Rabinas kviečia gaivinti Vilkijos litvakų istoriją

Kartu su Nyderlanduose gyvenančiais „Penance and Reconciliation“ fondo atstovais Keesu Lavooji ir Koosu Stopplesu judėjų dvasininkas apsilankė Kauno rajono savivaldybėje ir pakvietė merą Valerijų Makūną kartu įgyvendinti projektą, kuris leistų sutvarkyti senąsias Vilkijos žydų kapines.

„Mere, jūsų vardas žinomas dėl gerų darbų, kuriuos atlikote įamžindamas litvakų atminimą. Daug gražių atsiliepimų apie jus išgirdau iš Jacko Lyono, su kuriuo kartu statėte Vandžiogalos žydų memorialą. Panašiai galėtume sutvarkyti ir Vilkijos žydų kapines. Tai būtų dar vienas žingsnis gerinant dviejų tautų santykius“, – kalbėjo E. Baronas.

Dvasininkas tvirtino, kad iš Vilkijos yra kilę du pasaulinio garso rabinai, vienas jų palaidotas miestelio kapinėse. R. Barono teigimu, kapinės yra savotiškas istorijos metraštis, todėl panagrinėjus užrašus ant antkapių būtų galima atkurti ne vieną intriguojančią biografiją.

Pasaulyje plačiai žinoma Tilės ir Leibos Karnovskių istorija. Ši XIX a. antroje pusėje Vilkijos krašte gyvenusi sutuoktinių pora vėliau emigravo į Ameriką, kur užaugino ir į muzikos kelią pastūmėjo juodaodį berniuką – būsimą džiazo žvaigždę Louisą Armstrongą. Kauno rajono savivaldybės iniciatyva 2020 m. Vilkijos parke buvo įrengtas L. Armstrongo amfiteatras, kuriame vyksta džiazo koncertai, bendruomenės renginiai. Šį sumanymą puikiai įvertino ir Lietuvoje viešėjusi Komisijos Jungtinių Amerikos Valstijų paveldui užsienyje išsaugoti pirmininkė Star Jones.

„Bendradarbiaujant galima atlikti žymiai daugiau darbų, tačiau iš pradžių turime pasitelkti specialistus, parengti projektą, aptarti finansavimą, pasirašyti sutartį“, – idėjai tvarkyti Vilkijos litvakų kapines pritarė V. Makūnas.

Kauno žydų religinė bendruomenė kartu su Kultūros ministerija ir Kauno rajono savivaldybe baigia Čekiškės sinagogos restauravimo darbus, todėl, mero teigimu, ateityje bus galima pagalvoti ir apie turizmo maršrutą, kuris jungtų regione esančius litvakų paveldo objektus.

Vilkijoje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII a. 1897 m. surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 2 012 gyventojų, tarp jų – 1 431 žydų tautybės. 1915 m. caro valdžia dalį žydų ištrėmė į Rusiją. Tuo metu Vilkijoje gyveno apie 800 žydų (80 proc. miestelio gyventojų).

Nepriklausomybės metais vietos žydų bendruomenė turėjo dvi sinagogas, mokyklą hebrajų kalba, veikė žydų politinių, labdaros ir sporto organizacijų skyriai. Paskutiniais nepriklausomybės metais nemažai vietos žydų jaunimo persikėlė gyventi į Kauną arba emigravo į Palestiną.

Vokiečiams okupavus Lietuvą, 1941 m. birželio pabaigoje Vilkijoje buvo įsteigta vokiečių komendantūra, kuriai vadovavo SS oberšturmfiureris Missenbaumas. Nacių ir vietos baltaraiščių rankomis Vilkijos litvakų bendruomenė faktiškai buvo sunaikinta. Dalis žydų buvo išvežti į Kauną ir vėliau sušaudyti fortuose, dalis – Pakarklės miške, Jaučakių kaime.