- Vilma Kasperavičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Siekis: Domeikavos kaimo bendruomenės centras stengiasi išlaikyti senas tradicijas, tačiau kartu atsižvelgia į naujakurių norus ir pastebėjimus.
-
Nuostata: R.Butkuvienė įsitikinusi: kuo daugiau darai, tuo labiau išmoksti tikslingai planuoti savo laiką, kad galėtum viską suspėti.
-
R. Butkuvienė: svarbiausia yra bendras visų tarybos narių komandinis darbas
Pasibaigus Kauno rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos kadencijai, dvejų metų laikotarpiui patvirtinta keturiolikos narių naujos sudėties taryba. Jai vadovaus Domeikavos kaimo bendruomenės centro pirmininkė Rūta Butkuvienė.
– Ar naujos pareigos jums buvo netikėtos?
– Tai buvo visiškai netikėta. Džiaugiuosi, kad NVO tarybos nariai išreiškė pasitikėjimą manimi.
– Kokia jūsų patirtis dirbant šioje srityje?
– Jau treti metai esu Domeikavos kaimo bendruomenės centro pirmininkė ir aktyviai vykdau veiklą. Antra kadencija iš eilės esu Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos valdyboje. Esu išrinkta pirmininko pavaduotoja Ramučių kultūros centro taryboje. Gilinuosi į NVO sektorių, jų problemas ir galimybes dalyvaudama įvairiuose mokymuose, diskusijose, forumuose.
– Ar nebus sunku suderinti darbą, turimas ir naujas pareigas, juk viskam reikia laiko?
– Tai tik laiko planavimo klausimas. Manau, kuo daugiau darai, tuo labiau išmoksti tikslingai planuoti savo laiką, kad galėtum viską suspėti.
– Kokius darbus laikote svarbiausiais, kuriuos pavyko nuveikti būnant Domeikavos kaimo bendruomenės centro pirmininke?
– Per beveik trejus metus pavyko laimėti ne vieną projektą, kuriems buvo gautas finansavimas. Dauguma projektų turi tęstinumą ir vienas kitą papildo. Vis dėlto manau, kad didžiausias pasiekimas yra stipri partnerystė ir nuolatinis bendradarbiavimas.
Džiaugiuosi, kad mūsų idėjas visada palaiko ir joms pritaria Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė. Labai svarbus yra nuolatinis bendradarbiavimas su pagrindiniais partneriais: Kauno rajono Ramučių kultūros centro Domeikavos laisvalaikio salės organizatore, Kauno rajono Domeikavos gimnazija, VšĮ Kauno tvirtovės parku, verslo atstovais ir kitais mūsų socialiais partneriais. Toks bendradarbiavimas yra didžiausias pasiekimas, nes drauge galima nuveikti daugiau prasmingų darbų.
– Kokie artimiausi planai Domeikavoje?
– Toliau įgyvendinti pradėtus projektus ir plėtoti naujas idėjas. Dalyvauti projektiniuose konkursuose, inicijuoti bendruomenę telkiančias veiklas.
– Ar ši vietovė specifinė?
– Domeikavos kaimas yra didžiausio kaimo statusą turinti gyvenvietė Lietuvoje, kuriame deklaruota 5 815 gyventojų. Domeikavos seniūnija susideda net iš keturiolikos skirtingų kaimų.
Nuostata: R.Butkuvienė įsitikinusi: kuo daugiau darai, tuo labiau išmoksti tikslingai planuoti savo laiką, kad galėtum viską suspėti. / Asmeninio archyvo nuotr.
Daugumoje Lietuvos kaimų gyventojų skaičius mažėja, o Domeikavoje nuolat didėja, gyvena daug jaunų šeimų su mažamečiais vaikais. Šis kraštas turi įdomią istoriją, apie kurią dar mažai kas žino. Gyventojams ir svečiams siūlome pažinti savo kraštą per organizuojamą žygį.
Domeikava išskirtinė ir tuo, kad yra priemiestinė gyvenvietė, esanti vos už kelių kilometrų nuo Kauno miesto centro, todėl didžioji dalis gyventojų renkasi laisvalaikį leisti mieste. Nesame atokus kaimelis, kurio žmonėms vietos renginiai yra vienintelė pramoga, tad kyla iššūkių suvienyti žmones. Tačiau idėjų, iniciatyvų palaikymo turime nemažai, tai leidžia nesustoti ir judėti pirmyn.
– Kaip pavyksta suderinti senbuvių ir naujakurių norus, pageidavimus?
Svarbu kiekvienam save įprasminti padedant kitam, nesitikint grąžos.
– Senbuviai turi savo tradicijas, o naujakuriai nori kurti savas. Stengiamės išlaikyti senas tradicijas, tačiau kartu atsižvelgiame ir į naujus norus bei pastebėjimus. Ne viską pavyksta taip greitai, kaip norėtųsi, įgyvendinti, dažnai viskam prireikia finansų, tad bandome ieškoti įvairių alternatyvų per projektus.
– Kokius tikslų sau keliate kaip Kauno rajono savivaldybės NVO tarybos pirmininkė?
– Labiau įsigilinti ir plačiau matyti NVO sektorių Kauno rajone, domėtis NVO problemomis ir ieškoti būdų joms spręsti. Tačiau svarbiausia yra bendras visų tarybos narių komandinis darbas.
– Koks yra NVO vaidmuo, galbūt jis keičiasi?
– Vis daugiau nevyriausybinių organizacijų pradeda teikti viešąsias paslaugas visuomenei, vaikams, seneliams, tiems, kuriems reikia pagalbos. Daugelis šių organizacijų atstovų dirba visuomeniniais pagrindais, savanoriauja, nes mato prasmę, nelaukia padėkos ir įvertinimo. Džiugu, kad tokių žmonių ir NVO organizacijų daugėja, kai kuriems sekasi geriau, kai kuriems sunkiau susitvarkyti su administracine organizacijos našta, tačiau įstatymų laikytis reikia.
Gerai, kad Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas tobulinamas, tačiau nevyriausybininkai per savo tikrus darbus ir savanorystes jau nespėja sužiūrėti šių pokyčių. Jau yra stiprių NVO, kurios turi patirties, daugiau ir drąsiau įgyvendina didelius projektus, nebijo didesnių įsipareigojimų.
– Ar NVO svarba ir reikšmė turėtų didėti, kas tai lemia?
– Manau, kad svarbu kiekvienam save įprasminti padedant kitam, nesitikint grąžos. Per įvairias savanoriškas veiklas žmonės realizuoja savo idėjas, jas pateikia visiems, galvoja apie kitus, kuo gali būti naudingi visiems. Juk NVO veiklos tikslas yra atliepti visuomenės poreikį, kurti pridėtinę vertę savo aplinkoje ir apskritai valstybėje.
Dažnai NVO organizacija atsiranda iš vietos poreikio išspręsti kokią nors aktualią problemą. Viskas gali prasidėti nuo vieno ar keleto žmonių iniciatyvinės grupės. Svarbu jų geri norai, aukojamas laikas ir dažnai asmeninės lėšos pradžioje. Manau, kad NVO reikšmė vis didės, nes tai galimybės įgyvendinti geras idėjas, telkti bendraminčius ir daryti gerus darbus, kur valstybinės įstaigos jau nespėja arba tam nebeužtenka resursų.
Tikiuosi, kad NVO augs ir netrukus galės teikti vis daugiau reikalingų paslaugų, personalas galės kelti savo kvalifikaciją, taps konkurencingas, galės save išlaikyti ir tobulėti paslaugų teikimo srityje, bet išliks nevyriausybinės organizacijos, atliepiančios viešąjį interesą ir prieinamos kiekvienam žmogui.
Komentaras
Paulius Visockas
Kauno rajono mero pavaduotojas
Paulius Visockas. / Asmeninio archyvo nuotr.
Kauno rajone veikia dvi skirtingos tarybos: bendruomeninių ir NVO. Nors jos yra skirtingos, dažnai painiojamos. Bendruomeninė organizacija jungia vieną koncentruotą tam tikrą teritoriją (žmonės susijungia teritorijos principu), o NVO veiklą vykdo nebūtinai vienoje teritorijoje, gali netgi visoje Lietuvoje. Tad šios organizacijos ne tik skirtingos, bet ir jų interesai skirtingi. Bendruomeninės organizacijos orientuotos į žmogų, o NVO – į veiklą.
Bendruomeninių organizacijų taryba Kauno rajone labai aktyvi ir padeda mums, o NVO taryba buvo gerokai pasyvesnė. Mes norime, kad ji būtų aktyvesnė, nes valstybės politika mus įpareigoja savo viešąsias paslaugas kuo didesne procentine dalimi atiduoti NVO sektoriui.
NVO tarybos funkcija – tartis, kalbėtis, teikti siūlymus, padėti formuoti politiką, todėl labai norėtume, kad ši nauja taryba duotų svarų impulsą, pateiktų minčių, kur judėti ir, žinoma, bendradarbiautų su rajono valdžia.
NVO taryba sudaryta pariteto principu: lygiomis dalimis atstovus delegavo savivaldybės administracija ir meras bei NVO sektorius. Iš viso taryboje yra keturiolika narių, tad pusę jų sudaro NVO sektoriaus atstovai. Todėl mūsų lūkestis buvo, kad NVO tarybai vadovauti turėtų tas žmogus, kuris tuo gyvena, pats priklauso NVO, kuris tiksliai žino, kokių problemų yra šioje srityje, kaip jas spręsti, kokių reikėtų teikti siūlymų. Džiaugiamės, kad mūsų siūlymai buvo išgirsti ir tarybai pirmininkaus nevyriausybininkas, o pavaduotojas, visa taryba padės generuoti mintis, jas toliau spręsti. Vietos valdžios atstovas bus NVO narių tarpininkas ir pagalbininkas NVO.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą18
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?15
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?10
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė17
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug13
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Išskirtinėje vietoje – prestižiniai „Kauno panoramos“ apartamentai2
Žaliakalnyje, Pelėdų kalno pašonėje, naujakurių laukia išskirtiniai „Kauno panoramos“ apartamentai, pritaikyti patogiam ir tvariam gyvenimo ritmui. Projekto išskirtinumas – kvapą gniaužiantys Kauno vaizdai, kuriais...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos99
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...