Neįtikimi Kauno rajono mokyklų pokyčiai

Būdai – skirtingi

„Turėjome svajonę įrengti gamtos mokslų laboratoriją. Tai pavyko padaryti naudojantis projekto „Kokybės krepšelis“ lėšomis. Be to, gamtos mokslų mokytojai savo patirtį sudėjo į leidinį – integruotų gamtos mokslų veiklų scenarijų“, – apie pasirinkimą įgyvendinti mokinių ir mokytojų augimo laboratoriją AULA pasakojimą pradėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ugnės Karvelis gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jovita Puidokienė.

„Įgyvendindami projektą „Kokybės krepšelis“ atsižvelgėme į bendruomenės norus. Įsigijome šiuolaikinių prietaisų inžinerijos ir technologijų ugdymui, kartu kėlėme ir mokytojų kompetencijas. Dalyvaudami „Erasmus+“ projektuose ir mokymuose Lietuvoje mokytojai gilino žinias, kaip, naudojant įsigytas priemones, ugdyti mokinį, kuris sėkmingai galėtų įsilieti į inžinerijos pasaulį“, – lydėdama iki technologijų kabineto, kalbėjo J. Puidokienė. Jame – daugybė mokinių darbų: lazerinėmis pjaustymo staklėmis išpjautų įvairių formų gaminių su išgraviruotais pasirinktais ornamentais, užrašais. Tai tik dalis turimos įrangos galimybių.

Kitų mokyklų atstovai konferencijoje, surengtoje VDU Ugnės Karvelis gimnazijoje, pristatė pasirinktas stiprinti kryptis ir pasidalijo, kaip sekėsi įgyvendinti savo sumanymus.

Vilkijos gimnazija siekia gerinti mokinių gamtos mokslų ir matematikos pasiekimus. Pasirinktas būdas – per patirtinį ugdymą. „Mokytojai pirmiausia patys įsitraukė į patirtinį mokymą(si), paskui tuo užkrėtė ir mokinius“, – pranešimo metu džiaugėsi Vilkijos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Kaminskienė. Ši gimnazija jau turi pažangią gamtos mokslų laboratoriją, įsirengė patrauklią jaunimo erdvę, įdiegė daug kitų naujovių ir surengė įvairių veiklų, iniciatyvų.

Babtų gimnazija nusprendė stiprinti mokinių komunikavimo įgūdžius užsienio kalbomis. Tam pasitelkė inovatyvią mokymosi aplinką, integruotas pamokas, rengia pamokas-stovyklas.

Zapyškio pagrindinė mokykla gerinti mokinių pasiekimus imasi pasitelkdama IT priemones. Lapių pagrindinė mokykla „Kokybės krepšelio“ lėšas skyrė veiklų tvarumo perspektyvoms. Viena itin pasiteisinusių iniciatyvų – kelių dienų išgyvenimo žygis.

Galimybės sutelkė

Mokyklų atstovai, nors ir pasirinkę skirtingas veiklas, vardijo panašius projekto „Kokybės krepšelis“ pranašumus: mokyklų bendruomenių sutelkimą, laisvę patiems pasirinkti veiklos kryptis, finansines galimybes įgyvendinti idėjas, pagalbą plečiant papildomo mokinių konsultavimo galimybes, įdarbinant papildomų pagalbos specialistų.

Ne viena mokykla pokovidiniu laikotarpiu sprendė klausimą, kaip sugrąžinti mokinius į klases, kaip mokyklos gyvenimą padaryti visiems patrauklesnį ir priimtinesnį, aplinką – šiuolaikiškesnę, kaip įsigyti pažangios įrangos ir priemonių. Tam puikiai pravertė „Kokybės krepšelis“. Buvo inicijuotos ir veiklos, skatinančios mokinių savivaldą, sutelktumą. Konstatuota, kad mokyklos bendruomenės paaugo visomis prasmėmis.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Dalia Brazienė džiaugėsi, kad projektas ir iniciatyvos tikrai pasiteisino.

„Visi rodikliai pagerėjo. Mokykloms buvo suteikta laisvė įgyvendinti savo pasirinktus tikslus ir uždavinius. Papildomai skirtos lėšos mokyklų bendruomenėms padėjo susitelkti sprendžiant, kaip tikslingiau šias lėšas būtų galima panaudoti. Labai svarbus aspektas, kad pati bendruomenė, išanalizavusi esamą situaciją, subrandina viziją ir pasirenka, kokiu keliu eiti. Dar galiu pridurti, ką patvirtino ir išorės vertintojai, kad visos mokyklos finansus panaudojo labai tikslingai ir atsakingai“, – kalbėjo D. Brazienė.

Mokykloms buvo suteikta laisvė įgyvendinti savo pasirinktus tikslus ir uždavinius.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius atkreipė dėmesį, kad pokyčiai itin ryškūs kalbant apie mokinių ir mokytojų bendrą savijautą, mokyklų vadybą ir lyderystę.

„Akademiniai rezultatai, lyginant egzaminų ir kitus rezultatus, taip pat gerėja, bet suprantame, kad žymesniems pokyčiams tiesiog reikia daugiau laiko“, – teigė J. Petkevičius ir pastebėjo, kad iš projekte dalyvavusių vienuolikos Kauno rajono mokyklų padaugėjo mokinių, laimėjusių prizines vietas respublikinėse ir tarptautinėse olimpiadose. Šie pokyčiai indikuoja, kad kelias, kurį pasirenka, susikuria pati bendruomenė, yra rezultatyvesnis ir efektyvesnis nei primestas pasirinkimas.

„Labai džiugina tai, kad mokyklos nebijo iššūkių. Dalyvavimas projekte reikalauja daug susitelkimo, naujų įgūdžių, mokyklos yra tikrinamos, reikalaujama rezultatų. Mums nereikėjo ieškoti mokyklų, norinčių dalyvauti projekte. Norinčių buvo net daugiau, nei leido projekto galimybės. Teko atsirinkti“, – sakė J. Petkevičius.

Pasiekimams gerinti

Projekte „Kokybės krepšelis“, kurio tikslas – pagerinti mokinių ugdymosi pasiekimus, įgyvendinant pokyčius savivaldybėse ir mokyklose, dalyvavo vienuolika Kauno rajono mokyklų. Tai 40 proc. visų Kauno rajono bendrojo ugdymo mokyklų.

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Prisidėjo ir Kauno rajono savivaldybė. Nacionalinė švietimo agentūra mokykloms skyrė konsultantus veiklos tobulinimo planams parengti.

Kiekvienos mokyklos bendruomenė išsigrynino svarbiausias kryptis, veiklas jų mokinių pasiekimams gerinti, bendruomenės nariai generavo efektyviausias idėjas tikslams įgyvendinti.

Kauno rajono savivaldybė projekte „Kokybės krepšelis“ dalyvauja nuo 2019 m. Tuomet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dalyvauti projekte atrinko šešias savivaldybės mokyklas.

Užpernai Nacionalinė švietimo agentūra pasirašė naują partnerystės sutartį su Kauno rajono savivaldybe, pagal kurią į projekto antrą etapą įtrauktos dar penkios savivaldybės atrinktos mokyklos.

Pastarųjų penkių mokyklų parengtiems ir su savivaldybe ir Nacionaline švietimo agentūra suderintiems dvejų metų veiklos tobulinimo planams įgyvendinti skirta apie 650 tūkst. eurų. Iš jų beveik 100 tūkst. eurų skyrė Kauno rajono savivaldybė. Vykdant Kokybės krepšelio projektą nuo 2019 m. vienuolikai savivaldybės mokyklų iš viso skirta per 1,2 mln. eurų.

Finansavimas mokykloms skirtas priklausomai nuo jose besimokančių mokinių skaičiaus. Dvejiems metams skirta po 254 eurus kiekvienam antrajame projekto etape dalyvaujančios mokyklos mokiniui, įskaitant priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą.

Lėšas mokyklos gali naudoti mokinių konsultacijoms, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai atnaujinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti, mokyklos bendruomenei stiprinti ir kitoms priemonėms, kurios padeda gerinti mokinių pasiekimus ir mažinti ugdymo kokybės skirtumus tarp mokyklų ar jose besimokančių mokinių grupių.