Lietuvos zoologijos sodo mentoriumi tapo Jeanas Jaguesas Lesueuras, vadovaujantis Atikos (Graikija) zoologijos sodui. Jo konsultacijas ir pagalbą pasiūlė Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EAZA), prieš daugiau kaip pusmetį panaikinusi mūsų Zoologijos sodo kaip visateisio šios organizacijos nario, statusą. Pagrindinė priežastis – prastos gyvūnų laikymo sąlygos.

Lietuviams į pagalbą atėjęs privataus Graikijos zoologijos sodo įkūrėjas mano, kad Lietuvos zoologijos sodas sugebės gana greitai neatpažįstamai pasikeisti.

– Kelintą kartą tampate mentoriumi?

– Pirmą kartą. Bet apie pusantrų metų esu EAZA techninės pagalbos komiteto narys. Šis komitetas aplanko ir įvertina visus zoologijos sodus, norinčius tapti asociacijos nariais.

– Su kuriais zoologijos sodais esate dirbęs?

– Šiuo metu esu Atikos zoologijos sodo direktorius. Apie kitus konsultuotus sodus informacijos neteikiame. Apie Kauną kalbėti galime, bet apie bendradarbiavimą su kitais ir jo rezultatus kalbėti negaliu.

– Kokia jūsų patirtis dirbant su gyvūnais? Kokia jūsų profesija, specialybė?

– Gyvūnai yra mano aistra nuo tada, kai man buvo ketveri metai. Apie juos žinau labai daug, šioje srityje dirbu jau 40 metų. O prieš 14 metų įkūriau privatų zoologijos sodą ir jam vadovauju. Tačiau mano baigti mokslai su gyvūnais neturi nieko bendro. Esu verslininkas. Rūpinantis gyvūnais mokslai yra nesvarbu. Jeigu juos laikai, taip, reikia išmanyti zoologiją, tačiau jeigu esi zoologijos sodo vadovas – tai nebūtina.

– Kaip manote, ką pirmiausia reikia keisti mūsų Zoologijos sode?

– Skaičiau EAZA atsiųstą ataskaitą, situaciją man yra pristatęs ir jūsų Zoologijos sodo direktorius. Bet turiu atvažiuoti į Kauną ir viską apžiūrėti pats. Jo nemačius, atsakyti labai sunku. Manau, kad atvyksiu gruodžio pradžioje ir viešėsiu tris dienas. Iki to laiko su direktoriumi susirašinėsime, keisimės informacija keisimės.

– Kurioje srityje Lietuvos zoologijos sodui galite padėti labiausiai?

– Norime padėti sode išplėtoti ne tik gyvūnų išsaugojimo, švietimo programas, bet, svarbiausia, pasirūpinti gyvūnų gerove. Labai svabu, kaip gyvūnai yra laikomi, kokio dydžio narvuose, kokiomis sąlygomis, kaip jie žiemos. Mes kalbame ir apie gyvūnų sveikatą, apie visavertę jų mitybą, taip pat apie jų, darbuotojų ir lankytojų saugumą. Būtent šie punktai bus susiję su galutiniu sprendimu, ar Lietuvos zoologijos sodas vėl taps asociacijos nariu.

– Kiek Kaunui skiriate laiko? Mentorystė reikalauja daug jėgų?

– Truputį atima. Bet tai man yra įdomi užduotis.

– Jeigu Lietuvos zoologijos sodui vis dėlto nebūtų suteikta narystė asociacijoje?

– Jeigu baigtųsi prastai, tai būtų bendra mano ir asociacijos atsakomybė. Mūsų atsakybė yra patarti zoologijos sodams, ką jie turėtų daryti, į ką atkreipti dėmesį, kad atitiktų standartus. Tai ne branduolinė energetika, o viso labo paprasti dalykai, juos suprasti gali kiekvienas. Todėl nematau priežasčių, kodėl Kaunui neturėtų pavykti pasitempti. Jis nėra blogas sodas, nekalbėkime apie jį pernelyg negatyviai. Jame yra daug teigiamų dalykų.

– Kaip manote, kodėl Zoologijos sode Kaune susidarė tokia situacija?

– Negaliu pasakyti. Žinote, daug zoologijos sodų Europoje netapo asociacijos nariais, nes nesugebėjo pasikeisti. Net ir kai kuriems Vakarų Europos sodams tai tapo problema. Yra nemažai sodų Lenkijoje, Čekijoje, kurie nėra etiškai teisingi, neatspindi šiuolaikiško modernaus zoologijos sodo įvaizdžio. Prieš 20 metų gal ir buvo normalu laikyti gyvūnus mažose patalpose su cementinėmis grindimis, bet šiais laikais tai yra nepriimtina. Gyvūnams reikia suteikti tas sąlygas, kokių jie yra nusipelnę. Kartais trukdžiai pasikeisti yra susiję su kultūros, švietimo dalykais ar paprasčiausiu informacijos neturėjimu.

– Ar realu, kad Lietuvos zoologijos sodas pasikeis per tam skirtus penkerius metus?

– Aišku, kad realu. Jis yra mielas Zoologijos sodas, tik reikia pataisyti kai kuriuos dalykus. Esu susitikęs su direktoriumi. Aurimas yra jaunas, pernai buvo atvažiavęs į Graikiją, kur vyko zoologijos sodų direktorių susitikimas. Jis aplankė daug zoologijos sodų, kalbėjosi su daugybe žmonių. Manau, kad jis turi daug geros valios ir noro, o Zoologijos sodas turi nemažai pranašumų – pavyzdžiui, puikią gyvūnų kolekciją. Be to, Aurimas anksčiau buvo Botanikos sodo direktorius. Šios darbo vietos skirtingos, tačiau abi yra valstybinės ir tarnauja tam pačiam tikslui – šviesti ir išsaugoti.

– Kaip vyks jūsų vizitas Lietuvoje?

– Apžiūrėsiu Zoologijos sodą, pasikalbėsiu ir su direktoriumi, ir su visais darbuotojais, paaiškinsiu, ką mes bandome daryti. Aplankysiu ir Lietuvos jūrų muziejų. Trejus metus buvome apgyvendinę jų delfinus. Noriu pažiūrėti, kaip jiems sekasi.