu, kad finansavimas paskirtas.
Tai buvo gegužės mėnesį. Deja, paskirtos sumos Deividui reikalingam neurostimuliatoriui nepakako. Negalinti dirbti moteris, pardavėja konsultantė, pasakojo pasiryžusi rasti trūkstamą pinigų sumą. Nuo šios problemos tėvus išvadavo aparatus gaminanti bendrovė, padovanojusi nemažą sumos skirtumą.

Beje, Deividui labai gerai sekasi matematika. Kai jam buvo skirtas namų mokymas, skaičiuodavo mintinai, o mokytojas užrašydavo į sąsiuvinį.

Ligos priežastys nežinomos

Dėl ko išsivystė ši sunki liga, nežinoma. Dalis tyrimų dar nepatvirtino tikslios ligos formos, bet genetikė iš Vilniaus Birutė Burnytė tęsia paieškas.

Deivido giminėje torsionine distonija niekas nesirgo, bet apie ligą ir jos gydymo metodus Jurgita išmano labai daug. Apie neurostimuliaciją sužinojo prieš devynerius metus ir nuo tada gyveno su didžiule viltimi.

"Esu labai dėkinga visiems gydytojams, slaugytojoms, operavusiems ir gydžiusiems mano sūnų. Vaikų neurochirurgas Algimantas Matukevičius yra nuostabus gydytojas, – vardijo jokių įtakingų ryšių neturinti klaipėdietė ir tvirtino, kad bet kokia finansinė padėka gydytojams būtų jų įžeidimas. – Daktaras A.Radžiūnas ne dėl savęs mokosi ir atlieka tokį sunkų darbą, o dėl ligonių, kad jiems padėtų."

Profesorė N.Vaičienė-Magistris norėtų padėti ir kitiems sergantiesiems torsionine distonija. Yra gydžiusi tokių, profesorei rūpi likimas ligonių, kurie pas Kauno klinikų medikus nebesilanko, pavyzdžiui, mergina iš Neringos miesto.

"Norėtųsi padėti ir tai merginai. Šeimos gydytojai galėtų paskatinti tokius ligonius atvykti į Kauno klinikas konsultuotis, juolab pasitelkus sėkmingo Deivido gydymo pavyzdį", – ragino neurologijos profesorė N.Vaičienė-Magistris.

Deividui pavasarį, balandžio 22-ąją, sukaks septyniolika metų. Tai bus vienas laimingiausių gimtadienių jo gyvenime. Vaikinas strykteli iš džiaugsmo ir eina valgyti pietų.
"Tie laikai, kai negalėdavau užmigti iš skausmo, jau praeityje, ir jų nenoriu prisiminti", – sakė Deividas, nuo praėjusiųjų metų spalio pradėjęs naują gyvenimo etapą.