Paaiškėjo, kaip atrodys naujasis Kauno lengvosios atletikos maniežas

Darniai įsilies į aplinką

Naujasis lengvosios atletikos maniežas Kaune bus statomas greta šiuo metu kylančio S. Dariaus ir S. Girėno stadiono bei rekonstruojamos sporto halės. Pasak architektūrinio konkurso laimėtojų, plastiškų formų pastatas puikiai įsilies į Ąžuolyną, tačiau nepraras savo funkcionalumo. Statybas numatoma pradėti po metų.

„Nevalia pamiršti šalia maniežo esančio Lietuvos sporto universiteto, kuriame sporto teorija susilieja su praktika. Šis tandemas taip pat papildys vienas kitą, tad maniežą bus galima išnaudoti aukščiausiu lygiu. Tai dar kartą sustiprins Kauno kaip sporto sostinės vardą“, – pabrėžė Kauno miesto tarybos narys, architektas prof. Jonas Audėjaitis.

Kalbėdamas apie konkurse nugalėjusį projektą J. Audėjaitis akcentavo, jog architektūrinė idėja kontekstuali, o jos autoriai pajuto visas aplinkos ypatybes, Ąžuolyno jautrumą ir sudėtingumą.

Pasak pirmąją vietą užėmusio projekto autoriaus Tomo Kulešos, pastato apdailai parinktas lakoniškas ir vientisas medžiagiškumas, jį sudaro betono ir stiklo vitrinų konstrukcijų derinys.

Į Šlovės alėjos ir stadiono pusę suprojektuotas atviras stiklo vitrinų fasadas atspindės čia augančias liepas. Pastato aplinkoje bus išsaugomi visi vertingi medžiai. Pasak architektų, monolitiška, plastiška betoninė pastato forma – aliuzija į bėgimo takelį.

„Sukome galvą, kaip vizualiai sumažinti statinio tūrį. Taip atsirado kampų užapvalinimai. Įkomponavimas į aplinką buvo didžiausias iššūkis, nes šalia turime stadioną, sporto halę. Pasirinktos išorės apdailos medžiagos nekonkuruos su kitais paviršiais ir neužgoš, pavyzdžiui, stadiono medinio fasado“, –  aiškino T. Kuleša.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Galimas energijos taupymas

Ant pasvirusių maniežo stogo konstrukcijų numatyta galimybė įrengti saulės jėgainę ir vandens šildymo kolektorius. Stogo kampas, orientacija ir konstrukcija, anot architektų, tam idealiai tinkami.

Stogo konstrukcijoje į šiaurinę pusę orientuojami langai leis maksimaliai panaudoti saulės šviesą ir neperkaitinti patalpų. Be to, tai sumažins elektros kaštus skirtus apšvietimui ir vėsinimui.

Po pastatu suprojektuota daugiau kaip pusantro šimto vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Iš parkingo bus galima tiesiogiai patekti į persirengimo patalpas ir laiptines, vedančias į viršutinius aukštus. Po pastatu taip pat suprojektuota sportininkų apšilimo erdvė, persirengimo bei pagalbinės patalpos.

Ši sporto erdvė ypač pasitarnaus kokybiškoms treniruotėms žiemos metu. Stengsimės, kad sportininkams čia būtų sudarytos visos sąlygos siekti geriausių rezultatų.

Rytinėje maniežo pusėje suplanuoti du įėjimai sportininkams ir žiūrovams, taip pat numatyta rūbinė, kavinės erdvė ir administracijos darbo kabinetai, mažosios sporto salės, konferencijų ir kitos reikiamos patalpos.

Visos sąlygos tobulėti

Naujajame lengvosios atletikos manieže numatyti šeši bėgimo takai, šuolių į aukštį bei tolį, taip pat šuolių su kartimi, rutulio stūmimo sektoriai ir erdvė tolimųjų metimų (ieties, disko) treniruotėms. Lengvaatlečiai prakaitą lies treniruoklių ir gimnastikos salėse, o jėgas atgaus masažo kabinetuose. Manieže bus įrengtos 500 vietų žiūrovų tribūnos.

„Būsimame manieže galės vykti Lietuvos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionatai ir kitos aukšto rango varžybos. Ši sporto erdvė ypač pasitarnaus kokybiškoms treniruotėms žiemos metu. Stengsimės, kad sportininkams čia būtų sudarytos visos sąlygos siekti geriausių rezultatų“, – pabrėžė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Architektūrinių idėjų konkurse antrą vietą užėmė mažoji bendrija „Metodinė architektūra“ su projektu „Atviras maniežas“, trečiąją – Šarūno Kiaunės projektavimo studijos projektas devizu „Judėjimas įkvepia“. Konkurso laureatams numatytos atitinkamai 10 tūkst., 7 tūkst. ir 4 tūkst. eurų premijos.

Su pirmosios vietos laimėtoju Kauno savivaldybė pasirašys projektavimo paslaugų sutartį. Tai planuojama padaryti iki metų pabaigos. Pasirašius sutartį su architektais, šie per 4 mėnesius privalės pateikti priešprojektinius sprendinius. Jų pagrindu bus rengiamas techninis projektas, o statybas planuojama pradėti 2021-aisiais.