Paminėtas A. Smetonos 150-asis gimtadienis: prabilo prezidento artimųjų palikuonys

Krikštijo Šilų bažnyčioje

Nuskambėjus mylimiausiai A. Smetonos dainai „Ar aš tau, sese, nesakiau“, renginį vedusi prezidento ir jo artimųjų biografijų tyrinėtoja ir rašytoja istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė priminė: „Prieš 150 metų, liepos 28-ąją, o pagal naująjį kalendorių – rugpjūčio 10-ąją Vadoklių apylinkės Užulėnio kaimo valstiečių Jono Smetonos ir Julijonos Kartanaitės-Smetonienės šeimoje gimė aštuntas kūdikis. Jis buvo pakrikštytas Šilų bažnyčioje Antano vardu. Būtent jis po beveik 45 metų tapo pirmuoju Lietuvos Prezidentu.“

Iš devynių vaikų, gimusių Jono ir Julijonos Smetonų šeimoje, užaugo septyni: keturi berniukai ir trys mergaitės. Jų palikuonys renginyje dalijosi jiems žinomais faktais, prisiminimais apie šią aukštaičių ūkininkų šeimą, išauginusią Lietuvai prezidentą, kuris visą gyvenimą buvo artimai susijęs su šeimos nariais.

Pranešėjai: (iš dešinės) R. Smetona, S. Smetonaitė, dr. I. Jakubavičienė, prezidento brolio Igno provaikaitė Jolanta Baltrūnaitė, prezidento sesers Mortos šeimos narys Audrius Kantautas, prezidento sesers Marijonos vaikaičio žmona Dalia Strielčiūnienė. G. Keturakytės / Istorinės Kauno prezidentūros nuotr.

Prezidento vyriausiojo brolio Igno anūkas Rimantas Smetona, pasakodamas apie giminės tėviškę, pateikė apie 1928 m. Vlado Didžioko tapytą tėviškės gryčią. Iki šiol yra išlikę jos pamatai.

Jis buvo pakrikštytas Šilų bažnyčioje Antano vardu. Būtent jis po beveik 45 metų tapo pirmuoju Lietuvos prezidentu.

R. Smetona atkreipė dėmesį į tai, kad prezidento tėvų, o vėliau – ir jų vaikų namuose buvo daug dainuojama, giedamos sutartinės. Tai liudija ir kelios išlikusios nuotraukos, darytos Kauno radiofone 1935 ir 1938 m., kur sutartines dainavo Smetonų šeimos moterys.

Apie tėvą

Pasak Rimanto, prezidento tėvas J. Smetona buvo aktyvus kaimo seniūnas, Motiejaus Valančiaus ir jo idėjų gerbėjas, knygnešys, pažinojęs Taujėnų dvaro savininką kunigaikštį Konstantiną Radvilą. Šiam priklausė dideli miško ir žemės plotai šalia Užulėnio. Jonas tarpininkaudavo K. Radvilai pardavinėjant mišką, gaudamas už tai pelno dalį.

Be savo turimų 10 ha žemės, Jonas prieš pat mirtį buvo suderėjęs iš vieno nusigyvenusio dvarininko pirkti dar apie 150 ha, bet nespėjo – mirė sulaukęs vos 50 metų. Abu prezidento tėvai palaidoti Šilų bažnyčios šventoriuje – apie tai byloja prieš kelerius metus ant bažnyčios sienos atidengta atminimo lenta.

Anot R. Smetonos, jo senelis Ignas (prezidento brolis) turėjo vienuolika vaikų, kurių du, Jonas ir Antanas, ir trys anūkai žuvo partizanaudami, o dukterų Genovaitės ir Eleonoros šeimos buvo išvežtos į Sibirą.

R. Smetona renginio dalyviams pateikė vertingą staigmeną – Smetonų giminės labai šakotą ir lapotą XVII–XXI a. genealoginį medį, kurį pats laisvalaikiu sudarė. Rimantas yra Igno sūnaus Antano sūnus, 2008–2012 m. buvęs LR Seimo nariu.

Išliko: Smetonų namo Užulėnyje pamatai ir tai liudijantis įrašas ant specialaus granitinio paaukštinimo. 2019 m. V. Skučaitės nuotr.

Brolis akmenskaldys

Antras pagal amžių Prezidento brolis Motiejus – renginyje kalbėjusios Sigutės Smetonaitės senelis – gimė 1864 m. Po 22 metų Motiejus išvažiavo į Liepoją uždarbiauti, kartu siekdamas padėti tėvams išlaikyti šeimą, ūkį. Liepojoje jis ilgainiui pasirinko akmenskaldžio amatą, kuris tiko šiam stipriam jaunuoliui – ne vieną kartą jis iš tėviškės per miškų kemsynus ant savo tvirtų pečių yra nešęs būsimą Lietuvos prezidentą į pradžios mokyklą. Motiejus dar ir maišą bulvių kartais ant pečių užsimesdavo, kad broliukas, kuris būdavo savaitei paliekamas mokykloje, nepritrūktų maisto.

Dirbdamas Liepojoje, stipruolis akmenskaldys vedė simpatišką žemaitę Barborą Ginčiauskaitę, su kuria susilaukė keturių vaikų. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Motiejus su šeima grįžo į Lietuvą ir ilgokai neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos dėl šeimos galvos darbo specifikos – tekdavo gyventi ten, kur Lietuvoje buvo akmenimis grindžiamos gatvės. Kai brolis Antanas tapo Lietuvos prezidentu, Lietuvoje paplito posakis: vienas brolis Lietuvą valdo, o kitas – akmenis skaldo. A. Smetona padėjo brolio šeimai įsikurti Kaune, Aleksote, mediniame namelyje, tačiau ramiu gyvenimu Motiejaus šeima džiaugėsi neilgai.

Jaukas – vaikai

Per pirmąją sovietų okupaciją, 1941 m. birželio 14-ąją, beveik 80 metų sulaukę Motiejus su žmona Barbora, sūnumi Adomu ir trimis dukters Elenos Smetonaitės-Raštikienės dukromis (tuo metu mergaitės gyveno Motiejaus šeimoje Aleksote, nes jų mama Elena sėdėjo kalėjime, o S. Raštikis buvo išvykęs į Vokietiją) buvo ištremti į Novosibirso rajoną, netoli Kazachstano sienos. E. Raštikienė iš kalėjimo buvo išlaisvinta 1941 m. birželio 23-iąją, kai jos dukrelės jau keliavo tremtin.

Tremtyje netrukus mirė vos vienų metukų Raštikių dukrelė, o po kelerių metų – prezidento brolis Motiejus. Jo žmona Barbora liko viena su dviem anūkėlėmis. Sūnus Adomas, kuris dar Kaune buvo atskirtas nuo šeimos, 1942 m. sausį mirė lageryje netoli Sverdlovsko.

Enkavėdistai retsykiais atveždavo Barborai su anūkėmis apšalusių bulvių, raugintų, bet jau spėjusių pašvinkti kopūstų ir vis ragindavo vyresnėlę Laimutę Raštikytę rašyti pačių saugumiečių padiktuotus laiškus tėvams. Mergaitė rašė, bet Raštikis perprato enkavėdistų užmačią – parsivilioti jį su žmoną į Lietuvą ir suimti, panaudojus tam tikslui jų pačių vaikus.

Užfiksavo: prezidento gimtinės namas Užulėnyje. Balio Buračo nuotr. iš Eugenijaus Peikštenio archyvo.

Tragiškas likimas

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, enkavėdistai atvažiavo pas Barborą neva išpildyti mergaičių tėvo reikalavimo – parvežti į Lietuvą neteisėtai ištremtas dukras. Jos iš tiesų drauge su močiute Barbora buvo parvežtos į Motiejaus sūnaus Antano – tarpukariu jis, baigęs mokslus Čekoslovakijoje, grįžęs išvengė pirmųjų tremčių – namus prie P. Vileišio aikštės Kaune. Tačiau ir šį kartą S. Raštikis neužkibo ant sovietų saugumiečių jauko – susitikti su vaikais neatvažiavo, bet labai džiaugėsi jų sugrąžinimu į Tėvynę.

Kai S. Raštikis antrą kartą atsisakė grįžti į sovietų okupuotą Lietuvą, šios šeimos artimieji suskubo slėpti jo dukras nuo NKVD keršto – išvežė mergaites į skirtingus Lietuvos pakraščius svetimomis pavardėmis, o B. Smetonienę vėl išgabeno į Sibirą. Kartu buvo ištremta ir B. Smetonienės sūnaus Antano šeima (šių prisiminimų autorė Sigutė – Antano dukra). Po Josifo Stalino mirties į Lietuvą grįžo tik Antano šeima, o Barbora, kaip ir jos sūnus Adomas, mirė Sibire.

Prezidento brolio Motiejaus dukra E. Smetonaitė-Raštikienė, likus metams iki savo mirties, 1989 m. pasimatė su savo dukromis. Elenos ir Stasio Raštikių palaikai buvo pargabenti į Lietuvą ir palaidoti Petrašiūnų kapinėse.

Vizitas: prezidentas savo tėviškėje, prie šulinio, su kunigaikščiu K. Radvila ir karininkais. XX a. 4 dešimtmetis. J. Baltrūnaitės asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvybė: prezidentas su sese Julija prie tėviškės skroblo, kuriame jų tėvas, būdamas knygnešiu, slėpė knygas. XX a. 4 dešimtmetis. S. Smetonaitės asmeninio archyvo nuotr.

Atokvėpis: prezidentas Užulėnyje, užstalėje su broliu Ignu, sese Marijona ir Kariuomenės Generalinio štabo plk. Boleslovu Jakučiu. 1927 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Viešnagė: prezidentas Užulėnyje stovi kieme (centre), kairėje – brolis Ignas, dešinėje – vyriausiasis kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas. 1927 m. rugpjūtis. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Būta ir menininkų

S. Smetonaitės nuomone, vertas dėmesio ne tik M. Smetonos dukters Elenos, bet ir sūnaus Adomo likimas. Šis jaunuolis, buvęs Lietuvos kariuomenės savanoris, karininkas, tarpukariu mokęsis Kauno meno mokykloje, drauge su dailininkais Broniumi Pundziumi, Antanu Gudaičiu, Jonu Steponavičiumi studijavo Paryžiaus aukštojoje dekoratyvinės dailės mokykloje. Grįžęs į Lietuvą, Adomas dalyvavo visose Dailininkų sąjungos parodose Lietuvoje ir užsienyje. 1939 m. pasaulinei parodai Niujorke – čia Lietuva pirmą kartą prisistatė atskirame paviljone – nutapė dekoratyvinį pano „Steponas Batoras įkuria Vilniaus universitetą“. Šis kūrinys saugomas Amerikos lietuvių kultūros archyvo „Alka“ muziejuje.

Adomas yra Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medalio autorius, yra sukūręs daug satyrinės grafikos darbų, dėstė Kauno meno mokykloje, vadovavo Lietuvos dailininkų sąjungai. Dalis jo darbų saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Kai 2001 m. šiame muziejuje buvo atidaroma A. Smetonos darbų paroda, garsus dailininkas, ilgametis šio muziejaus direktorius Petras Stauskas pasidalijo prisiminimu apie Adomą, kai 1941 m. abu kalėjo viename Sverdlovsko srities lagerių. Kartą jis, Adomas, tarsi nujausdamas savo mirtį, pasakė P. Stauskui, kad jo „pagalvėje“ – kaliniams niekas nei pagalvių, nei jokių užklotų neduodavo – yra švarkas ir auliniai batai. Tuo metu kaliniai lageriuose gulėjo ant ištisinių narų – gultų. Rytą prabudęs P. Stauskas pajuto ant savo krūtinės sunkų daiktą – tai buvo šalia gulėjusio ir jau mirusio Adomo ranka… Jo P. Stauskui patikėti „pagalvės“ daiktai labai pravertė – juos Petras išmainė į vandeningos sriubos lėkštę ir kelis duonos gabalus…

Išliko: prezidento tėviškės šulinys 2018 m. V. Skučaitės nuotr.

Bajoraitės pėdsakas

O dabar šiek tiek apie S. Smetonaitės tėvus. 1927 m. bajoraitė Jadvyga Neniškytė iš Aukštaitijos buvo atvažiavusi į Kauną su broliu tęsti mokslų. Jie laikinai apsistojo pas Maironio seserį Marcelę – su ja ir Maironiu Neniškių šeima buvo pažįstama.

Kitame namo gale tuo metu laikinai gyveno Antanas ir Sofija Smetonos su sūneliu Juliumi. Ten užeidavęs prezidento brolio Motiejaus sūnus Antanas susipažino su Jadvyga. Po kelerių metų jaunuolius Vytauto Didžiojo bažnyčioje sutuokė kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Jaunoji pora apsigyveno P. Vileišio gatvėje, Žaliakalnyje, nuosavame name. Čia pora sulaukė sūnaus Antano ir dukters Sigutės. Būtent ji renginyje pasakojo apie savo senelio, prezidento brolio Motiejaus, šeimos likimą, kuris sovietmečiu skaudžiai palietė ir pačią Sigutę, parašiusią apie tai knygą. Dabar ji yra aktyvi visų renginių, skirtų prezidentui A. Smetonai, dalyvė.

Prisiminimais apie prezidento A. Smetonos brolius ir seseris, jų šeimų likimus renginyje daug pasakojo ir prezidento sesers Mortos šeimos narys Audrius Kantautas, sesers Marijonos vaikaičio žmona Dalia Strielčiūnienė, brolio Igno provaikaitė Jolanta Baltrūnaitė, renginyje muzikavo kanklininkė Gabija Tatlauskaitė.

Netinginiavo: prezidento sesers Marijonos dukra Elena ištekėjo už pedagogo Romano Strielčiūno, dirbo Kauno banke. D. Strielčiūnienės asmeninio archyvo nuotr.

Pražudytas: perspektyvus dailininkas Adomas Smetona mirė Sibiro lageryje. S. Smetonaitės asmeninio archyvo nuotr.

Pora: prezidento brolio Motiejaus sūnaus Antano ir Jadvygos vestuvinė nuotrauka. S. Smetonaitės asmeninio archyvo nuotr.

Kol prezidento giminaičiai fotografavosi bendrai nuotraukai, renginio svečiai vaišinosi Istorinės Prezidentūros bičiulės Vilūnės Bučinskienės pagal tarpukario receptą iškeptu šventiniu tortu.