Juodas vanduo jau varo į neviltį: nebežinome, ką daryti, niekas mūsų negirdi

Seniavos plente gyvenanti kaunietė Indrė svarstė, ar normalu prašyti mokesčio už paslaugą, kuri gyventojams nėra tinkamai suteikiama?

„Grįžus iš kelionės ir negavus jokių informacinių pranešimų prieš tai nei elektroniniu paštu, nei telefonu, namuose randu iš krano bėgantį rudos spalvos geriamąjį vandenį su juodos spalvos drumzlėmis. Savo nelaimei, prieš pastebint sudėjau plauti baltos spalvos rūbus. Rezultatas – nenusakomos spalvos skudurai su dėmėmis. Nurodytais „Kauno vandenų“ kontaktais avarinei tarnybai prisiskambinti pavyko tik vėlai vakare, atsakingų asmenų nerasta. Maudytis ir juo labiau prausti vaikų, jie nerekomenduoja. Gerti ir gaminti valgyti draudžia. Tokią informaciją suteikia „Kauno vandenų“ bendru telefonu atsiliepusi ir neprisistačiusi moteriškė. „Facebook“ paskyroje „Messenger“ irgi tik auto atsakiklis. Kyla klausimas – ar normalu prašyti mokesčio už paslaugą, kurios nesugeba suteikti? Ir kas atsakingas už patirtą žalą? „Kauno vandenų“ puslapyje teisininkų kontaktų nerasta“, – portalo žurnalistams dėl suprastėjusios vandens kokybės skundėsi Indrė.

Palikti nežinioje

Savo nelaimei, prieš pastebint sudėjau plauti baltos spalvos rūbus. Rezultatas – nenusakomos spalvos skudurai su dėmėmis.

Portalo žurnalistams kaunietė pasakojo, kad telefonu atsiliepusi „Kauno vandenų“ atstovė informacijos apie tai, kada galima tikėtis geresnės vandens kokybės, nesuteikė. „Laikotarpio neįvardijo. Esmė tame, kad nėra pajėgūs tokiam dideliam suvartojimui, nes jis, pasak jų, yra padidėjęs ir jie nėra pajėgūs teikti kokybišką vandenį. Nei laikotarpio nurodė, nieko absoliučiai“, – pasipiktinimo neslėpė pašnekovė.

Skaitytojos nuotr.

Indrės teigimu, neviltyje atsidūrė ir kiti kaimynai. „Lygiai taip pat, mes pasišnekame. Vaikams baseiną norėtųsi pripilti, kai yra toks karštis, yra elementarūs higieniniai dalykai. Pas visus tas pats“, – situaciją komentavo kaunietė.

Moteriai antrino ir netoli Seniavos plento, Seniavos kaime, gyvenantis skaitytojas. Pasak Miko, suprastėjusi vandens kokybė iš proto taip pat varo ir kitus kaimynus. „Didžioji dalis rajono net maudytis nebegali, nebežinome, ką daryti, niekas mūsų negirdi „Kauno vandenyse“. Tai vyksta daugiau nei dvi savaites, bet situacija tik blogėja. Jau prieš savaitę galvojau, kad jau labai blogai ir galvojau susidėsiu filtrus, kaimynas susidėjo, bet jie užsikiša kiekvieną dieną. O dujiniai katilai, kurie kaitina vandenį, taip pat manau gali pradėti gesti, nekalbant apie rūbų plovimus skalbimo mašinoje, kokius juos tenka ištraukti“, – nevilties neslėpė Mikas.

„Vieną kartą aiškino, kad taip bus, kol pas jus statybos rajone nesibaigs. Bet manau tai išvis absurdiška, nes čia statybos vyksta visus šešerius metus, kiek aš čia gyvenu. Papuola galbūt iš statytojų, bet garantuoju, kad tikrai ne tokiais kiekiais. Kitiems kaimynams, kiek girdėjau, „Kauno vandenys“ pateikia atsakymą su padidėjusio vandens suvartojimo problema. Praeitais metais buvo dėl nukritusio slėgio sprendžiamos problemos, atsakymas buvo tas pats, bet bent jau praustis buvo galima ir vanduo buvo švarus“, – pasakojo Mikas.

Gerti – tik virtintą

Didžioji dalis rajono net maudytis nebegali, nebežinome, ką daryti, niekas mūsų negirdi „Kauno vandenyse“.

Pasak „Kauno vandenų“ atstovo ryšiams su žiniasklaida Andriaus Nenėno, situacija dėl problemų, su kuriomis pastaruoju metu susiduria kauniečiai, bendrovei yra žinoma. „Šiomis dienomis, kai dėl kaitros gyventojai masiškai laisto želdinius, pildo baseinus, dėl ko skaičiuojamas kelis kartus didesnis vandens suvartojimas. Dėl šios priežasties pasikeitus vandens tekėjimo greičiui vamzdynuose tekančiame vandenyje sukyla natūralūs gamtoje susiformavę mikroelementai – geležis ir manganas, kurie per ilgesnį laiką nusėda vandentiekio tinkluose. Tokiame vandenyje nėra nei nitritų, nei nitratų ar kitų toksinių medžiagų. Nors toks vanduo įvardijamas mikrobiologiškai nepavojingu, tačiau jame pastebėjus didesnį kiekį drumzlių jį rekomenduojame gerti virintą ar filtruotą“, – teigė „Kauno vandenų“ atstovas.

Kaip vieną iš vandens kokybės suprastėjimo priežasčių „Kauno vandenys“ pateikia ir kvartale vykdomas statybas. 

„Norėtume atkreipti dėmesį, kad tai besiplečiantis kvartalas, kur nuolat vykdomos statybos, yra daug atšakų nuo magistralinių linijų. Tokia plėtra vykdoma daugiausiai privataus kapitalo lėšomis, chaotiškai be normalaus ilgalaikio planavimo. Toks privačių statytojų lėšomis ir iniciatyva vykdomas tinklų vystymas jau turi ir pasekmių, kuomet vamzdynų diametrai sumažinami, tinklai nežieduojami ir negalvojama apie ateitį. Dėl to tolimiausi taškai negauna pakankamo slėgio ar kartais skundžiasi drumstu vandeniu. Šiai dienai kokybės klausimas yra prioritetinis ir bendrovė deda visas pastangas suvaldyti situacijai ir ją pagerinti. Gavus gyventojų pranešimą dėl kokybės, atvyksta tinklų plovimo brigada, kuri praplauna tinklus per artimiausią priešgaisrinį hidrantą. Susidrumstęs vanduo nuleidžiamas ir palaipsniui kokybė atsistato“, – vardijo pašnekovas.

Skaitytojos nuotr.

Šiai dienai kokybės klausimas yra prioritetinis ir bendrovė deda visas pastangas suvaldyti situacijai ir ją pagerinti.

„Siekiant iš esmės spręsti kokybės problemą, Vičiūnų vandenvietėje pastatyti ir birželio 15 dieną oficialiai atidaryti vandens gerinimo įrenginiai. Jie papildomai filtruoja išgaunamą vandenį nuo geležies ir mangano. Pats vandens pagerėjimas vartotojams pasijaus per ateinantį pusmetį, nes senieji tinklai turi prisikaupę mangano ir geležies nuosėdų, kurios būtent ir iškrenta, pradėjus labai gausiai vartoti vandenį, kuomet tinkluose padidėja greičiai ir keičiasi nusistovėję srautai. Lygiagrečiai bus keičiami ir senieji tinklai, kurių rekonstrukcijos pabaiga numatyta 2023 metais“, – apie vykdomus darbus informavo bendrovės atstovas.

„Dėl Seniavos kaimo konkrečiai, taip pat gali būti imtasi ir atskirų veiksmų, jei vandens gerinimo įrenginių naudos bus per mažai ir drumstumas kartosis. Dėl galimo vandens drumstumo gyventojams siunčiami automatiniai SMS pranešimai. Tikrai jie buvo išsiųsti Domeikavos gyventojams. Seniavos pl. galėjo pasiekti kiek vėliau, gavus informacijos iš pačių gyventojų“, – teigė A. Nenėnas.

Primename, kad dėl suprastėjusios vandens kokybės į portalo redakciją skaitytojai kreipėsi ir anksčiau. „Mokame už vandenį, gauname – neaiškų turinį“, –  tąkart piktinosi su redakcija susisiekusi Domeikavoje esančios Lankų gatvės gyventoja.

Ji pasakojo, kad pamačiusi, koks vanduo bėga iš čiaupo, ne kartą kreipėsi „Kauno vandenis“, tačiau tai nepadėjo. Į laišką negavo jokio atsakymo, paaiškinimo, kodėl taip vyksta, ką daryti, atsiprašymo.

„Vakar vakare iš čiaupo bėgo iš viso lyg žemės. Nei praustis, nei ką nors virti. Negali įsijungti ir skalbyklės. Ir tai ne pirmas kartas. Anksčiau vakarais pasitaikydavo, kad bėgdavo drumzlinas vanduo, bet tokio juodumo dar nemačiau. Šiandien bėga rudas vanduo“, – kalbėjo gyventoja. „Atsigerti galime nusipirkti, o kaip praustis? Vaikščioti į vietines kūdras?“ – klausė moteris.