Profesinio mokslo paradoksai: kai įvaizdis iškreipia realybę

Kokios profesijos patraukliausios?

Lietuvoje kasmet tūkstančiai jaunuolių renkasi studijuoti teisę, vadybą ir kitas prestižinėmis laikomas specialybes, nepaisant to, kad vėliau tik gabiausiesiems pavyksta įsidarbinti ir kopti profesijos karjeros laiptais, o daugeliui tenka rinktis išsilavinimo neatitinkantį darbą.

Jauni advokatai jau net viešai pripažįsta, kad dėl teisininkų pertekliaus kai kurie jų uždirba mažiau nei valytojai.

Lietuvos darbo birža neseniai sudarė interaktyvųjį Profesijų žemėlapį. 2017-ųjų pirmojo pusmečio duomenimis, didžiausias galimybes įsidarbinti mūsų šalyje turi įvairaus profilio aptarnavimo sferos darbuotojai, tarp kurių paklausiausi – pardavėjai. Taip pat gerokai išaugęs įvairių sferų statybininkų, infrastruktūros inžinierių, vairuotojų poreikis. Ir šių profesijų atstovai gali pretenduoti į didesnę nei vidutinė algą.

Nepaisant to, šių profesijų dažnai nėra jaunuolių prioritetų sąraše. Šalyje, kurioje aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunuolių dalis santykinai kone didžiausia pasaulyje rinktis profesines studijas vis dar – ne prestižas. Kitaip nei Vokietijoje, kur profesinis išsilavinimas atlieką reikšmingą vaidmenį švietimo sistemoje ir darbo rinkoje.

Naujausiais duomenimis, profesines studijas Lietuvoje šiemet pasirinko tik apie 18 tūkst. jaunuolių. Tai beveik 5 tūkst. studentų mažiau nei pernai. Tuo tarpu aukštojo mokslo srityje fiksuojamas akivaizdus jaunuolių perteklius.

Jaunuoliai neteisingai įsivaizduoja, kad kelininkai vis dar kiaurą dieną mojuoja kastuvais.

Mitai vis dar gajūs

"Kauno diena" pakalbino kelis jaunuolius, neseniai Kaune pradėjusius profesines studijas. Vienas jų pasirinko populiarią logistikos kryptį, kitas tobulina anglų kalbos žinias. Paprašyti argumentuoti savo pasirinkimą vaikinai neslėpė, kad rinkosi anaiptol ne savo svajonių profesijas.

"Žiūrėjome, kurios specialybės yra populiarios tarp studentų", – aiškino pašnekovai. Paklausti, ar žino, kokių specialybių darbuotojų labiausiai reikia darbo rinkai, jaunuoliai gūžtelėjo pečiais.

Vienos didžiausių Lietuvoje kelių infrastruktūros statybų bendrovės "Kauno tiltai" personalo direktorė Jūratė Pozniakovienė teigė, kad kai kurių paklausių ir gerai apmokamų profesijų jaunuoliai vengia dėl nuo sovietmečio gajų mitų, nors situacija seniai pasikeitusi.

"Jaunuoliai neteisingai įsivaizduoja, kad kelininkai vis dar kiaurą dieną mojuoja kastuvais. Šiandien mums reikia aukštos kvalifikacijos žmonių, galinčių valdyti naujausiomis technologijomis aprūpintą techniką, o realiai pamatuojamas, ilgalaikis rezultatas – pastatytas kelias ar tiltas, kuriuo gali didžiuotis, sukuria papildomą motyvaciją kasdieniam būsimų specialistų darbui.

Mes patys skiriame labai daug dėmesio darbuotojų ugdymui. Žmonėms su profesiniu išsilavinimu sukuriame sąlygas baigti aukštojo mokslo studijas ir kopti karjeros laiptais", – pasakojo J. Pozniakovienė.

"Panašu, kad jauni žmonės susikuria stereotipus neįsigilinę į realią situaciją. Aš savo profesinį kelią pradėjau Kauno technologijų kolegijoje (KTK), įsidarbinęs "Kauno tiltuose" turėjau visas sąlygas studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), o dabar turiu galimybę tobulinti profesines žinias užsienyje ir vadovauju rimtiems projektams. Pavyzdžiui, šiuo metu rekonstruojame Kauno oro uostą", – pasakoja bendrovės "Kauno tiltai" darbų vadovas Almantas Mikelionis.

Pasak jo, žinių reikia vis daugiau, nes daugelis kelininkų jau turi mokėti valdyti modernią, kompiuterizuotą techniką, spręsti vis įdomesnius inžinerinius iššūkius.

Darbo rinkoje – įtampa

Situacija darbo rinkoje kelių infrastruktūros bendrovių nedžiugina.

2010-aisiais į kelių inžinerijos pakraipos studijas VGTU priėmė per 70 jaunuolių, o pernai šis skaičius sumenko perpus. Kaune situacija panaši. 2011 m. KTK kelių inžinerijos mokslus pradėjo 80 žmonių, o pastaraisiais metais skaičius nesiekia nė 40. Neguodžiančios tendencijos ir Kauno technikos profesinio mokymo (TPMC) centre, kur per pusantrų metų trunkančias nemokamas studijas jaunuoliai gali įgyti specialybę, garantuojančią darbą ir patrauklų atlyginimą.

Kvalifikuoti darbuotojai, gebantys valdyti mechanizmus į rankas gali gauti apie 1,2 tūkst. eurų atlygį. Lopydami spragas kelininkai atsiveža darbuotojų iš Ukrainos ar Baltarusijos, tačiau daug labiau džiaugtųsi galėdami kurti darbo vietas vietiniam jaunimui.

"Su kelių statyba susijusių naujų projektų ir planų netrūksta ir jų nuolat bus vien įvertinus šalies kelių ir miestų gatvių būklę. Ypač artimiausiu metu daug investuojama į šią sritį, nes tam skiriamas ES finansavimas", – įsitikinęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Vien Kaune numatoma tiesti pietrytinį geležinkelio "Rail Baltica" aplinkkelį, planuojama vadinamojo Kėdainių tilto, sujungsiančio abu Nemuno krantus, statyba, Islandijos plento rekonstrukcija ir daugybė kitų projektų.

Išeitis – reforma

Situaciją darbo rinkoje galėtų pakeisti ne vienus metus bręstanti švietimo reforma. Tiesa, ji turėtų būti nuosekli ir kryptinga. Būtent profesinis rengimas yra svarbi studijų dalis, užtikrinanti, kad žmogus įgis tinkamą išsilavinimą.

Neturėtume bijoti keisti sistemą pagal poreikius – gerokai pakelti reikalavimų aukštajam mokslui kartelę bei skatinti daugiau jaunuolių rinktis profesinį rengimą, jiems numatant galimybę aukštojo išsilavinimo siekti vėliau, tai yra ne dėl mados, o realiai iškilus tokiam poreikiui.

Nors Lietuvoje pastaraisiais metais itin madinga kalbėti apie startuolius, naujų verslų skatinimą, vadinamąjį "fintech", prekyba, infrastruktūros statyba, stambioji pramonė yra tos sritys, kurios sukuria didžiąją darbo vietų dalį ir yra ekonominis valstybės pagrindas.

Visi norėtų būti verslų steigėjais ar vadovais, įgyvendinti savo idėjas, ir tai reikia skatinti. Tačiau darbo rinkoje dominuoja kitokia realybė – čia gausu profesijų ir darbo vietų, kurios, galbūt nebūdamos pačios patraukliausios, yra svarbios ir gerai apmokamos.