- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje per praėjusius metus mirė 15,5 proc. mažiau gyventojų, nei užpernai, ir mirtingumas beveik pasiekė ikipandeminį lygį, pranešė Valstybės duomenų agentūra. Tačiau šalies atsisveikinimo namai šią realybę patyrė skirtingai: vieni, ypač metų pabaigoje, organizavo gerokai daugiau laidotuvių nei įprastą gruodį, kituose klientų skaičius buvo stabilus. Kuo išsiskyrė laidotuvės praėjusiais metais ir kaip, manoma, Lietuvos gyventojai bus linkę šias ceremonijas organizuoti ateityje, pasakoja laidojimo namų atstovai.
Kaune esančiuose „Rekviem“ atsisveikinimo namuose šių metų gruodį surengta beveik 50 proc. daugiau atsisveikinimų, nors išankstiniai duomenys rodo, kad praėjusiais metais tiek Lietuvoje, tiek Kauno mieste mirtingumas buvo sumažėjęs: per 2022-uosius šalyje mirė 40 325 žmonės, o užpernai mirusiųjų skaičius sudarė 47 746 atvejus. Kaune paskutinįjį praėjusių metų mėnesį užfiksuotos 375 mirtys, o per visus metus jų skaičius sudarė 3960“, – komentuoja Karolina Jancevičiūtė, „Rekviem“ administracijos vadovė.
Ji pasakoja, kad pernai laidotuvių kainos šalyje minimaliai kilo, jas augino bendra situacija rinkoje – infliacija, brangstančios žaliavos, energija. Dėl to tiekėjai kėlė urnų, drabužių, karstų kainas, o vartotojai stengėsi sutaupyti, mokėdami už laidojimo paslaugas: salių nuomos, atsisveikinimo ceremonijų organizavimo, transportavimo.
„2022 klientai neretai rinkosi minimalų paslaugų variantą, pavyzdžiui, dažnai nepageidavo į ceremoniją įtraukti atsisveikinimo su urna ar prie karsto. Reaguodami į besikeičiančią situaciją, pradėjome siūlyti platesnį paslaugų spektrą, tačiau užtikrinome kuo mažesnę kainą. Panašių kainų tendencijų tikimės ir šiemet, todėl iš anksto apgalvojome, kokia pagalba artimojo netekusiems žmonėms būtų naudingiausia. Pavyzdžiui, šiemet atsisveikinimo su artimuoju paslaugas užsakantiems klientams vieną iš „Rekviem“ atsisveikinimo salių nusprendėme pasiūlyti nemokamai. Norime, kad bendros kylančių kainų tendencijos nesutrukdytų žmonėms gražiai ir pagarbiai atsisveikinti su artimuoju“, – sako K. Jancevičiūtė.
Ko tikisi šiemet
Anot K. Jancevičiūtės, šiemet „Rekviem“ atsisveikinimo ceremonijų kainos neturėtų smarkiai šauti į viršų, jei tik tiekėjai nebekels savo prekių ir paslaugų kainos.
„Laidotuvių kaina neturėtų daug augti, ji ir taip labai priklauso nuo pasirinkto paslaugų kiekio. Kuklią, minimalistišką atsisveikinimo ceremoniją šiuo metu galima suorganizuoti už 700-800 Eur, o neįprastas, daug pasiruošimo, atidos personalizuotoms detalėms reikalaujantis atsisveikinimas gali kainuoti ir daugiau kaip 2000 Eur. Iš praktikos matome, kad dažniausiai artimieji renkasi viduriuką – suasmenintas, tačiau jaukias, ne pompastiškas laidotuves. Vidutiniškai mūsų klientai joms skiria 1656 Eur“, – sako K. Jancevičiūtė.
Agnė Babelienė, septynis filialus Lietuvoje turinčio laidojimo namų tinklo „Amžinybė“ direktorė, komentuoja, kad kainą lemia ir miestas, kuriame laidojama.
„Šioje rinkoje mums svarbu išlikti lankstiems. Miestuose vidutinė laidotuvių kaina yra panaši, o rajonuose laidotuvės visada atsieina apie 20 proc. pigiau, bet kainai įtakos turi ir tai, kad mažesniuose miesteliuose siūlome ir mažesnį paslaugų paketą. Tiek mūsų, tiek konkurentų kainos nuo sausio minimaliai augo dėl minėtų priežasčių – išlaidos elektrai, padidėjęs atlyginimo minimumas“, – vardija pašnekovė.
Domina ekologija
K. Jancevičiūtė sako, kad apžvelgiant atsisveikinimo ceremonijų tendencijas, artimieji vis dažniau domisi ekologijos klausimais.
„Pernai balandį Lietuvos krematoriumo užsakymu atliktas tyrimų bendrovės „BERENT Research Baltic“ tyrimas rodė, kad 76 proc. šalies gyventojų mirusiojo palaikų kremavimą vertina palankiai, o daugiau negu pusei gyventojų palaikų kremavimas tapo priimtinesnis nei įprastas laidojimas. Palankumas kremavimui labiausiai augo Kaune – kremavimą priimtinu įvardija 83 proc. apklaustų kauniečių. Su mirusiųjų artimaisiais organizuodami atsisveikinimo ceremonijas šią tendenciją galime patvirtinti. Vis daugiau žmonių renkasi kremavimui skirtus karstus, be to, didėja susidomėjimas ekologiškomis laidotuvėmis – pavyzdžiui, pageidaujama, kad kremuojant velionio kūnas būtų įvyniojamas į natūralų audinį“, – komentuoja K. Jancevičiūtė.
Ji pasakoja, kad dažniausiai artimųjų netekę žmonės apie ekologišką laidojimą daug žinių neturi, iš darbuotojų sužinoję apie tvaresnes alternatyvas domisi ir klausinėja. Vis dažniau teiraujamasi ne vien apie kremavimą, kuris laikomas ekologiškesniu atsisveikinimo būdu, negu įprastas laidojimas į žemę, bet ir apie ekologiškus karstus, drabužius, suyrančias urnas.
A. Babelienė papildo, kad iš esmės laidojimo tradicijos keičiasi gana lėtai.
„Mūsų tinklo patirtis rodo, kad kremuoti artimuosius nori apie trečdalis klientų, – pasakoja A. Babelienė. – Pastebime kitų tendencijų, pavyzdžiui, kad trumpėja atsisveikinimui skirtas laikas ir klientai vis dažniau nori greitesnio atsisveikinimo“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atsirita Azijos savaitės banga
Jubiliejinėje VDU Azijos savaitėje įvertinsit studijų ir darbo galimybes, susijusias su Rytų Azija, pažinsite regiono kultūrą, sužinosite, ką lengviau iškepti: bulvinius blynus ar japonišką omletą. ...
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas65
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Mokytojas naujų pareigų neromantizuoja: tai – didžiulė tarnystė ir įsipareigojimas
Pirmojoje mokykloje išmoktos gyvenimiškosios pamokos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui Mindaugui Grigaičiui praverčia iki šiol. Dabar jis ruošiasi naujam etapui. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius6
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens1
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Mokykla be telefonų: nustebino vaikų mąstymo branda26
Į Kulautuvos pagrindinę mokyklą atėję moksleiviai telefonus palieka spintelėje. Pasiima tik pasibaigus pamokoms. Pedagogai tikri – tai gerina mokymo kokybę, stiprina bendruomenės ryšį. ...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą33
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...