Po auksinės tvorelės istorijos trūko kantrybė: gyventojai atsisakė „Būsto valdos“

Klasikinis apsileidimas

Atokiau nuo judrios A.Juozapavičiaus gatvės esantis namas, pažymėtas 48B numeriu, mena senus caro laikus. Nors raudonų plytų statinys nėra saugomų paveldo objektų sąraše, tačiau teritorija priskiriama paveldinei zonai. Vis dėlto paminėtos detalės neturi įtakos, kad namui būtų skiriamas deramas dėmesys.

Namo gyventojai jau tiksliai nė nepamena, ar patys pasirinko, ar kažkas parinko, kad jų namą administruotų „Būsto valda“. Gyventojų ir namą administruojančios įmonės draugystė, ne tik nedžiuginusi, bet nuvylusi, truko daugiau nei dešimtmetį.

„Turime gražų namą, tačiau byrantį ir apleistą, leisiu sau pasakyti, per klasikiniu tapusį būsto administratoriaus apsileidimą ir visišką nebendravimą su bendruomene“, – pasakojo šiame name gyvenantis Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. Justinas Kisieliauskas.

Kad tai nėra tušti žodžiai, gyventojai rodo į prie namo esantį „šedevrą“ – apsauginę tvorelę, kuri gyventojams kainavo beveik 700 eurų. Sukežęs stogas, žiedadulkėmis, lapais, kitais nešvarumais užsikimšę lietvamzdžiai tapo puikia terpe berželiams augti.

Nereikia būti dideliu specialistu, kad suprastum, jog prižiūrimi, valomi lietvamzdžiai būtų prailginę namo gyvenimą, kuris pamažu nuo pastogės ėmė byrėti ant asfalto. Pasak gyventojų, „Būsto valda“ suskaičiavo, kad stogo pakeitimas gyventojams atsieitų apie 80 tūkst. eurų. Suma nemenka, o mokėti reikėtų iš karto.

„Mūsų namo bendruomenė neturi galimybės to padaryti. Suma didelė, o didžioji namo gyventojų dalis yra vyresnio amžiaus ir pinigai kišenių tikrai nedrasko. Tada nusprendėme, kad gal mums pavyktų stogą pakeisti ir namo būklę pagerinti imantis renovacijos“, – pasakojo J.Kisieliauskas.

Paaiškėjo, kad viskas yra gana komplikuota, tačiau labiausiai komplikuotas, anot gyventojų, buvo bendravimas su „Būsto valdos“ vadybininkais.

Spjovė į poreikius

Carinio namo gyventojai tikina neradę bendros kalbos nė su vienu „Būsto valdos“ paskirtu namo vadybininku. Priežastis buvo labai gyvenimiška – vadybininkai dažnai keitėsi.

„Aš į šitą namą atsikrausčiau prieš gerus penkerius metus. Vien per šį laiką keturis kartus keitėsi namo vadybininkai. Kiekvienas jų turėjo iš naujo susipažinti su situacija. Dažniausiai susipažindavo ir dingdavo arba neparodydavo didelio noro nuveikti kažką naudingo. Ne mes inicijuodavome tuos vadybininkų pakeitimus. Tai sąlygojo darbuotojų kaita įmonėje“, – stebėjosi dėstytojas.

Vis dėlto kai kurie žingsniai buvo žengti renovacijos link. „Būsto valda" pristatė projektą. Gyventojai vylėsi pildysiantys paraišką dėl paramos renovacijai.

Tačiau susitikimai su administratoriumi dėl renovacijos esą vykdavo komplikuotai. „Iš esmės būdavo visiškai neįsiklausoma į mūsų nuomonę. Galų gale jie priėmė sprendimą, kad šio namo iš išorės negalima apšiltinti. Vadinasi, bus šiltinama iš vidaus. Kiekviename bute lauko sienos apšiltinimas būsiąs 10 cm storio“, – tęsė J.Kisieliauskas.

Įdomiausia, kad per renovaciją namo fasadas vis tiek nebūtų tvarkomas.

Gyventojai tvirtino ne kartą sakę, kad toks renovacijos planas jiems netinka. Aiškinimai, kad butuose griaus, keis vamzdynus gyventojus nugąsdindavo. „Jie neįvardijo, per kiek būtų atlikti darbai. Nieko normaliai nepaaiškino. Įdomiausia, kad per renovaciją namo fasadas vis tiek nebūtų tvarkomas. Jis liktų toks byrantis, koks yra šiuo metu“, – „Būsto valdos“ profesionalumu abejojo kita namo gyventoja Indrė Paludnevičiūtė.

„Mes buvome stumiami į tokią padėtį, kad neturėdami pinigų negalime remontuoti stogo, tačiau renovuoti namą iš vidaus neva turėtume. Tačiau mums didžiausią rūpestį kėlė būtent stogas ir namo fasadas“, – kaimynę papildė J.Kisieliauskas.

Gyventojai tvirtina kalbėję su keliais ekspertais dėl namo šiltinimo iš vidaus. Paaiškėjo, kad sienos tokios storos, kad iš esmės jų net nereikia šiltinti. „Šiltinimas iš vidaus būtų tuščias pinigų švaistymas, kad įvykdytų kažkokius teorinius punktus. Gyventojų poreikiais administratorius nesirūpino“, – įsitikinę kaimynai.

Šimtai už menkniekį

Tuo metu, kaip prisiminė gyventojai, eilinį kartą keitėsi namo vadybininkas. Naujasis rodė išskirtinį dėmesį ir negailėjo kritikos pirmtakui už tai, kad neklausė gyventojų pastebėjimų, ragino viską daryti iš naujo, žiūrėti, tartis. Buvo žadama aiškintis, kreiptis į Kauno savivaldybę ir klausti, kaip tokiu išskirtiniu atveju, dėl namo savitumo, reikėtų jį renovuoti.

Tačiau kalbos liko kalbomis. Gyventojai skundėsi, kad ir vėl jų balso niekas  neišgirdo, o tuo metu ėmė byrėti plytos, nes stogas sukiužęs, lietvamzdžiai užsikišę arba kiauri.

„Mes pasakėme, kad byra plytos, kad gali sužaloti žmones. Ir gavome apsauginę tvorelę, užuot siūlytų ūkiškus sprendimų variantus“, – į jau anksčiau pristatytą šedevrą – tvorelę – mostelėjo J.Kisieliauskas.

„Būsto valda“ suskubo saugoti gyvybes ir įtaisė gyventojams tvorelę. Aptvėrimą įkainojo 292 eurais. Per kažkiek laiko menkavertė tvora apgriuvo. Tada nė neatsiklausę gyventojų esą prikalė kelis naujus pagaliukus ir įkainojo 378 eurais. Nesunku įsitikinti, nes renovuojant tvorą, paliktos senos lentos, kurios gerokai tamsesnės nei tos, kurias sukalė šiemet, tačiau antrojo patvarkymo sąmata pranoko pirmąją. Darbų sąmatos skaičiavimas liko „Būsto valdos“ paslaptimi.

„Manau, kad tą tvorą renovuoti suskubo todėl, kad mes nutarėme pereiti pas kitą būsto administratorių. Turbūt reikėjo išsimušti kažkiek pinigų, tai nusprendė patvarkyti tai, ko neįmanoma suremontuoti“, – svarstė namo gyventojai.

Viena namo gyventoja neapsikentė ir kreipėsi į Kauno savivaldybės administracijos direktorių, kuris perdavė raštą už šiuos reikalus atsakingam skyriui. Atsakymas gyventojus šokiravo.

„Mums pasiūlė išsikviesti nepriklausomą auditorių. Prašiau, kad perskaičiuotų mums pateiktą sąskaitą ir štai – tavo auksinė tvorelė – tu ir rūpinkis. Auditas už gražias akis mums nieko neperskaičiuos. Vadinasi, tvoros vertė išaugs dar labiau. Tuo viskas ir baigėsi“, – vienas kitą pildė kaimynai.

Universiteto dėstytojas juoko dėlei suskaičiavo, kad „Būsto valdos“ darbuotojas, darydamas šią auksinę tvorelę, uždirbo daugiau, nei jis universitete dėstydamas studentams – 70 eurų per valandą.

Kai susidaro kokia nors kritinė situacija, mes paskambiname, jie atvažiuoja ir nudžiugina mus tvorele iš atliekų už auksinius pinigus.

Atviros patyčios?

Dar viena dėmesio verta situacija – namo kaminas. Antrame aukšte esančio buto šeimininkas pamatė, kad per lubas skverbiasi vanduo. Jis kreipėsi į administratorių paaiškindamas, kad greičiausiai per stogo plyšius aplink kaminą bėga vanduo. Administratorius atvažiavo ir sutaisė, tik ne tą kaminą, bet kitą.

Pastarasis yra virš namo laiptinės ir niekam jokių rūpesčių nekėlė. Tačiau už ne tą sutaisytą kaminą „Būsto valda“ gyventojams vis tiek išrašė sąskaitą už atliktus darbus. 1533 eurų suma buvo nuskaityta nuo gyventojų kaupiamųjų lėšų sąskaitos.

„Visas jų bendradarbiavimas su mumis yra kasmėnesinis lėšų nuskaitymas. Kai susidaro kokia nors kritinė situacija, mes paskambiname, jie atvažiuoja ir nudžiugina mus tvorele iš atliekų už auksinius pinigus“, – pasipiktinimo neslėpė J.Kisieliauskas.

Dar viena detalė išryškėjo karantino metu, kai Vyriausybės sprendimu buvo pavesta dezinfekuoti laiptines. „Atvažiavo, dezinfekavo ir tada pakabino skelbimą. Tačiau dezinfekuota buvo tik viena laiptinė, o mokestį už atliktą dezinfekavimą padalijo trijų namo laiptinių gyventojams. Pranešiau telefonu ir parašiau, kad nebuvo atlikta paslauga kitose laiptinėse“, – pasakojo namo gyventoja Indrė.

Gyventojus pasiekė formalus atsakymas, esą laiptinės buvo užrakintos. Daugiabutis Kaune ne vienas, tai kaip tada tvarkosi kitų daugiabučių administratoriai? Verkia prie durų, kad negali sąžiningai atlikti savo darbo ar ploja katučių, kad kliūtis leidžia jiems nieko nedaryti?

„Aš net jaučiau atvirą tyčiojimąsi iš mūsų. Tik atsikraustęs ir ėmęs domėtis, kaip ir ką čia galima pagerinti, išgirdau vieno garsaus asmens pamėgtą frazę – esą eina čia visokie ir skundžiasi. Sakiau, kad jei skundžiasi, veikiausiai yra dėl ko, bet rasti dialogo vis dėlto nepavyko“, – apgailestavo J.Kisieliauskas.

Ragina, bet nepadeda

Carinio namo gyventojai pasiūlė ekskursiją po gana didelį šalia namo esantį kiemą. Krūmokšniai ir žolės slėpė į šiukšlyną virstantį kiemą. Gyventojai neslėpė buvę raginami tvarkytis, tačiau vienas per kitą aiškino, kad paskaičiuoto sutvarkymo kaštai buvę kosminiai. Pasak gyventojų, padėti jiems nesiteikė ir seniūnija.

Šančių seniūnijos vyr. specialistė Alnora Bagdonienė patvirtino, kad teritorija prie A. Juozapavičiaus pr. 48B yra žinoma. Esą daug metų Šančių seniūnija stengiasi priversti gyventojus tvarkytis.

A.Bagdonienė pateikė „Kauno dienai“ susirašinėjimą su gyventojais ir „Būsto valda“ nuo 2016 metų. Iš susirašinėjimo matyti raginimai ir gyventojų prašymai, aiškinimai.

Namo gyventojai nenori tvarkytis patys, bet nenori ir mokėti pinigų už sutvarkymą.

„Namo gyventojai nenori tvarkytis patys, bet nenori ir mokėti pinigų už sutvarkymą“, – tęsė Šančių seniūnijos specialistė.

Tvarką galima vertinti dvejopai, todėl, kad kelis metrus aplink namą gyventojai gražiai susitvarkę, akį džiugina išpuoselėti gėlynai, žaliuoja tujos, kiti augalai. Tačiau savivaldybės pažymėta kačių maitinimo vieta apaugusi žolėmis. Pasak gyventojų, niekas čia tų kačių nemaitina, nes dar labiau suvešėjus žolynams užrašo praktiškai nesimato.

„Nuo 2020 metų vasario A. Juozapavičiaus pr. 48B administratorius yra bendrovė „Kauno butų ūkis“. Šančių seniūnija kreipėsi į naująjį administratorių dėl prievolės tvarkyti teritoriją prie daugiabučio, esančio A.Juozapavičiaus pr. 48B. „Kauno butų ūkis“ artimiausiu metu numatė teritoriją tvarkyti.

Šiuo metu, kiek žinoma Šančių seniūnijai, yra rengiama žemės nuomos sutartis. Kai ji bus pasirašyta, seniūnija neatmeta galimybės žemės sklypą įtraukti į apleistų žemės sklypų sąrašą ir apmokestinti padidintu tarifu.

Abstraktūs aiškinimai

„Būsto valda“ atsakyti į „Kauno dienos“ klausimus patikėjo viešųjų ryšių specialistui, kuris pateikė „Būsto valdos“ vadovo Roko Drąsutavičiaus žodžius.

„Būsto valdos“ vadovas patikslino esą namo vadybininkai per ne vienerius namo administravimo metus buvo keičiami tik du kartus. „Nepriklausomai nuo pastatą administruojančio žmogaus, mes visada stengiamės užtikrinti nuoseklų ryšio ir bendradarbiavimo su namo gyventojais palaikymą“, – atsakyme „Kauno dienai" pateiktas R.Drąsutavičiaus atsakymas.

Neatsakytas liko klausimas, kodėl „Būsto valda“ remontavo ne tą kaminą, kurio prašė gyventojas. Nurodyta, kad „vienas iš kaminų buvo avarinės būklės, o nuo jo kritusios plytos padarė žalą stogo dangai, dėl ko lyjant buvo gadinamos gyventojų butų patalpos. Kadangi kaminas priskiriamas prie bendros viso namo infrastruktūros, išlaidos jo remontui buvo paskirstytos visiems butų savininkams“.

Nei „Būsto valdos“ vadovas, nei atsakymus išdėstęs specialistas nepaaiškino apsauginės tvorelės, gyventojams kainavusios beveik 700 eurų, kaštų.

„Apsauginė tvorelė pirmą kartą kartu su apsauginiu stogu buvo suremontuota 2018 m. Kadangi po kurio laiko tvorelė buvo apgadinta ir aplaužyta, o avarinės būklės parapetas, kuris yra neremontuojamas gyventojų pageidavimu, kelia nelaimingų atsitikimų grėsmę, seniūnijos nurodymu buvo atlikti papildomi tvorelės remonto darbai“, – išdėstyta atsakyme „Kauno dienai“.

Tiesa, gyventojai priminė, kad tikėjosi galimybės stogą remontuoti išsimokėtinai, tačiau „Būsto valda“ esą nesutiko, priskirdama tai mažos apimties darbams. 80 tūkst. eurų – maža apimtis? Šito „Būsto valda“ „Kauno dienai“  nesiteikė paaiškinti.