- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ieškote būsto. Nuvykote jo apžiūrėti, susipažinote su savininkais, tačiau nesate tikri, ar bus saugu tamsiu paros metu pareiti namo nuo autobuso stotelės. Ką darote? Tikriausiai apklausiate gyventojus, tyrinėjate aplinką ir, vadovaudamiesi patirtimi, priimate sprendimą. Kokia tikimybė, kad jis bus teisingas?
Kita situacija. Mieste nusprendžiama statyti paminklą, įvyksta konkursas. Išsirenkamas paminklas. Ar jis bus lankomas? Jei taip, kokių žmonių? Kokiais tikslais? Kaip išrinkti tinkamiausią jam vietą? Abiem atvejais gali pagelbėti mokslininkai, rašoma pranešime spaudai.
Pateiks suprantamą vaizdinę informaciją
Šiandien skaitmeninius įrankius naudojame kone kiekviename žingsnyje – nuo maisto užsisakymo, lėktuvo bilietų generavimo iki automobilio parkavimo. Skaitmenizuojamas ir miestas – ne tik teikiamos paslaugos, bet ir kita informacija. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai kuria lengvai vartojamą programą, kuri pateiks suprantamą vaizdinę informaciją apie miesto erdves, taip palengvindama diskusiją dėl vienokio ar kitokio jų panaudojimo.
„Mūsų kuriamą modelį galima naudoti patiems įvairiausiems tikslams, pavyzdžiui, siekiant nustatyti, kuriose erdvėse nusikalstamumas didesnis, kurios iš jų yra labiau lankomos žmonių, kur vertėtų statyti paminklą, kad jis būtų matomas, kaip reikėtų pertvarkyti erdvinę struktūrą, siekiant „paslėpti“ tam tikrus objektus“, – teigia Kęstutis Zaleckis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius.
Tyrėjai urbanistinei struktūrai analizuoti pritaikė jau egzistuojantį erdvės sintaksės metodą. Jie sujungė keletą rodiklių į skaitomumo indeksą, kuris atsižvelgia ir į tai, kaip žmogus suvokia erdvę, ir kaip joje juda.
Remiantis originalia koncepcija lietuvių mokslininkai patobulino esamą modelį, kurio pagrindu šiuo metu kuriama programa, leisianti sudėtingus duomenis paversti lengvai suprantama vaizdine informacija. Be to, metodas, prie kurio dirba ir architektai, ir programuotojai, yra normalizuotas – tai yra, leidžia lyginti skirtingus miestus iš viso pasaulio, vieno miesto gerąją patirtį panaudoti kitame mieste.
Leidžia prognozuoti nusikalstamumo lygį
„Žmonės erdvę suvokia ne tik ją stebėdami, bet ir joje judėdami. Ir nors 100-200 metrų atstumą teisingai įvertinti nesudėtinga, toks vertinimas išsikreipia, jei tenka pasukti už kampo. Aplinkos psichologai teigia, jog jei žmogus pasuka keletą kartų, jam atrodo, jog vieta toliau nuo pradinio taško, nei yra realybėje“, – aiškina K. Zaleckis.
Prasčiausiai „skaitomi“ yra daugiabučių rajonai. Nors juose esančiuose pastatuose netrūksta durų ir langų, atstumai tarp jų dideli, o socialinė erdvė praktiškai išnyksta.
Tyrėjai remiasi matematine grafų teorija, tačiau ji pritaikyta socialiniams tikslams – siekiant nustatyti, kaip vyksta gyvenimas gatvėse, atskleisti socialinius kultūrinius modelius. Mokslininkų kuriamas ir tobulinamas originalus skaitomumo indeksas atsižvelgia į tai, kurias erdves žmogus suvokia (t. y., „skaito“) geriau, kurias – mažiau.
„Mažiau „skaitomose“ erdvėse žmogus nesijaučia saugus. Jos yra mažiau matomos, jas sunkiau pasiekti – arba yra didesnis atstumas nuo visų kitų erdvių, arba daugiau posūkių. Jose esančiuose pastatuose mažai langų ir durų. Tokiose erdvėse nusikalstamumas gali būti didesnis, jos netraukia žmonių bendroms veikloms“, – teigia K. Zaleckis.
Beje, pasak profesoriaus, prasčiausiai „skaitomi“ yra daugiabučių rajonai. Nors juose esančiuose pastatuose netrūksta durų ir langų, atstumai tarp jų dideli, o socialinė erdvė (mieste ji yra apie 30-50 metrų) praktiškai išnyksta.
Daugiabučių rajonai – uždelsto veikimo bomba
Daugiabučių rajonai kenčia ir nuo nuolatinio tranzito – daugeliu atveju, visi kiemai pereinami.
„Žmogui labai svarbu žinoti, kad kažkas priklauso tik jam, jaustis šeimininku. Mes norime turėti savo teritoriją, kurioje jaučiamės saugūs. Vienas iš sprendimų galėtų būti prižiūrimi daugiabučių kiemai, rodantys, kad kažkam ši aplinka rūpi. Pavyzdžiui, JAV įprasta priešais namą turėti ne tvorą, o prižiūrimą pievelę. Tai – ženklas, kad teritorija turi šeimininką“, – mano K. Zaleckis.
Šilainiai
K. Zaleckio teigimu, dideli Lietuvos miestų daugiabučių rajonai (Kaune juose gyvena apie 30 proc. gyventojų) – tai tarsi tiksinti bomba. Jei gyvenimo kokybė bus nepatenkinama, ekonomiškai pajėgesni žmonės iš jų kelsis į priemiesčius, o daugiabučių rajonai taps savotiška „prieblandos zona“.
„Pavienių namų renovacija čia nepadės. Reikia kompleksinės šių rajonų pertvarkos, apimančios ir teritoriją, ir architektūrinius sprendimus. Pavyzdžiui, gyventojams galėtų būti siūlomi įvairių tipų būstai: penthauzai, kotedžai, sublokuoti namai ar kiti variantai“, – teigia mokslininkas.
Senamiestyje gyvenimas vyksta kitaip
Universiteto mokslininkai erdvių skaitomumo metodiką kuria pradžioje remdamiesi Kauno duomenimis. Lyginant, pavyzdžiui, Kauno senamiesčio ir naujamiesčio gatvių gyvybingumą galima pastebėti, jog tarpukariu Kauno senamiestyje buvo geriausiai „skaitomos“ ir, tikėtina, didžiausius žmonių srautus pritraukdavo ne gatvės, o aikštės – Rotušės aikštė, buvusi žuvų turgaus vieta (dabar – M. Valančiaus gatvės skverelis).
Tai atitinka viduramžiško miestų logiką – gatvės juose siauros, sukuriančios uždaro miesto įspūdį, o miesto galios simboliai (rotušė, prekybiniai pastatai) statomi aikštėse.
„Diskusijose su kolegomis pastebime, kad architektūrinio paveldo aprašai neretai yra pernelyg statiški – pavyzdžiui, senamiestyje draudžiantys keisti pastatų aukštį ar tūrį, tačiau neatsižvelgiantys į tai, kad miestas yra gyvas, jame vyksta judėjimas. Gatvių išplatinimas senamiestyje – pavyzdžiui, palyginti naujai iškirsta Kauno Birštono, išplatinta Gertrūdos gatvė gali kur kas labiau pakeisti miesto funkciją nei pastatų aukštis. Taip senamiestis tampa panašus į naujamiestį ir praranda savitumą“, – teigia K. Zaleckis.
Išryškėtų kultūros paveldas
Naujamiestyje svarbiausios yra gatvės – gyvenimas vyksta jose, svarbios gatvių sankirtos. Tačiau mokslininkas pastebi, jog sovietmečiu pakito ir šio rajono gyvenimas.
„Sovietmečiu, panaikinus privačią nuosavybę, erdvės šalia pastatų tapo pusiau viešomis, pusiau privačiomis – jose gali judėti kaip nori. Tranzitinis judėjimas atitraukia žmonių srautus iš pagrindinės gatvės. Pavyzdžiui, šiandien Kaune bandoma Laisvės alėją gaivinti renovacijomis, nauja danga, tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti chaotiškos kvartalų, esančių greta, struktūros sutvarkymui“, – įsitikinęs K. Zaleckis.
Šiandien Kaune bandoma Laisvės alėją gaivinti renovacijomis, nauja danga, tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti chaotiškos kvartalų, esančių greta, struktūros sutvarkymui
Norint atgaivinti Kauno tarpukario modernizmą, kuris tampa žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, mokslininkų nuomone, reikėtų uždaryti kai kuriuos tranzitinius praėjimus. Jie rekomenduotų atkurti tarpukariu egzistavusius modernistine architektūra apstatytus nepraeinamus pasažus. Juose vyktų gyvenimas, tačiau pagrindinė gatvė išliktų svarbiausia naujamiesčio gyvybės arterija.
Ir Kaunui, ir Neapoliui
Profesorius K. Zaleckis džiaugiasi tuo, kad Lietuvoje atsiranda viešuoju interesu pagrįsta diskusija dėl miesto erdvių planavimo ir pradedama suprasti jos svarba. Jis mato svarbų mokslininkų vaidmenį šioje diskusijoje, kurioje dalyvauja administratoriai, politikai, miesto planuotojai, bendruomenė. Universiteto tyrėjų kuriama programa, susisteminanti ir vizualiai pateikianti informaciją, gali tapti svarbiu skaitmeniniu ateities miesto planavimo įrankiu.
„Dėl mūsų šalies istorijos Lietuvoje senųjų miesto gyventojų nėra daug. Lietuviai, ko gero, nė nežino, kaip gyventi mieste. Jie neturi miesto viešųjų erdvių naudojimo tradicijų“, – mano K. Zaleckis.
Pasak tyrėjo, turint vaizdinę informaciją iš ankstesnių laikotarpių (pavyzdžiui, archyvuose saugoma nemažai XX a. pradžios ir vidurio Lietuvos nuotraukų) ir lyginant ją su dabartine situacija, galima semtis idėjų miestų renovacijoms. Siekiant gyvenimui prikelti tam tikrus miesto kvartalus, pritraukti miesto gyventojus ir svečius į kultūros paveldo vietas, suintensyvinti, ar, atvirkščiai, susilpninti praeivių srautą vienoje ar kitoje gatvėje, verta atsižvelgti ir į istorinę perspektyvą.
„Mūsų kuriamu modeliu ypač domisi mūsų partneriai italai – jie norėtų jį pritaikyti Neapolio miesto erdvių planavimui“, – teigia profesorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas12
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?63
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...