Kauno siekis prisijungti dalį rajono toliau kelia aistras: o gal daryti atvirkščiai?

„Tai iš tiesų išskirtinės svarbos klausimas, paliesiantis ne tik 70 tūkst. Kauno rajono gyventojų, bet ir Kauno miesto gyventojus, kuris visiškai nebuvo svarstomas Kauno miesto savivaldybės tarybos komitetuose, nevyko jokia diskusija ir debatai, neaptarta Regiono plėtros taryboje, Lietuvos savivaldybių asociacijoje“, – trečiadienį per spaudos konferenciją kalbėjo Seimo narė.

Ji ragino centrinę valdžią imtis veiksmų stabdant Kauno miesto savivaldybės inicijuotą „chaotišką darnios savivaldos modelį ardantį procesą, kuris iš tiesų paliks negrįžtamas pasekmes ir Kauno regionui, ir visai Lietuvos savivaldai“.

Kritikuodama šį siekį R. Popovienė turi kitą pasiūlymą: gal ir Kauno rajonas galėtų prisijungti kai kurias Kauno miesto teritorijas, pasiūlyti žmonėms mažesnius mokesčius, geresnes sąlygas smulkiajam verslui ir darnų bendradarbiavimą su bendruomenėmis?

„Kai visoje Europoje vyksta decentralizacijos procesai, siekiant priartinti valdžią prie žmonių, Lietuvoje kelią skinasi  precedento neturintis atvejis: vienos savivaldybės taryba perbraižo žemėlapius ir skelbia apklausą kitoje savivaldybėje. Tai – Kauno miesto savivaldybės paskelbtas planas prijungti prie miesto 99 Kauno rajono miestelius ir kaimus iš 13 seniūnijų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė parlamentarė R. Popovienė.

R. Popovienė pabrėžė, kad iniciatyva prisijungti dalį Kauno rajono pateikta paskubomis, neatlikus analizių, nesikonsultavus su specialistais, neatsakius į svarbius gyventojams kylančius klausimus bei tinkamai nepristačius šios iniciatyvos.

„Žmonės neturi jokios argumentuotos informacijos, kad galėtų priimti sprendimą“, – sakė parlamentarė.

Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė ragino Seimo narius kreiptis dėl šios iniciatyvos į Konstitucinį Teismą.

„Labai prašome visų bendruomenių vardu: žmonės, atstovaujantys mums, pakelkite užpakalius ir padėkite Ramintai Popovienei sudaryti grupę, kuri kreiptųsi į Konstitucinį Teismą įvertinti įstatymo nuostatą, kad apklausiami turi būti ne tik prijungiamų teritorijų gyventojai, o viso draskomo rajono žmonės“, – sakė ji.

Ramučių gyventojų interesams atstovaujančios asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė pabrėžė, kad jos bendruomenės atstovai bei smulkieji verslininkai yra labai sunerimę dėl šios iniciatyvos.

„Kalbos, jog gyventojai nėra patenkinti gyvenimu Kauno rajone ir prašyte prašosi į miestą, tėra akiplėšiškas melas ir netiesa“, – sakė G. Varnaitė-Venskienė.

„Visi klausia: ką darome, kas bus? Visi sako – bent jau man esantys prieš prisijungimą. Kodėl? Todėl, kad nebuvo pristatytos jokios analizės, jokių diskusijų su bendruomenėmis nevyko – nei su verslu, nei su žmonėmis“, – kalbėjo ji.

Žmonės neturi jokios argumentuotos informacijos, kad galėtų priimti sprendimą.

Abi bendruomenių atstovės piktinosi, kad Kauno miesto inicijuotas prisijungimas nukreiptas į labiausiai apgyvendintas ir geriausią infrastruktūrą turinčias teritorijas, o gyventojai tokiu būdu išrūšiuojami, siekiant prisijungti tas vietoves, kurios atrodo patrauklios, o tos, kurios reikalauja didesnių investicijų, paliekamos likimo valiai.

„Prašome valstybės neardyti to, ką mes sukūrėme ir kūrėme ištisus metus. Visos seniūnijos, vienos belaukdamos ilgėliau to gerbūvio, kitos jį gaudamos greičiau – mes dalijomės ir dalijamės iki šiol“, – kalbėjo G. Varnaitė-Venskienė.

Ji taip pat pabrėžė, jog gyventojai nerimauja, kad prijungimo atveju jiems patogi infrastruktūra būtų keičiama, neliktų mokyklų, mažų bendruomenių centrų, galimybės regiono gyventojams reikiamas paslaugas gauti arti savo namų.

Buvęs Kauno miesto meras, konservatorius Seimo narys Andrius Kupčinskas sakė, kad miestas ir rajonas turėtų ne jungtis, o tartis, kaip buvo daroma anksčiau.

„Galiu pasakyti daug gerosios praktikos pavyzdžių, kai teko bendradarbiauti su dabartiniu (Kauno rajono) meru Valerijumi Makūnu, tiek priviliojant pigių skrydžių kompaniją „Ryanair“, kai miestas ir rajonas sutardavo dėl konkrečių įmokų (...). Galiu minėti dar mažiausiai dešimt atvejų“, – kalbėjo A. Kupčinskas.

Socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys teigė, kad nerimą kelia ir viešumoje pasirodanti informacija apie Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeimos interesus mieste ir tai, kad Kauno taryboje absoliučią daugumą turi jo judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovai.

„Vyksta grobuoniška plėtra, taryba Kauno miesto nugalinta, opozicija taip pat nugalinta, kilnoja rankeles. (...) Yra rizika, kad bus sudarkytas unikalaus grožio pakaunės gamtinis karkasas, nes jeigu nebeliks Kauno (rajono) tarybos, ši dabartinė, kišeninė taryba per 20 minučių pakeis bet kokį teritorinį planą, bet kokį bendrąjį planą, išvartys kaip nori žemės paskirtį“, – kalbėjo G. Merkys.

Kauno miesto savivaldybės taryba rugsėjo pradžioje pasiūlė Vyriausybei inicijuoti dalies Kauno rajono seniūnijų prijungimą prie miesto.

Sprendimas turėtų būti priimtas po gyventojų apklausos. Tiek savivaldybės, tiek Vyriausybės atstovai pabrėžia, kad būtent gyventojų nuomonė turėtų turėti lemiamą svorį priimant sprendimą.

Miesto valdžia teigia, kad taip gyventojai gautų kokybiškesnes paslaugas. Rajono, kuriam vadovauja socialdemokratai, valdžia tokiems planams griežtai priešinasi ir vadina tai manipuliacija.

Savivaldybių teritorijų keitimui reikėtų ir Seimo pritarimo.

Kauno miestas nori prisijungti 13 rajono seniūnijų. Registruotame sprendimo projekte miesto teritoriją siūloma išplėsti prijungiant Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei 95 kaimus, esančius šiose seniūnijose: Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų ir Užliedžių.

Siūlomos prijungti teritorijos užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik dukart daugiau nei dabartinis miestas.