Pusšimtį metų drauge gyvenančios poros patarimas – pagarba ir įsiklausymas

Pamatęs Eugeniją, Gutkaimio kultūros namų meno vadovas Mečislovas Žilinskas dainuoti chore jai pasiūlė ne tik dėl lakštingalos balso – išvaizdi tamsiaplaukė kaipmat krito jauno vyro akin.

„Aš buvau tas, kuris priėjo pirmas“, – su šypsena į mylimąją, pasipuošusią aukso spalvos suknele žvelgė M.Žilinskas.

1969-ųjų rugpjūtį jo gyvenimo moteris buvo tokia pat kerinti. Tiesa, su žeme besivelkančia balta suknele ir kiek mažesniu būriu artimųjų nei šeštadienio popietę, minint judviejų penkiasdešimties metų bendro gyvenimo sukaktį.

Tada ir jaudulys buvo kiek didesnis.

„Tada ir jaudulys buvo kiek didesnis“, – E.Žilinskienė neslėpė, kad prie dabartinės būsenos ir širdies ramybės prisidėjo ne tik vyras su dukra Sonata ir dviem anūkais.

Moters, 2014-aisiais apdovanotos „Gerumo kristalu“, namuose šiuo metu gyvena devyni likimo nuskriausti, tėvų palikti mažamečiai, kurie jos gyvenimui suteikia visišką pilnatvę.

„Žinai, kad negali sustoti, kad turi padėti ir vienam, ir kitam. Taip atsiranda dar daugiau energijos, – jaunatviškumo receptu pasidalijusi 2017-ųjų „Metų kaunietės“ finalistė E.Žilinskienė sutiko išduoti ir sėkmingo vedybinio gyvenimo paslaptį. – Vienas pasako, kitas papildo. Taip ir gyvename abu pagarboje, supratime ir įsiklausyme.“

Paklausti, kaip vienas kitą pasveikino auksinių vestuvių proga, laimingi sutuoktiniai paslaptingai šyptelėjo. Mečislovas esą padovanojo auksinį bučinį, o vėliau galbūt nuveš ir į auksines kopas.

„Turime laiko pagalvoti“, – su Kauno rotuše Eugenija ir Mečislovas ilgam neatsisveikino. Taip pat tvirtai susikibę rankomis, lydimi mylimiausiųjų, čia jiedu žadėjo grįžti po dešimties metų.

Sulaukti deimantinių vestuvių jiems palinkėjo ir tūkstančius porų Kauno rotušėje sutuokęs ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Sutuoktiniams jis įteikė mero sveikinimą ir raštą, paženklintą senuoju Kauno antspaudu.