Iki šiol šiame krašte kolumbariumai veikė Jonučių, Raudondvario ir Zapyškio naujosiose bei privatus Ringaudų kapinėse, o netrukus galimybė saugoti urnas atsiras Karmėlavos, Tabariškių ir Radikių amžinojo poilsio vietose.
Pirmajame teliko dvi vietos
Pirmasis Kauno rajone kolumbariumas buvo įrengtas dar 2014 m. Jonučių kapinėse. Čia yra keturios sienelės po 24 vietas. Pasak Komunalinių paslaugų centro direktoriaus Giedriaus Šidlausko, šiuo metu tėra likusios dvi laisvos vietos. Jo žodžiais, žmonės teiraujasi dėl galimybės laidoti urnose.
„Zapyškio naujosiose kapinėse (Kluoniškių kaimo teritorijoje) esantis kolumbariumas veikia nuo 2023 m. ir yra puikus pavyzdys, kaip šiuolaikinė memorialinė architektūra gali būti organiškai sujungta su lietuviškomis tradicijomis ir vietos gamta“, – pabrėžė Zapyškio seniūnė Daiva Eidukynienė.
Pagrindinis vizualinis Zapyškio kolumbariumo akcentas – integruotas stilizuotas kryžius ir detalės iš rūdinto plieno. Šio metalo ruda, žemiška spalva idealiai dera su kapinių medžių kamienais ir aplinkine gamta. Nišų dangčiams panaudotos tamsaus granito plokštės, suteikiančios solidumo ir ilgaamžiškumo. Greta kolumbariumo įrengti du betoniniai suolai ir integruotos specialios metalinės lentynėlės. Jos skirtos tvarkingai padėti žvakių ir gėlių.
„Statinį sudaro 31 niša, kiekvienoje telpa keturios urnos. Šiuo metu užimtos trys nišos. Kiekviena niša yra atskiras segmentas. Tai leidžia statiniui nesukurti slegiančio barjero pojūčio“, – sakė D. Eidukynienė.
Kolumbariumas Raudondvario naujosiose kapinėse taip pat veikia nuo 2023 m. Statinys su rausvų klinkerio plytelių ir pilko granito apdaila taip pat darniai įsilieja į aplinką, prie kriptų įrengti suoleliai, pasodinta pušelių, takeliai į laidojimo vietą pritaikyti žmonėms su negalia.
Planuota, kad čia per du etapus turėtų atsirasti apie 300 kriptų, kuriose tilps keturios standartinio dydžio urnos. Pirmajame etape įrengtos 24 nišos. Ateityje ketinama pastatyti varpinės tipo nedidelį keturiolikos vietų kolumbariumą, kuriame galės būti laidojami pasižymėję raudondvariečiai.
„Kol kas užpildytos aštuonios vietos. Mūsų seniūnijoje naujų kapaviečių vis dar norima žemėje. Jeigu žmonės dažniau rinktųsi kolumbariumą, tikrai nebūtų reikalinga skubi kapinių plėtra“, – sakė Raudondvario seniūno pavaduotoja Dovilė Kymantienė.
Naujos galimybės
„Šiais metais Kauno rajono savivaldybė jau įrengė kolumbariumus Karmėlavos ir Tabariškių kapinėse, šiuo metu yra vykdoma jų teisinė registracija. Radikių kapinių kolumbariumų statyba dar vykdoma, bet užbaigti statybos darbus planuojama dar šį rudenį“, – informavo Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.
Kolumbariumų statybos darbai Karmėlavos, Tabariškių ir Radikių kapinėse Kauno rajono savivaldybei kainavo 545 tūkst. eurų biudžeto lėšų.
Šiuo metu Kauno rajono savivaldybė kolumbariumus planuoja statyti ir Vilkijos kapinėse.
Atsirado pokyčių
Nuo liepos 1 d. įsigaliojo Palaikų laidojimo įstatymo pakeitimas, kuris nustato, kad už savivaldybės biudžeto lėšomis įrengto kolumbariumo nišos skyrimą mokama savivaldybės tarybos nustatyto dydžio vienkartinė vietinė rinkliava.
Vadovaujantis pasikeitusiomis teisės aktų nuostatomis, birželio 25 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtinti atitinkami „Leidimo laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimai ir „Vienkartinės vietinės rinkliavos už nišos skyrimą Kauno rajono savivaldybės biudžeto lėšomis įrengtame kolumbariume nuostatai“, kurie apibrėžia rinkliavos mokėjimo tvarką ir dydį.
Pokyčiai įsigaliojo nuo liepos 1 d. Jie aktualūs tiems, kurie planuoja laidoti artimuosius kolumbariume arba papildomai laidoti urną jau skirtoje nišoje. Taisyklėse numatyta, kad žmogaus palaikams laidoti kapavietė skiriama neatlygintinai, o niša savivaldybės lėšomis įrengtame kolumbariume – už savivaldybės tarybos nustatyto dydžio vienkartinę vietinę rinkliavą.
Vienkartinė rinkliava už kolumbariumo nišą dabar yra 800 eurų. Vienoje nišoje gali būti laikoma iki keturių urnų. Niša suteikiama 25 metų laikotarpiui, o jam pasibaigus, terminas vėl galės būti pratęstas kas 25 metus be papildomo mokesčio. „Nišos skyrimas nėra neterminuotas, reikės pasirūpinti termino pratęsimu. Jeigu dėl pratęsimo nebus kreipiamasi, niša gali būti pripažinta neprižiūrima, atlaisvinama, o urnos perlaidojamos į tam skirtą bendrą kapavietę“, – aiškino Aplinkos skyriaus vedėja.
Iš anksto nerezervuojamos
Taisyklės nenumato galimybės norintiems iš anksto užsitikrinti konkrečią nišą. „Kolumbariumo nišos skiriamos eilės tvarka ir iš anksto nerezervuojamos. Kauno rajono kapinių kolumbariumuose jos gali būti skiriamos mirusiajam, kuris iki mirties buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno rajone, arba kai tokią gyvenamąją vietą yra deklaravę jo artimi giminaičiai. Pareiškėjas negali skirtos nišos perleisti kitiems asmenims“, – pabrėžė J. Rakauskaitė.
Svarbu žinoti ir tai, kad jeigu atsakingas asmuo raštu paprašytų išvežti urnas iš kolumbariumo nišos ir ji liktų laisva, sumokėta suma nebūtų grąžinama. Atlaisvinta niša būtų skiriama kitiems asmenims.
Jei nori gauti nišą kremuotiems palaikams laidoti, laidojantis asmuo turi kreiptis į tos teritorijos, kurioje įrengtas kolumbariumas, seniūniją, pateikti prašymą dėl leidimo laidoti ir sumokėti nustatytą rinkliavą į savivaldybės administracijos nurodytą sąskaitą. Nesumokėjus rinkliavos, leidimas laidoti kolumbariumo nišoje neišduodamas.
Nuostatose numatyta, kad rinkliavai lengvatos nebus taikomos. Ji gali būti grąžinama tik trimis atvejais: kai sumokėta daugiau, nei nustatytas rinkliavos dydis; kai kolumbariumo niša nepaskirta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo; kai laidojimo paslaugos atsisakoma iki nišos skyrimo procedūros pradžios.
Komentaras
Antanas Nesteckis
Kauno rajono savivaldybės vicemeras
Pastaraisiais metais matome, kad gyventojų laidojimo įpročiai pamažu keičiasi – vis daugiau šeimų renkasi artimųjų palaikus laidoti kolumbariumuose. Tai nėra tik praktinis sprendimas. Tai ir ori, estetiška, pagarbi galimybė įamžinti artimo žmogaus atminimą, ypač tais atvejais, kai šeimos nariai gyvena skirtinguose miestuose ar užsienyje ir negali nuolat prižiūrėti tradicinės kapavietės.
Pastebime, kad užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai grįžta į gimtąjį kraštą palaidoti artimo žmogaus, tačiau vėliau rūpintis kapaviete iš toli tampa sudėtinga. Kolumbariumas tokiu atveju suteikia daugiau ramybės – artimojo atminimo vieta lieka čia, Kauno rajone, o bendros teritorijos tvarka ir priežiūra pasirūpinama centralizuotai.
Savivaldybei svarbu sudaryti gyventojams galimybę rinktis skirtingus, jų šeimos situaciją ir poreikius atitinkančius laidojimo būdus. Kolumbariumų plėtra padeda ne tik efektyviau naudoti kapinių teritorijas, bet ir išlaikyti tvarkingą, estetišką aplinką. Manau, kad ateityje šis poreikis tik didės, todėl turime į jį reaguoti atsakingai ir laiku.
(be temos)
(be temos)