Š. Jasiukevičius – apie įvykius Izraelyje ir pamokas, kurias galime išmokti

– Ką sužinojome apie Izraelio gynybą, valstybę ir sienų apsaugą?

– Reikia pamiršti senas legendas. Įsivaizdavome, kad Izraelio slaptoji tarnyba „Mossad“ yra geresnė už mūsų žvalgybą, ten dirba antžmogiai, o pasirodė – toli gražu ne. Izraelio karinis pasirengimas – irgi ne toks jau puikus. Kažkada Izraelio kariuomenė buvo stipri, žvalgyba – taip pat.

– Kaip manai, kodėl dabar ji ne tokia stipri?

– Tendencijos tokios pačios kaip ir visur pasaulyje. Prisiminkime legendomis apipintus Čečėnijos karius ir kaip jie pasirodė Ukrainoje. Visame pasaulyje tas pats. Priežastis – turbūt besiplečiantis marksizmas, liberalizmas.

– Turi omenyje, kad vyrai darosi skystesni?

– Taip. Tai rodo ir mano įrašas feisbuke, kai 2014 m. Izraelio kariuomenė buvo aprūpinta veganiškais batais ir beretėmis. Batai – iš dirbtinės odos, beretės – iš nenatūralios vilnos. Jie 2014 m. gyrėsi, kad jų kariuomenėje tarnauja 10 tūkst. veganų, išduotas leidimas nevalgyti karinio maisto, o neštis savo. Nuo 2017 m. buvo numatyta aprūpinti veganišku kariniu maistu.

Tai labai daug pasako apie kariuomenę, jei turima laiko ir resursų rūpintis tokiais dalykais. Ukrainoje apkasuose sėdintiems kareiviams nėra laiko užsiimti tokiomis nesąmonėmis. Prioritetų klausimas labai akivaizdus.

Izraelyje pastaruosius kelerius metus žmonės labai nusiteikę prieš militarizaciją – piketai gatvėse, mitingai, dešiniųjų ir kairiųjų susidūrimai. Kairieji iškėlė klausimą, kad gal ne visiems izraeliečiams reikia tarnauti kariuomenėje. Ir tokių minčių kyla Izraelyje, kuris kelis dešimtmečius gyvena apsuptas priešų. Pažįstu kelis senosios kartos Izraelio karius – jie susiėmę už galvų.

Visų blogybių tolerancijos lygis auga ir žmogus mažiau kritiškas, lengviau priima. Visi galvoja, kad valstybė už juos pagalvos, bet Izraelio atveju valstybė to nepadarė.

 

– Apskritai visuomenės, kai ji pasidaro minkštesnė, nuotaikos atsiliepia ir kariuomenei, matome to padarinius.

– Manau, tai tendencija. Skatinamas visokios rūšies visko toleravimas. Negali viena toleruoti, o kitose srityse išlikti budrus. Visų blogybių tolerancijos lygis auga ir žmogus mažiau kritiškas, lengviau priima. Visi galvoja, kad valstybė už juos pagalvos, bet Izraelio atveju valstybė to nepadarė.

– Kaip manai, kokios pagrindinės priežastys lėmė, kad teroristai taip lengvai kirto sieną?

– Reikia būtinai dubliuoti elektronines apsaugos priemones su žmonėmis ir barjerinėmis priemonėmis. Lietuva eina bloguoju pramintu keliu, kai pasitelkiama labai daug elektroninių saugos priemonių. Fiziniai barjerai minimalūs, žmonės saugo mažai ir visi tikisi, kad elektronika apsaugos. Ji tik fiksuoja judesį, žinoma, tai labai gerai, nes žmogus gali užmigti, jį galima papirkti. Jos patikimesnės, bet pačios nesaugo, o tik informuoja, kad kažkas vyksta. Gerai, jei yra vienas sienos pažeidėjas, priemonės užfiksuoja ir atvažiavę žmonės gali jį sulaikyti. Tačiau, jei atvažiuoja buldozeriai, elektroninės priemonės tik informuoja. Nesuprantu, kaip žmonės, priimantys sprendimus dėl Lietuvos sienos apsaugos, išlieka ramūs. Agnė Bilotaitė rimtu veidu ir griežtu tonu aiškina, kad dabar sieną labai gerai saugos viela. Man net nejuokinga. Kad būtų galima kritikuoti sienos apsaugą, ji turi būti. Pas mus – parodija. Keista, kad atsakingi valstybės pareigūnai sprendžia pašalinius klausimus.

– Kokių minčių kyla matant situaciją Lietuvoje ir tai, kas vyksta aplink Lietuvą?

– Diskutuojama didinti gynybos biudžetą iki 2,7 proc. Diskusijos vyksta dėl 1 proc., o Rusijoje iki šiol gynybos biudžetas yra 3 proc. BVP, nuo kitų metų bus 6 proc. Politikai gal nesupranta, nemato, nestebi informacijos.

Dabar pasaulyje blogio jėgos pamatė, kad chuliganai gali būti  nebaudžiami. Rusija padarė nesąmonę, Azerbaidžanas su Armėnija – irgi, taip pat Serbija su Kosovu. Manau, Rusija pabandė, Amerika nesureagavo ir visi pasaulio chuliganai pagalvojo, kad leidžiama elgtis, kaip nori. Kitas bandymas – „Hamas“ užpuolė Izraelį. Vėl visi žiūri. Ačiū Dievui, lėktuvnešis jau plaukia. Jei Amerika sureaguos, gal visi supras, kad gali būti nubausti.

– Ką daryti galvojant apie savo ir šeimos saugumą?

– Iš pasaulinių tendencijų matau, kad per ekstremalias situacijas pasikliauti valstybe būtų neapdairu. Pavyzdžių nereikia ieškoti toli –  prieš kelerius metus įvyko padangų gaisras Alytuje. Viskas buvo palikta savieigai, nebuvo kontrolės. Dabar iš Baltarusijos atvesti diversinę grupę į Lietuvą iki 50 žmonių mažomis grupėmis – paros klausimas. Jie ateitų, įsikurtų, apsiginkluotų ir galėtų raganėti. Greitai niekas nesusitvarkytų su jais. Valstybės piliečiai turėtų labiau kliautis savimi, o ne valstybe.

– Latvijos žvalgybos duomenimis, Rusija ruošiasi visuotiniam karui ir mobilizacijai. Visi žinome, kas jų artimiausi priešai – mes. Ką daryti ir kaip apsisaugoti?

– Visi tikime, kad apgins NATO.

– Kada – po dešimties dienų?

– NATO planuose – išvaryti jau įėjusius priešus, o ne atgrasyti.

Lenkai gerai sureagavo, suprato, kad NATO Penktasis straipsnis reikalingas, naudingas, bet aktyvuojamas per vėlai. Lenkai ginkluojasi. Jų karinė jėga Europoje ir taip buvo stipriausia, o dabar dar sustiprės.

Nesuprantu, kodėl Lietuvoje nekalbama apie tai. Reikia didinti gynybos biudžetą. Jo apatinė riba – ne mažesnė nei 5 proc., bet turėtume kalbėti apie 10 proc. Reikia atsisakyti nebūtinų programų, kontorų, kurios matuoja kišenių gylius. Pinigus galima išleisti efektyviau. Jei nebus valstybės, nelabai bus svarbi ir švietimo, sveikatos apsaugos sistema. Valstybė pinigų turi, patvirtintas naujas nekilnojamojo turto mokestis, vadinasi, jų bus dar daugiau. Pinigais labai neprotingai disponuojama. Skaudu mokėti mokesčius, kai jie leidžiami nesąmonėms.

– Viešojoje erdvėje po Izraelio įvykių padaugėjo klausimų dėl ginklų įsigijimo savigynai. Ar reikia šeimai turėti savigynai ginklą?

– Vertėtų peržiūrėti įstatymus. Jie pas mus gana liberalūs. Ginklą gali įsigyti psichiškai sveikas, nenusikaltęs asmuo. Tik patikrinama, ar žmogus neįrašytas į įskaitą. Reikėtų praplėsti ginklų galimybes – pagalvoti apie garso slopintuvus, termovizorinius taikiklius.

– Galima kalbėti ir apie slėptuves, pirmuosius veiksmus, jei gaunamas pranešimas dėl bombų, raketų. Daugybė dalykų, kuriuos reikia žinoti.

– Kiekvienuose namuose privaloma turėti ginklą savigynai. Visi turi mokėti jais naudotis. Labai paprasta gauti leidimą. Ginklai kainuoja 200 eurų ir pigiau.

Kiekvienuose namuose privaloma turėti ginklą savigynai. Visi turi mokėti jais naudotis.

 

Kodėl Rusija nepuolė Lietuvos, o Ukrainą? Nes pagalvojo, kad tai lengvesnis kąsnis. Peilis geriau nei nieko, kirvis geriau nei peilis ir t. t. Bet kokia kliūtis yra gerai.

– Yra žmonių, kurie nenori priklausyti didelėms struktūroms, neturi laiko.

– Ukrainos patirtis rodo, kad efektyviausia yra teritoriniu pagrindu suburti žmonės. Gali turėti bendraminčių, bet jei jie visi išsibarstę po visą Lietuvą, tokiose kritinėse situacijoje suvaržomas mobilumas. Gerai turėti atsarginį planą su draugais kituose miestuose, jei reikėtų evakuotis. Visada reikia kalbėtis ir teritoriniu pagrindu – su gatvės, gyvenvietės kaimynais. Kai reikia staiga reaguoti, daugiau šansų, kad sureaguos kaimynas nei draugas iš Šaulių sąjungos.

– Neslopsta tavo entuziazmas dėl Ukrainos...

– Karas nenuslopsta, tai ir pagalba turi nesibaigti. Pastaruoju metu vis sunkiau surinkti pinigų, suorganizuoti. Dabar ir ukrainiečių prašymai gana specializuoti. Anksčiau jiems reikėjo visko: drabužių, miegmaišių, generatorių. Dabar – termovizorių, naktinio matymo prietaisų, automobilių. Šiuo metu yra didelis užsakymas – aprūpinti visą batalioną padangomis, nes ateina šlapiasis sezonas.

– Kokios nuotaikos Ukrainoje?

– Žiūrint, kuriame kariniame ruože. Apskritai nuotaikos vis dar kovingos. Ukrainiečiai nusiteikę kariauti, neatiduoti, atsikovoti visas žemes. Momentinės nuotaikos – depresija, liūdesys – priklauso nuo ruožo. Yra, kur ramu, – jie sėdi, stovyklauja, tiesiogiai nedalyvauja mūšiuose. Visai kas kita, kurie kasdien kovoja karštuosiuose taškuose. Per dieną per visą fronto liniją būna 50 ir daugiau mūšių. Kiekvieną dieną – įtampa, žūsta draugai. Tačiau kovos dvasios ukrainiečiai nepraranda.

– Artėja ruduo ir žiema. Kaip toliau klostysis įvykiai?

– Abi pusės turėtų paskubėti. Liko mėnuo, kol gali judėti europinė sunkioji karinė technika. Dar kokį mėnesį abi pusės stengsis garantuoti pozicijas žiemai. Rusai, kiek įmanoma, suintensyvino atakas. Žiemą turėtų apstoti, nes sudėtinga kariauti. Jei nebus stipraus įšalo ir žiemos, vėl bus pauzė. Pavasarį mūšiai vėl suintensyvės. Nebent bus įšalas, tada bus judesio.

– Dar nežinia, kiek tęsis karas. Greitų proveržių tikėtis neverta...

– Nė viena iš šio karo pusių neturi galimybių pabaigti karą karinėmis priemonėmis. Nei Ukraina nėra tokia pajėgi, kad sutvarkytų ir išspręstų klausimą, nei Rusija, kad pajėgtų užimti suplanuotas teritorijas. Karas baigsis derybomis. Amerika yra galingiausia karinė jėga visame pasaulyje. Iš esmės karas baigsis taip, kaip pasakys Amerika. Kita vertus, Amerika nenori, kad Rusija pralaimėtų. Niekas nenori, kad Rusija pralaimėtų, o Ukraina laimėtų. Visi nori, kad Ukraina kiek įmanoma ilgiau silpnintų Rusiją iki tam tikro momento, kad jos neuždominuotų Kinija. Amerika mato Kinijos grėsmę. Jei Rusija krinta, didelę jėgą įgauna kinai. Kitas niuansas – neprognozuojamas diktatorius su branduoliniu ginklu – labai blogai, bet dar blogiau, jei, Rusijai žlugus, branduolinį ginklą turėtų 50 mažesnių diktatoriukų. Jie mielai jį parduotų Iranui, Šiaurės Korėjai ir pan.

– Dabar – svarstyklių žaidimas, norint išlaikyti pusiausvyrą. Tikėtis, kad Ukraina nušluotų Rusiją ir įsivyrautų taika ir ramybė, turbūt neįmanoma.

– Respublikonai ir Donaldas Trumpas prieš kelerius metus sakė, kad jei jis būtų buvęs prezidentas, karo net nebūtų. Respublikonai ragina Ukrainą atsisakyti teritorijų, į kurias pretenduoja rusai.

Amerikoje artėja prezidento rinkimai. Manau, bus naudojama karo korta. Respublikonai sakys, kad, jei jie būtų buvę valdžioje, nebūtų karo. Turiu vilties, kad demokratai norės karą užbaigti, jog išlygintų rezultatą. Gal demokratų valdžia prezidento rinkimų kampanijos metu imsis sprendimų.

Kita vertus, rusams Donbasas nelabai reikalingas, nes teritorijos labai smarkiai nukentėjusios nuo karo. Didieji miestai – Doneckas, Luhanskas – irgi. Daug struktūrinių problemų – trūksta darbo, žmonių, motyvacijos. Galbūt bus susitarta, kad Donbasas grįš Ukrainai, o Krymas neatiteks nei vieniems, nei kitiems. Jam turėtų būti suteiktas koks nors specialus statusas.

– Mums naudinga, kad Ukraina sekina Rusiją. Ji teoriškai turi mažiau jėgų galvoti apie mus.

– Viena vertus, taip. Kita vertus, Rusijos valstybė dabar pastatyta ant karinių bėgių. Gynybos pramonės dirba maksimaliai.

– Jiems reikės karo.

– Jie turės viską kažkur padėti. Kita vertus, dabar grąžinama Leningrado karinė apygarda. Visi mąsto, kad ji skirta Pabaltijui. Kalbame apie Rusijos kaip valstybės silpninimą, bet ne karinės jėgos. Ji tik stiprės – turi resursų. Sankcijos rusų negąsdina. Ekonomiškai Rusija silpsta, bet nuo to blogiau tik gyventojams – gyvenimo lygis grįš 20–30 metų atgal, tačiau karine prasme per artimiausius metus ji labai sustiprės.

– Ką tai reiškia Lietuvai?

– Reikia stiprinti savo karinę galią. Mažai bus iš NATO pagalbos, jei bandys iš Lietuvos išvaryti rusus, o jie jau bus viską nuniokoję. Tai kainuos daug resursų. Iš Lietuvos nieko neliks.