Laipiojimas ant skulptūrų: kada tampama viešosios tvarkos pažeidėju?

Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Jurkevičius sako, jog ir pats apie šią situaciją sužinojęs iš žiniasklaidos, kadangi savivaldybės darbuotojai savaitgaliais nedirba. V. Jurkevičius, paklaustas, kas nustato, ant kurių skulptūrų laipioti galima, atsakė: „Bent jau aš tikrai nežinau, kur tai yra nustatyta. Pirmą kartą susidūriau su tokia situacija.“

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialistė Justina Kazragytė sako, jog šiuo metu yra pradėtas tyrimas ir jaunuoliui pagal 481 straipsnį gresia nuo 30 iki 140 eurų bauda. J. Kazragytės teigimu, laipiojimas ant skulptūrų vertinamas skirtingai: „Kiekvienas atvejis yra individualus ir vertinama konkrečiai padaryta žala“.

Kiekvienas atvejis yra individualus ir vertinama konkrečiai padaryta žala.

Retas Lietuvos gyventojas neturi nuotraukos su Vytauto Didžiojo karo muziejaus liūtais. Ir, atrodo, niekam nesvarbu, ar pozuodami žmonės stovi šalia liūtų, ar ant jų sėdi. Muziejaus viešųjų ryšių specialistė Dovilė Andrijauskaitė tikina, jog darbuotojai džiaugiasi, kad žmonėms smagu nusifotografuoti prie vieno iš pagrindinių muziejaus simbolių: „Tai eksponatai, kurie visus džiugina, todėl įsiamžinimas prie muziejaus liūtų yra ne tik reikšmingas, bet ir simboliškas“. Tačiau D. Andrijauskaitės nuomone, „Laisvės kario“ skulptūrai neturėtų būti taikomi tie patys standartai. „Vytis yra Lietuvos herbas, vaizduojamas ant vieno seniausių valstybės atributų – vėliavos, taip pat asmens dokumentuose, herbiniuose antspauduose ir kitur, Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka. Todėl lyginant su muziejaus liūtais, Vyčio reikšmė yra visiškai kitokia“, - svarsto Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotoja.

Komentaras

Saulius Rimas

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas

Kauno miesto savivaldybė nėra patvirtinusi specialios tvarkos dėl laipiojimo ant paminklų ir skulptūrų ir vargu, ar toks reglamentavimas reikalingas. Manome, kad dauguma kauniečių yra sąmoningi piliečiai ir su miesto erdvėse esančiais meno kūriniais elgiasi pagarbiai. Galima pažymėti, kad dalis miesto aikštėse ir skveruose esančių skulptūrų ir paminklų yra specialiai jų autorių kuriamos taip, kad kurtų betarpiškumo įspūdį, būtų interaktyvios: pavyzdžiui, žmonės mėgsta fotografuotis apsikabinę Danieliaus Dolskio, Jono Vileišio pečius, sodina vaikus ant Karo muziejaus sodelio liūtų. Tame tikrai nėra nieko blogo, jų autoriai tokio objekto-žiūrovo santykio ir siekė. Tačiau pokštavimas su svarbius valstybinius simbolius vaizduojančiais meno kūriniais, paminklais Holokausto ar Laisvės kovų aukoms neatrodo priimtinai ir gali būti traktuojamas kaip nepagarbos valstybei demonstravimas.