Rasti prasmę, savo pavyzdžiu įkvėpti aplinkinius (Metų kaunietės rinkimai)

14. LINA ŠULCIENĖ – Vytauto Didžiojo universiteto docentė, mokslų daktarė, dalį savo laisvalaikio ir meilę dovanojanti vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų. Ji šešiolika metų savanoriauja kaip vaikų ir jaunimo globos bei ugdymo programos vadovė Aleksoto Šv.Kazimiero parapijoje, vadovauja šios parapijos "Caritui", kuris rūpinasi skurstančiais ir kitokių bėdų prispaustais žmonėmis. Šioje veikloje Lina dalyvauja kartu su savo vyru Artūru.

L.Šulcienė kalbėjo, kad jos svarbiausius pasirinkimus – šeimą, mokslinę-pedagoginę veiklą ir tarnystę Bažnyčioje – lėmė prasmės poreikis ir tai, kas artima, miela.

Turbūt kiekvieno žmogaus viduje glūdi troškimas daryti kažką, kad pasaulis būtų geresnis, gražesnis, kad jame būtų daugiau tiesos, meilės, paguodos.

"Kam reikia to, ką darai, dėl ko darai, ar tai turi prasmę? Kodėl gyvename, kam čia esame, ką turėtume nuveikti? Turbūt kiekvieno žmogaus viduje glūdi troškimas daryti kažką, kad pasaulis būtų geresnis, gražesnis, kad jame būtų daugiau tiesos, meilės, paguodos. Tai mumyse esanti sėkla", – dėstė kaunietė.

Taip, kartais susiklosto, samprotavo L.Šulcienė, kad šios sėklos augimą sugniuždo skaudžios patirtys, o pakirptais sparnais sunku pakilti. "Bet kartais – Dievo valia – šita sėkla apdovanojama gera dirva ir puikiomis sąlygomis, tada ji sudygsta, išsiskleidžia ir pasirodo regimu pavidalu. Taip mums ir nutiko", – kalbėjo moteris, dėkodama už gautas galimybes ir susiklosčiusias aplinkybes.

Jai nuo vaikystės patinka mokytis, patinka menai. "Nors tokia veikla gali būti labai intensyvi ir įtempta, joje ilsisi mūsų prigimtis, laikas prabėga bematant. Aišku, būna nesėkmių, bet čia jauti, kad iš tikrųjų gyveni", – kalbėjo docentė ir visuomenininkė.

Prasmės poreikis, pasak jos, vis tik svarbesnis dalykas. Be malonios veiklos galima išbūti, o be prasmės – vargiai. "Net jei veikla miela, bet prasmės stinga, siela apsiniaukia, tikrovės vis mažiau. Ateityje tokia veikla nusibosta ir ją palieki, nes nematai prasmės", – dėstė L.Šulcienė.

Kita vertus, pridūrė, nemalonūs užsiėmimai nesunkiai pakeliami, jei jie prasmingi. "Pavyzdžiui, 9–10 valandų per dieną nešildomoje patalpoje žiemą rūšiuoti ir dėlioti įšalusius drabužius, kad atėję žmonės galėtų jų pasirinkti, ar vėl ir vėl tvarkyti išmėtytus žaislus, giesmynus, šlepetes ir t.t. Visi esame tai patyrę. Darome, kas nemalonu, labai sunku, bet nesitraukiame iš tos veiklos, nemetame jos. Kartais net jaučiamės laimingi. Nes tokia veikla turi prasmę – ji yra mūsų lobis", – apibūdino L.Šulcienė.

"Man atrodo, kad labiausiai laimingi jaučiamės užsiimdami būtent prasminga veikla. Bent man taip yra. Beje, ir skaudžiausios patirtys – taip pat ten, nes ten mūsų širdis. "Kur tavo lobis, ten tavo širdis" (Mt 6, 21), – sako Jėzus", – citavo pašnekovė.

19. VIKTORIJA ANDRULYTĖ – Kauno buriuotoja, pernai pasiekusi istorinę pergalę finaliniame pasaulio taurės etape Marselyje ir iškovojusi bilietą į Tokijo olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatuose patekusi tarp dešimties sėkmingiausiai pasirodžiusių sportininkių, išrinkta į Lietuvos 2019 m. geriausių sportininkių trejetuką.

"Man didžiulis malonumas, jei galiu įkvėpti žmones siekti daugiau, siekti savo svajonių. Patinka bendrauti tiek su pačiais mažiausiais, tiek su vyresniais. Šis bendruomeniškumo jausmas padeda kurti labiau sąmoningą visuomenę, kai kiekvienas atskirai, bet kartu kuria tiek savo, tiek valstybės likimą. Taip pat domiuosi sveikatingumo sritimi, kadangi mūsų kūnas yra svarbus norint išlikti žvaliems ir energingiems", – kalbėjo sportininkė.

Kalbėdama apie pergalių siekimą, ji akcentavo mentaliteto, požiūrio į visas gyvenimo situacijos svarbą. "Labai svarbu turėti savo vertybes ir vidinės energijos", – atkreipė dėmesį pašnekovė. Suteikti kitiems teigiamų emocijų savo pergalėmis ir galbūt įkvėpti žmones jų veikloje siekti daugiau, anot jos, yra nepaprastai geras jausmas, bet niekas kitas, pabrėžė, tik patys galime keisti savo vidinę būseną ir spręsti, kokių tikslų siekti ir kaip tą daryti.

"Tik nuo mūsų priklauso, kokį gyvenimą susikursime, kokie žmonės mus sups. Kartais mūsų viduje yra tam tikri barjerai, blokai ar įsitikinimai, kurie trukdo žengiant gyvenimo keliu, tačiau būtent tai ir yra procesas, kurio svarbiausioji dalis esame mes patys", – kalbėjo V.Andrulytė.

Labiausiai ją yra pradžiuginę pirmieji pačios pasiekimai sporte, kai tapo Europos vicečempione ir apdovanojimą įteikė Helsinkio olimpiados nugalėtojas. "Taip pat esu labai laiminga, kad sugebėjau suderinti mokslą ir sportą. Esu veiklus žmogus ir nuolat išbandau kažką naujo", – apibūdino save kaunietė.

Buriavimas, reikalaujantis ir fizinių, ir protinių gabumų, iš pradžių ją žavėjo taktiniais sprendimais ir gudrybėmis, kaip aplenkti kuo daugiau varžovų. "Vėliau, išbandant vis kitas akvatorijas, buvo didelis pasitenkinimo jausmas įveikus vėjo stichiją, ypač kai pūsdavo daug vėjo. Be to, labai malonus jausmas skrosti vandenį tiek per mažas, tiek per dideles bangas. Ir žinai, kad visa tai dėl tavo pastangų. Taip pat visada esi gryname ore", – privalumus vardijo mergina.

V.Andrulytė neslėpė, kad sunkių akimirkų ir iššūkių visada yra daug. Kaip labiausiai įsiminusį įvykį ji įvardijo 2014 m. pasaulio taurės finale Abu Dabyje užimtą paskutinę vietą, nors tais pačiais metais pasaulio čempionate iškovojo kelialapį į Rio 2016 vasaros olimpines žaidynes.

"Buvo sunku priimti faktą, kad finišavau paskutinė. Tačiau būtent tada ir nusprendžiau, kad noriu būti viena geriausių pasaulio buriuotojų. Tai buvo nors ir skaudi pamoka, bet labai reikalinga. Daviau sau laiko apsispręsti, ko iš tikrųjų noriu", – sakė sportininkė.

Visada svarbu išlikti pozityviems esant bet kokiai situacijai, o sėkmės atveju užsibrėžti vis kitus tikslus ir neužmigti ant laurų.

Pradėjusi buriuoti ji suprato, kaip svarbu nuolat mokytis, nebijoti klysti, o kartais išdrįsti paprašyti patarimo ar pagalbos. Suprato, kad pati, o ne aplinka yra atsakinga už jos gyvenimą, už viską, kas jame vyksta.

Pradedantiems sportininkams ji patartų būti savimi, išsiaiškinti, kokia veikla teikia malonumą, suteikia daugiausia entuziazmo, ir daug dirbti. Dirbti kantriai, nuosekliai, o į nesėkmes žvelgti kaip į pamokas, dėl kurių tampi stipresnis ir geresnis.

"Visada svarbu išlikti pozityviems esant bet kokiai situacijai, o sėkmės atveju užsibrėžti vis kitus tikslus ir neužmigti ant laurų", – akcentavo V.Andrulytė.

Į kitą etapą pateks dešimt daugiausiai skaitytojų palaikymo sulaukusios dalyvės.

Už 20-tuko dalyves balsuoti kviečiame iki vasario 10 d.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu "MKN XX". XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.

PORTALAS: kauno.diena.lt rubrikoje "Metų kaunietė". Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Vieną pretendentę į finalinį šešetuką deleguos speciali komisija. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo taškus.

Iki vasario 10 d. 12 val. balsuodami išrinksite dešimt šio titulo verčiausių kauniečių.

Vasario 12 d. paskelbsime dešimtuką.

Vasario 18 d. paskelbsime finalinį pretendenčių šešetuką.

Nuo vasario 18 d. iki kovo 3 d. 12 val. balsuodami iš šešių finalininkių rinksite Metų kaunietę.

Kovo 4–5 d. susumuosime rezultatus.

Kovo 6 d. Metų kaunietę paskelbsime šventiniame renginyje.

Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Rinkimų „Metų kaunietė“ mecenatas: „Vikonda“ (valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė).

Pagrindinis rėmėjas: „Kauno tiltai“, "Bosca" (be alkoholio).

Renginio automobilis: naujasis "Peugeot 2008".

Rėmėjai: „Volfas Engelman Nealkoholinis“, „Denticija“, SDG.

Partneriai: „Clinic / DPC“, „East Island“, „Jaukūs namai“.