Kūrybiškumas marketingo ir komunikacijos specialistams – ne mada, o būtinybė

Naujas požiūris į kūrybiškumą

Žmonijos istorijoje kūrybiškumas reiškėsi naujais žanrais, stiliais ir formomis, kurie išlaisvino nuo tųmečių steoreotipų ir įprastų kultūrinių pančių. Kauno kolegijos Verslo fakulteto dėstytojas Mantas Dilys kūrybiškumą aiškina kaip gebėjimą keisti nepatogią situaciją tarpusavyje derinant jau pažintus, tačiau iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus: „Kūrybiškas žmogus mato naujas galimybes. Tai apima tobulėjimą ir savęs lavinimą, naudojant esamą medžiagą ar informaciją naujam turiniui sukurti.“

Įprasta manyti, jog kūrybiškas žmogus siekia savirealizacijos ir vidinių jausmų bei emocijų išraiškos. „Išgyvenama emocija ar jausmas yra akstinas, žadinantis norą kurti, tačiau jei pažvelgsime į kūrybiškumą iš šiandienos vartojimo perspektyvos, matysime, kad naujam kūriniui reikalingas minios pritarimas, minties supratimas, visuomenės pripažinimas, like paspaudimai, – detalizuoja kūrybiškumą dėstantis M. Dilys. – Visa tai formuoja naujas praktikas ir naujus kūrybiškus sprendimus.“

Robotizacijos mestas iššūkis specialistams

Darbo rinkos automatizacijos kontekste didelę reikšmę įgijo darbuotojų minkštieji įgūdžiai. Pastarieji pokyčiai ir verslo pasaulyje vyraujanti aštri konkurencija verčia reaguoti bei prisitaikyti marketingo ir komunikacijos specialistus rengiančias aukštąsias mokyklas. „Žmogaus gebėjimas kurti yra pagrindinė konkurencingumo su dirbtiniu intelektu sąlygą. Šiandien galime konkuruoti ne didesniu atliekamų užduočių kiekiu ar greičiu, o kūrybiškomis idėjomis“, – pastebi M. Dilys.

Kūrybiškumas – tai greitas prisitaikymas prie besikeičiančios situacijos ir veikimas joje kitaip negu įprasta.

Verslo komunikacijos ekspertė, Kauno kolegijos Verslo fakulteto lektorė Janina Sabaitė Melnikovienė sako, kad kūrybiškumas taip pat lemia darbuotojų psichologinį atsparumą stresui, nes kūrybiškumas pasireiškia ne tik naujų idėjų generavime, bet ir problemų sprendime, netikėtų, naujų išeičių iš sudėtingų situacijų radime. „Tie, kurie iššūkių akivaizdoje nesustingsta, geba mąstyti nestandartiškai, iš vienos veiklos srities perimti idėjas ir jas pritaikyti kitoje, įgyja konkurencinį pranašumą“, – teigia pašnekovė.

Paklaustas, ar kūrybiškumas yra įgimta savybė, M. Dilys sako, kad vienareikšmio atsakymo nėra: „Daug užkoduotos informacijos turime savo genų fonde. Kitą informacijos dalį gauname per pažinimą, socializaciją, formuojant gyvenimo sąlygas ir įvedant save į kontekstą, kuriame esame“, – sako dėstytojas ir prideda, kad lavinti kūrybiškumo kompetenciją – niekada nevėlu.

Naujų idėjų poreikis pardavimų ir marketingo specialistams

Norint atitikti pirkėjų lūkesčius, svarbu gebėti efektyviai organizuoti pardavimo procesą, atpažinti klientų poreikius ir kurti prekės ženklo vertę. Marketingo principų išmanymas atveria galimybes išsiskirti rinkoje ir pelnyti tikslinės auditorijos dėmesį. Vis dėlto rinkos prisotinimas ir masinės medijos triukšmas reikalauja kūrybiškų idėjų, kurios formuotų naujas praktikas ir kurtų sėkmės scenarijus.

Verslo fakultete organizuojamose modulinėse studijų programose studentai rengia integruotus projektus ir bendradarbiaujant su socialiniais partneriais nagrinėja realias verslo aplinkos problemas. Pardavimų ir marketingo studijų programos dėstytojas M. Dilys teigia, kad studijų procese išlaikoma profesinių žinių ir kūrybiškumo dermė.

„Pardavimų ir marketingo studijų programos studentai tam, kad profesinėje veikloje kurtų vertę, mokomi empatijos, komunikabilumo, gebėjimo suprasti rinkos paklausą, o svarbiausia – analizuoti problemas ir siūlyti jų sprendimo būdus. Realios verslo problemos – tai novatoriškų sprendimų užuomazgos“, – sako dėstytojas.

Taip pat jauni specialistai į darbo rinką atsineša naujų žinių kraitį, kurį siekia pritaikyti ir realizuoti. „Tyrimai rodo, kad kartų kova ir vadovų trumparegiškumas – dažna verslo organizacijų problema, todėl jauniems specialistams kūrybiškumas praverčia pristatant savo idėjas ir įtikinant“, – pastebi M. Dilys.

Takoskyra tarp marketingo ir komunikacijos

Marketingo ir komunikacijos sritys dažnai painiojamos ir niveliuojamos. Vis dėlto J. Sabaitės Melnikovienės nuomone, marketingo ir komunikacijos specialistai pasižymi skirtingomis kompetencijomis: marketingo specialistų veikla yra labiau orientuota į organizacijos žinomumo, klientų srauto, pardavimų didinimo strategijos kūrimą, o komunikacijos specialistai kuria turinį, kuriuo palaiko pageidaujamą įvaizdį ir reputaciją.

Ekspertės teigimu, komunikacijos specialistai yra atsakingi už turinio kūrimą, todėl turi gebėti reikšti mintis skirtingais formatais: raštu, žodžiu, vaizdu. Vadinasi, technologinės turinio kūrimo kompetencijos šiandien ypač svarbios. „Tai labai įdomi ir dinamiška specialybė, dažnai keičianti nusistovėjusias normas ir daranti teigiamą įtaką visuomenės procesams“, – pastebi Kauno kolegijos Taikomosios komunikacijos studijų programos lektorė.

Viešojo kalbėjimo ir komunikacijos ekspertas, Verslo fakulteto dėstytojas Igoris Vasiliauskas sako, kad šių dienų komunikacijos specialistams ypač svarbus kritinis mąstymas, gebėjimas struktūruoti gaunamą informaciją, atpažinti esmę ir ją įdomiai, aktualiai pateikti. „Kūrybiškumas – tai greitas prisitaikymas prie besikeičiančios situacijos ir veikimas joje kitaip negu įprasta. Pasaulis įžengė į fazę, kai pokyčiai vyksta be išankstinio įspėjimo (kaip dabar) ir vystosi labai greitai bei kartais visai nenumatyta linkme“, – pastebi I. Vasiliauskas.

Su dirbtiniu intelektu galime konkuruoti ne didesniu atliekamų užduočių kiekiu ar greičiu, o kūrybiškomis idėjomis.

Paprašytas įvardinti, kas yra geras komunikacijos specialistas, I. Vasiliauskas pabrėžia gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus bei kritinio mąstymo, aukštos moralės ir etikos svarbą: „Be viso to, komunikacijos specialistas turi suprasti, kad nuolatinis tobulėjimas, ieškojimas naujų komunikacijos formų ir jų taikymas gali inicijuoti mažus ir pozityvius pokyčius visuomenėje.“

Ekspertai pastebi, nors dirbtinis intelektas keis daugelio profesijų ateitį, kol kas nėra didelio proveržio skaitmenizuojant kai kurias kalbas ir tekstų kūrimo procesą. „Panašu, kad lietuvių kalbos sudėtingumas dar ilgai užtikrins kūrybiškų tekstų kūrėjų poreikį. Kaip ir vartotojų elgsenos prognozavimui remiantis psichologiniais aspektais, komunikacijai reikia empatijos, emocijų ir gyvų patirčių“, – profesijos ateitį prognozuoja J. Sabaitė Melnikovienė.