Kaunui iškilo grėsmė iškristi iš visoje šalyje įgyvendinamos atliekų rūšiavimo gamyklų programos. Viskas priklausys nuo šio mėnesio pabaigoje žadamo paskelbti teismo sprendimo.

Konkursas neskaidrus?

Nuo 2015 m. į Lapių sąvartyną galės patekti tik iki pusės kauniečių išmetamų atliekų. Visa kita turės būti perdirbama arba panaudota kaip biokuras. Dėl to valstybė dešimtyje regionų užsimojo pastatyti atliekų rūšiavimo įmones. Tam numatyta 450 mln. litų ES paramos lėšų.

Kaunas iš šio regionų centrų klubo gali būti išspirtas ir paliktas vienas sukti galvą, kaip įvykdyti ES direktyvą, įpareigojančią sumažinti šiukšlių kiekį sąvartyne.

Pavasarį Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) sustabdė prasidėjusį rūšiavimo centro statybų rangovo konkursą. "Pirkimo sąlygos parengtos pažeidžiant imperatyvius Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, – teigė VPT patarėja Aušra Pocienė. – Perkančioji organizacija, nustačiusi ydingą ekonominio naudingumo kriterijaus parametrų skaičiavimo tvarką, pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo principą ir neužtikrino, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių."

Laiko gelbėtis jau nėra

Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) su tokiu VPT sprendimu nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Šis rugpjūtį nuprendė palikti galioti VPT nutarimą. Tada KRATC kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Čia tarsi trileryje projekto likimas paaiškės paskutinę akimirką, kai laiko kitokiems sprendimams dėl atliekų rūšiavimo gamyklos statybos jau visiškai nebus likę – teismas nutartį paskelbs spalio 30 d.

"Jei ji bus palanki mums, tada dar spėsime pradėti projektą pagal nustatytus terminus, bet kitu atveju viskas žlugs", – teigė KRATC direktorius Kęstutis Balčiūnas.

Kauno regione pagal šiuo metu ginčijamą projektą iki 2015 m. buvo numatyta pastatyti dvi gamyklas: Kaune, Palemono mikrorajone, ir Kėdainių rajone, Zabieliškyje. Joms būtų skirta 102 mln. litų ES lėšų, dar apie 30 mln. litų KRATC turėtų skolintis.

Ieško kitų išeičių

Kauno meras Andrius Kupčinskas teigė, kad jau dabar ieškoma kitokių išeičių, jei išsipildytų niūrusis scenarijus. "Savivaldybės įmonė "Kauno švara" turi antrinių atliekų rūšiavimo cechą, todėl būtų galima galvoti apie to cecho išplėtimą ir rūšiuoti jame visas atliekas", – kalbėjo meras. Tačiau tokiu atveju išlaidų našta statant papildomus įrenginius gultų ant miesto pečių.
Atliekų rūšiavimo įmonės veikia Jonavoje ir Kauno rajone, tačiau A.Kupčinskas įsitikinęs, kad tokią gamyklą būtina turėti ir Kaune.

Vyriausybė jau pasirengė projekto žlugimui Kaune – Aplinkos ministerijoje rengiamas nutarimas, kuris leistų nepanaudotas paramos lėšas perkelti į vandentvarkos projektus.

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Skilandis teigė, kad tai būtų bent šiokia tokia paguoda. "Mieste dar yra vietų, kur gyventojai neaprūpinti viešuoju vandens tiekimu, o jų būstai neprijungti prie miesto kanalizacijos. Dar labiau miestui reikėtų atnaujinti vandentiekio ir nuotekų vamzdynus", – kalbėjo R.Skilandis.

Grėsmė tik dviem regionams

Rūšiavimo gamyklos 2015 m. pradės darbą Vilniuje, Klaipėdoje, Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Alytuje ir Marijampolėje. Daugelyje jų irgi neišvengta įvairių teisminių ginčų dėl konkursų eigos, tačiau ten spėta laiku sutvarkyti reikiamus dokumentus ir kliūčių gamyklų statyboms neliko.

Kaip ir Kaune, neaiškus projekto likimas yra Tauragėje. Ten konkurse panoro dalyvauti tik vienas dalyvis, pasiūlęs didesnę kainą, nei numatyta. Dėl to Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į VPT, prašydamas leisti vykdyti tiesiogines derybas.