Raudondvario dvare pagerbti pakaunės žemdirbiai

Triguba šventė

Šventę galima vadinti dviguba ar net triguba. Šiemet Ūkininkų sąjunga minėjo 100-metį nuo įkūrimo ir 30-metį nuo atkūrimo. Susirinkusieji švęsti bent trumpam pamiršo, kad ir šie metai – menkesnio derliaus, kad politika žemės ūkio atžvilgiu – diskriminuojanti ir priešinanti.

Pagal žemės ūkio rodiklius Kauno rajonas visada buvo ir yra tarp šalies geriausių. Čia 3,2 tūkst. ūkininkų dirba daugiau kaip 65 tūkst. ha žemės. Šventėje šmaikštauta, kad norint visus juos sukviesti, pagerbimo šventę reikėtų daryti „Žalgirio arenoje“.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas žavėjosi pakaunės žemdirbių bendruomeniškumu, socialine atsakomybe ir tvirtybe. „2017 m. derlius skendo, 2018 –ais – išdžiūvo, o šiemet – nušalo. Savivaldybė stengiasi būti solidari, todėl šiemet iš dalies atleidome nuo mokesčių. Aš nesakau, kad mes užlyginsime duobes, išspręsime problemas, tačiau visada stengsimės padėti“, - sakė V. Makūnas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kauno skyrius – veiklus ir pilietiškas, ūkininkai neraginami prisijungė prie protesto akcijos, kad Kauno rajonas nebūtų išdraskytas, norint 99 kaimus prijungti prie miesto. „Jūsų garsiai pareikšta pozicija paskatino mane inicijuoti įstatymo pataisas, kurios užtikrins demokratiškas teritorijų ribų keitimo procedūras“, – sakė šventėje dalyvavusi Seimo narė Raminta Popovienė. Politikė žemdirbiams linkėjo palankesnių sprendimų iš dangaus ir ant žemės, kad taip sparčiai nekiltų žalieji kryžiai.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė apgailestavo, kad dėl klimato kaitos ir diskriminuojančios žemės ūkio politikos žemdirbių ūkiai nustojo augti, o kai kurie atsidūrė itin sunkioje padėtyje. „Kai vasarą su konkurso „Metų ūkis 2019“ komisija važinėjome į ūkius, matėme, kad pasistūmėta nedaug, tam įtakos turėjo ir keleri nederliaus metai ir sumažėjusios investicijos“, – sakė G.Staliūnienė.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė G.Staliūnienė ir Užkarpatės apskrities tarybos pirmininko pavaduotojas P.Gricikas apsikeitė dovanomis.

Pakaunės žemdirbius pasveikino įmonių „Rovaltra“ „Lytagra“, „Dojus Agro“ atstovai ir Kauno rajono partneriai – Ukrainos Užkarpatės apskrities delegacija. „Žemdirbiu gali būti tik tas, kuris myli žemę ir nebijo darbo“, - pabrėžė Užkarpatės apskrities tarybos pirmininko pavaduotojas Piotras Gricikas.

Laimėtojų valdos – nuo 800 iki 3,6 ha

Šiemet konkurse „Metų ūkis“ pirmoji vieta teko Vandžiogalos seniūnijos ūkininkams Kristinai ir Sauliui Paurams, ūkininkaujantiems su dukra Jonata ir žentu Tomu Raudoniais. Prieš dvejus metus Paurai užėmė II vietą. Ūkio šeimininkas neslėpė: per tą laiką ūkyje nemažai investuota ir nuveikta.

Sandėlį derliui saugoti Paurai pasistatė anksčiau. Tačiau labiausiai pasiteisino investicija į nukultų grūdų paruošimą parduoti. Artimiausiuose planuose – bokštinių sandėlių ir technikos remonto patalpos statyba. Abiejų šeimų dirbamos žemės plotas jau siekia 8 šimtus hektarų, vienas trečdalis jo – nuosava žemė. Saulius ir Kristina augina kviečius, rapsus, pupas ir žirnius. Dukra Jonata su vyru Tomu specializuojasi gėlininkystėje. Šie Vandžiogalos seniūnijos ūkininkai ne tik modernizuoja ūkį, bet ir išradingai tvarko sodybos aplinką.

Antrosios vietos laimėtojai šiųmetiniame konkurse Eitvydas Jagėla ir Virginijus Grumadas labiausiai iš nominantų išplėtė savo valdas. Pradėję nuo kelių hektarų, šiemet Užliedžių seniūnijos ūkininkai jau dirbo per 700 hektarų, augino javus ir cukrinius runkelius. Spartesnei plėtrai šiek tiek sutrukdė tai, kad ūkininkai liko be gamybinės bazės. Anksčiau jie savo techniką laikė Lietuvos veterinarijos akademijos valstybiniame mokomajame bandymų ūkyje. Tačiau sujungus dvi aukštąsias mokyklas, teko išsikraustyti. Vis dėlto jie nenuleidžia rankų ir ketina plėsti savo valadas iki 1 tūkst. hektarų.

Trečiosios vietos laimėtoja Daiva Šinkevičienė yra didžiausio šilauogių ūkio savininkė Kauno rajone. Prieš šešerius metus pradėta įveisti šilauogių plantacija šiandien užima 3,6 hektaro, joje auginamos 13 skirtingų veislių uogos. Retas augintojas gali pasiūlyti tokį platų asortimentą uogų, kurios skiriasi ir skoniu, ir dydžiu. Vienos iš jų labai panašios į juoduosius serbentus, kitos – į vynuoges, trečios – saldžiarūgštės. Savo kolekcijoje ūkininkė turi ir veislę, kurią mėgsta net išrankiausi vaikai, ir tokią, kurios uogos dydžiu prilygsta 2 eurų monetai.

Įvertintos ir bendrovės

Specialiaisiais prizais už sėkmingą žemės ūkio plėtrą įvertinti ir: Lytagros žemės ūkio bendrovė, žemės ūkio bendrovė „Juragiai“ , ir akcinė bendrovė „Vilkijos ūkis“. Nors dėl pasaulinės kailių sektoriaus krizės „Vilkijos ūkio“ plėtra yra sulėtėjusi, bendrovė, kaip ir ankstesniais metais į gamybos modernizavimą investavo apie 1 mln. eurų. Paklaustas apie plėtros planus, žemės ūkio bendrovė „Juragiai“ vadovas Antanas Maknevičius neslėpė: bendrovės plėtrą riboja geografinė padėtis: Garliavos miesto ir greitkelio „Via Baltica“ artumas, žemės trūkumas, todėl siekiama išlaikyti tai, kas pasiekta.

O štai Lytagros žemės ūkio bendrovė planuoja statyti šešių melžimo robotų fermą, kurioje būtų laikoma apie 360 melžiamų karvių, apie 3 tūkst. kv. m fermą užtrūkusioms karvėms, veršelių tvartą, taip pat mėšlides bei tranšėjas. Įgyvendinus projektą, ūkyje bus apie pusantro tūkstančio melžiamų karvių, o bendras galvijų skaičius sieks 4,5 tūkstančio.

Žemės ūkio bendrovė „Daugėliškiai“, laikanti 953 karves (iš jų 815 melžiamas), kasdien primelžia apie 21 toną pieno. „Melžimą sutvarkėme, tačiau reikia rekonstruoti tvartus, nes esamuose didesnio produktyvumo išgauti neįmanoma, viską riboja gyvulių laikymo sąlygos“, planais dalijosi bendrovės vadovas Romualdas Majeras. Jis ketina griauti seną fermą ir statyti naują. „Tačiau nepalankios meteorologinės sąlygos, nebuvimas aiškios gyvulininkystės strategijos, stabdo ryžtą imtis didesnių investicijų. Pavasarį planus vis ištraukiame iš stalčiaus, tačiau po pirmos žolės vėl padedame atgal“, prisipažino ūkio šeimininkas.

Seka tėvų pėdomis

Ant nugalėtojų pakylos kopė ir trys pakaunės jaunieji ūkininkai, kuriems sėkmingiausiai pavyko įsilieti į žemės ūkio gamybą.

Ne tik Kauno rajone, bet ir visoje Lietuvoje žinomų salotų augintojų Renatos ir Dariaus Ambraziūnų sūnus Adomas tėvų pėdomis seka tik iš dalies. Jaunasis Vilkijos apylinkių seniūnijos ūkininkas specializuojasi bulvių ir grūdinių kultūrų auginime. Pasirinkimu Adomas patenkintas – nors bulves 5 hektaruose augino pirmi metai, kiekvienas jų atseikėjo po 50 tonų.

Batniavos seniūnijos ūkininkui Tomui Česonui ne tik pavyko sėkmingai įsilieti į žemės ūkio gamybą, bet ir suderinti ūkininkavimą ir atsarginių dalių vadybininko darbą „Lytagros“ bendrovėje. Tomas, kaip ir Adomas, pasirinko kitą ūkininkavimo kryptį nei tėvai, ūkininkaujantys per 20 metų ir turintys nedidelę – 13 melžiamų karvių ir prieauglio – fermą, 62 hektaruose ganantys gyvulius ir ruošiantys jiems pašarus. O štai Tomas pasuko į augalininkystę, jis augina rapsus ir grūdinius augalus.

Babtų seniūnijos jaunasis ūkininkas Paulius Bačėnas dvidešimtyje hektarų jau keleri metai augina bulves ir daržoves. Ūkininkauja ir ūkio įkūrėjas, Pauliaus tėtis Kęstutis Bačėnas. Jis renkasi platesnį spektrą daržovių, o sūnus apsiriboja svogūnais ir morkomis. Be to, jaunasis ūkininkas stengiasi kiek įmanoma mechanizuoti visus procesus, kad ūkyje reikėtų kuo mažiau darbo rankų.

Pažangūs, įvairiašakiai, tvarkingi

Kitas trejetukas kopusių ant apdovanojimų pakylos skiriasi ir ūkių dydžiais, ir vykdoma veikla. Vargu ar Kauno rajone surastume geresnį grandinės „nuo lauko iki stalo“ pavyzdį nei Linos ir Andriaus Banionių ūkis Taurakiemio seniūnijoje. Ūkininkai galvijų pašarams augina javus ir kukurūzus, dalį valdomos žemės užima pievos ir ganyklos. Aukščiausios kokybės grūdai malami ir ūkyje kepa duona bei pyrago gaminiai. Pagamintas pienas ir mėsa taip pat perdirbami vietoje ir sėkmingai realizuojami ūkininkų turgeliuose bei prekybos centruose.

Ūkininkai Kauno rajono savivaldybės vadovams atvežė lauktuvių iš kaimo.

Audrius Banionis, specialiojo prizo už įvairiašakio ūkio plėtrą laimėtojas, džiaugiasi, kad ūkio struktūrą papildė ir nauja šaka – sodininkystė. 4,5 hektarų obelaičių sodas jau davė derlių, stiepiasi ir tvirtėja ir neseniai pasodinta riešutmedžių giraitė. Didėja avių banda, kurios auginamos mėsai. Ūkininkas galvoja ir apie vilnos panaudojimą bei kailių perdirbimą, o turtingą pieno produktų asortimento krepšelį ateityje turėtų papildyti brandinti sūriai.

Babtų seniūnijos ūkininkas Juozas Staliūnas ir jo sūnūs jau seniai ūkininkauja atskirai. Tėtis dirba 600 ha žemės, o sūnūs – po 200 hektarų. Nors ūkiai atskiri, teritorija bendra ir ji stebina pavyzdinga tvarka. Taigi, specialusis prizas už pavyzdingą gamybinį kiemą šiemet iškeliavo į Babtų seniūniją.

Kitas specialusis prizas – už pažangų gyvulininkystės ūkio vystymą – taip pat atiteko šios seniūnijos ūkininkams Genovaitei ir Alfridui Galminams. Pastaruosius kelerius metus dėl mažų pieno supirkimo kainų Lietuvoje sparčiai mažėja pienininkystės ūkių. O štai Galminai melžiamų karvių skaičių planuoja padvigubinti ir šiuo metu stato naują tvartą. Norint atitikti aplinkosauginius reikalavimus, ūkininkams dar teks įrengti srutų rezervuarą. Kartu su nauju tvartu kyla ir garažas technikai.