Nuo vieno daugiabučio iki tvaresnio miesto: renovacijos kuriami pokyčiai

Nuo vieno daugiabučio iki tvaresnio miesto: renovacijos kuriami pokyčiai

2025-12-02 09:32 kauno.diena.lt inf.

Daugiabučių modernizacija vis dažniau apima ne tik pastato, bet ir visos gyvenamosios aplinkos atnaujinimą: sodinami želdynai, tvarkomos vaikų žaidimų aikštelės, pėsčiųjų takai, poilsio zonos, kitos viešosios erdvės. Daugėja kvartalinės renovacijos projektų. Tai padeda kurti žalesnius, patogesnius, jaukesnius miestus, kuriuose gera gyventi. Keičiasi ir bendruomenių santykis su aplinka.

Atnaujintas daugiabutis.
Atnaujintas daugiabutis. / Aplinkos projektų valdymo agentūros archyvo nuotr.

Būtina kompleksinė urbanistinė vizija

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė Laura Kairienė pabrėžia, kad renovacija gali ir turi būti daugiau nei tik pastatų apšiltinimas ar inžinerinių sistemų atnaujinimas. Kai renovacija vykdoma ne pavieniui, o kvartalais, ji tampa miesto regeneracijos priemone – jungia viešąsias erdves, stiprina mobilumo ryšius, įveda naujų funkcinių sluoksnių.

„Norint iš tiesų keisti miesto veidą, būtina galvoti apie viso kvartalo atnaujinimą: ne tik apie daugiabučius, bet ir apie viešąsias erdves, judumo infrastruktūrą, želdynus. Tokia kompleksiška vizija leidžia kurti vientisą ir funkcionalų miesto audinį. Kai renovacija įgyvendinama ne atskirai, o kvartalais, ji tampa miesto atsinaujinimo priemone – atveria galimybių naujiems dviračių takams, bendruomenės erdvėms“, – teigė L. Kairienė.

Pasak jos, atnaujinus pastatus, jų architektūra perteikia šiuolaikinės kokybės standartus ir skatina gyventojų pasididžiavimą, bendruomeninį įsitraukimą. Sėkmingi pavyzdžiai įkvepia aplinkinius: vieno kvartalo pokytis gali paskatinti atsinaujinti ir visą kaimynystę.

Įkvepianti Švenčionių rajono transformacija

Švenčionių rajono savivaldybė – vienas iš pavyzdžių, kaip kvartalinė renovacija gali pakeisti visą miesto veidą. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Laimutė Kuksienė dalijasi, kad miesto atgimimas įvyksta tuomet, kai pokytis apima visą aplinką.

„Švenčionyse, Pabradėje ir Švenčionėliuose atnaujinti ne tik pastatai, bet ir šalia jų esančios erdvės – nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, automobilių stovėjimo vietos, pavėsinės, net požeminės atliekų surinkimo aikštelės. Miestai tapo jaukesni, o turto vertė išaugo, būsto pasiūla viršija paklausą. Renovacijos mastas toks, kad neatnaujintų pastatų beveik neliko“, – vardijo L. Kuksienė.

Kitas svarbus aspektas – renovacijos metu siekiama išlaikyti ir pabrėžti vietos identitetą. Švenčionys garsėja kaip vaistažolių kraštas, tai atsispindi ir spalvinėje atnaujintų pastatų gamos vizijoje – parenkami subtilūs gamtos, žemės tonai, harmoningai įsiliejantys į kraštovaizdį.

Palankus metas keistis su valstybės parama

Primename, kad Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas dėl valstybės paramos daugiabučių renovacijai, siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės, galioja iki 2026 m. balandžio 1 d.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas – APVA tinklapyje apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
JONAS

kokia renovacija kai viskas brangu vos isgyvename ir dar viskas brangsta
2
-1
Vagys

Aferiugų projektų stumimas, matomai truksta kvailių renkant parašus į kilpą.
2
-1
Bbd

Tuoj medinį žilviną rury užsiundysiu..
3
0
Visi komentarai (9)

Daugiau naujienų