Oro tarša Kaune pasiekė kritinę ribą, tačiau medikai ramina

Grėsmė dar išliks

Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis susidarius nepalankioms teršalų sklaidai sąlygoms – pietų vėjui ir sausiems orams, aplinkoje padidėjo kietųjų dalelių koncentracija.

Anot oro kokybės vertinimo skyriaus darbuotojų, visuose oro kokybės tyrimų stotyse vidutinė paros KD10 koncentracija ribinę vertę viršijo nuo 1,2 iki 4,8 karto. Kaune ir Klaipėdoje rodikliai siekė aukščiausią oro užterštumo ribą.

"Oro užterštumas Kaune, kaip ir visoje šalyje, šiandieną vis dar padidėjęs. Tikėtina, kad normas viršys kietųjų dalelių KD10 ir ozono O3 koncentracijos aplinkos ore", – Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Bimbaitės tikinimu, artimiausiu metu meteorologinės sąlygos išliks nepalankios teršalams sklaidytis.

Lietaus nenumatoma, toliau pūs pietryčių krypčių vėjas. Oro kokybė esą turėtų kiek pagerėti savaitgalį, po lietaus. Vis dėlto tikėtina, kad kitą savaitę KD10 koncentracija miestuose ir vėl padidės, mat sinoptikai pranašauja sausus orus.

"Pagrindiniai taršos šaltiniai miestuose – transportas ir pakeltoji tarša. Taip pat, koncentracijas didina vis dar pasitaikantys žolės gaisrai, sausose dirvose vykstantys žemės ūkio darbai. Be to, vis dar gali būti jaučiamas atneštinės taršos iš Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje vykstančių gaisrų poveikis", – veiksnius, didinančius oro taršą, vardijo V.Bimbaitė.

Plika akimi nematomos

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kuriame gali būti įvairių komponentų: rūgščių, sulfatų, nitratų, įvairių druskų, suodžių. Žinoma, kad kietosios dalelės labai efektyviai absorbuoja toksines medžiagas ir mikroorganizmus.

"Kylančios nuo asfalto, išsiskiriančios dėvintis padangoms, gaisrų metu ar deginant žolę, išmetamos dyzelinių variklių – mažesnės už 1 mikroną dalelės mums atrodo kaip rūkas", – Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja Rita Raškevičienė suklusti kvietė vyresnio amžiaus, sergančius astma ir kitomis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis žmones, vaikus iki 5 m., besilaukiančias moteris ir lauko sportininkus.

Smulkesnės kietosios dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali ten išbūti nuo dviejų savaičių iki vienų metų.

Didesnės kietosis dalelės, anot jos, sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos, tuo metu smulkesnės dalelės, prasiskverbusios į žmogaus organizmą gali turėti poveikį centrinei nervų sistemai, sukelti širdies, kraujagyslių funkcijų ir kvėpavimo organų sutrikimus.

"Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, alergiškiems vaikams, kuriems diagnozuota bronchinė astma, tokios aplinkos sąlygos gali sukelti dusulį, stiprų kosulį", – Kauno klinikinės ligoninės vaikų ligų gydytoja pulmonologė Vaida Kudirkienė ragino stebėti savo ir artimųjų būklę. – Jei paūmėję simptomai trunka ilgiau, verta apsilankyti pas medikus."

Atsargumo priemonės

Padidėjus aplinkos oro taršai, Visuomenės sveikatos centro specialistai pataria gyventojams riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių.

"Smulkesnės kietosios dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali ten išbūti nuo dviejų savaičių iki vienų metų. Tokiu būdu gali susiformuoti palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir pernešti juos į gilesnius kvėpavimo takus, gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas", – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Sabaliauskienė patarė, kaip mažinti susirgimų riziką.

Būnant patalpose stengtis neatidaryti orlaidžių, langų, o vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuojant autotransporto priemonėmis sandariai uždaryti langus, pasivaikščiojimams rinktis vietas, esančias atokiau nuo judrių gatvių.

"Pakartosiu: esant didesniam oro užterštumui, gali paūmėti jau esančios ligos, tačiau kalbėti apie ūminį apsinuodijimą, vargu ar galima. Pagalvokime apie kur kas labiau užterštus, tarkim, Kinijos didmiesčius", – įsibaiminusius miestiečius ramino gydytoja R.Raškevičienė.