Kiek dar vaikų turi mirti nuo smurto?

Trafaretinė atsakomybė

Šventiniu laikotarpiu į Kauno klinikas atvežta smarkiai sumušta dvimetė čia gydoma jau mėnesį. Nors iš komos jau pabudo, padariniai bus juntami visą gyvenimą. Dėl mergaitės sužalojimų suimta devyniolikos metų jos mama ir šios draugas. Atsakomybė už šią tragediją ir visų, ir niekieno – šeima vaiko teisių gynėjams nebuvo žinoma.

Regis dar visai neseniai Lietuva verkė nuo sumušimų mirusio Matuko. Jautresnis žmogus, galvodamas apie tai, ką berniukui teko patirti prieš mirtį, pats jausdavo fizinį skausmą. Apverkė Lietuva ir į šulinį tėvo sumestų dviejų vaikų mirtį. Buvome įsijautrinę tiek, kad išgirdę vaiko raudą ar pakeltą suaugusiojo balsą nevalingai siekdavome telefono. Šokiravo žinia apie galimą pedofiliją pavyzdžiu laikytoje globėjų šeimoje.

Šie ir kiti viešumą pasiekę įvykiai dažnu atveju apsiriboja trafaretinėmis tarnybų frazėmis apie tai, kad šeima valdininkams nebuvo žinoma, teiktą pagalbą, pagal planą vykdytus patikrinimus. Vaiko teisių apsaugos reforma, sukurtos pagalbos šeimai programos, valstybinė smurto artimoje aplinkoje programa, nemokamos anoniminės pagalbos linijos ir dar daugybė programų, kurias žinome egzistuojant. Tačiau, atrodo, to maža.

„Nepaisant to, kad sistema pasikeitė, visuomenės pokytis neįvyksta taip greitai, tam reikia laiko.

Matome, kad visuomenė tampa vis sąmoningesnė, tolerancija smurtui mažėja, tačiau šiandien to dar nepakanka, kad visi vaikai gyventų be smurto. Nors pastebime tendenciją, kad gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, taip pat ir apie galimą smurtą prieš vaikus kasmet daugėja, vis dėlto apie 50 proc. žmonių konkrečiose situacijose vis dar sunkiai identifikuoja smurtą“, – mėgstamą pastebėjimą apie visuomenę dėsto Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Pasiteisinimas: kai peržengiama riba ir visuomenė išgirsta – ligoninėje gydomas sumuštas vaikas, valdininkai atsikerta iki koktumo banalia fraze: „Tarnybai šeima nebuvo žinoma.“ (Freepik.com nuotr.)

Didėjantis pranešimų skaičius patvirtina visuomenės atidumą, tačiau šis faktas taip pat turėtų versti ir dar labiau sunerimti. Galbūt kažką darome ne taip? Galbūt nepakanka reformų, nacionalinių smurto programų?

Kai peržengiama riba ir visuomenė išgirsta – ligoninėje gydomas sumuštas vaikas, gynėjai tada atsikerta iki koktumo banalia fraze: „Tarnybai šeima nebuvo žinoma.“ Taip buvo dėl sumuštos dvimetės mergytės, ta pati frazė skambėjo ir Matuko tragedijos atveju.

Deja, niekada niekas negalės pasakyti, ar buvo galima, ar ne užkirsti kelią tragedijai. Vaiko teisių ir socialiniai darbuotojai negali prisiimti atsakomybės už kito žmogaus veiksmus. Tačiau faktas, kad šeima nebuvo žinoma tarnybai, turėtų skatinti ieškoti trūkumų. Nepakanka dalytis augančia smurto prieš vaikus statistika.

Kasdienybė glumina

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaiko teisių gynėjai kasmet gauna vis daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus – 2020 m. buvo gauta 39 430 pranešimų, 2021 m. – 40 493, 2022 m. – 44 543. Gaunant daugiau pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus, kartu daugėja ir pranešimų dėl galimo smurto prieš vaikus atvejų. 2020 m. nuo smurto nukentėjo 2 486 vaikai, 2021 m. – 2 594, o 2022 m. – daugiau kaip 2 803 vaikai“, – dar negalutine praėjusių metų statistika dalijosi I. Skuodienė.

Praėjusių metų dešimties mėnesių duomenys rodo, kad daugiausia pranešimų apie galimą smurtą prieš vaikus gauta Telšių ir Panevėžio apskrityse ir Kauno mieste. Mažiausiai – Alytaus ir Klaipėdos apskrityse.

Faktas, kad šeima nebuvo žinoma tarnybai, turėtų skatinti ieškoti trūkumų. Nepakanka dalytis augančia smurto prieš vaikus statistika.

Vaiko teisių gynėjų pateiktą statistiką geriausiai iliustruoja medikų kasdienybė. Kaip „Kauno dienai“ teigė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas, smurto prieš vaikus tikrai nemažėja. Kraupūs pastarojo meto įvykiai verčia galvoti, kad kai kurias socialinių įgūdžių neturinčias, galbūt net smurtauti linkusias šeimas institucijos tiesiog pražiūri.

„Per daugiau kaip tris savo darbo dešimtmečius niekada nesupratau ir tikriausiai niekada nesuprasiu, kodėl tėvai smurtauja prieš savo vaikus. Matydamas sumuštus ar mirtinai sužalotus, emociškai ir psichologiškai žlugdomus vaikus prarandu bet kokį tikėjimo žmogaus gerumu jausmą. Tomis akimirkomis bandau save įtikinti, kad negalima leisti pykčiui ir neapykantai užvaldyti kūno“, – apie savo darbo kasdienybę yra rašęs R. Kėvalas.

Žmogus – smurtinė būtybė

Pokalbio su visiems puikiai pažįstamu garsiu profesoriumi atvykome į jo jaukų kabinetą Kauno klinikose. Žinodamas pokalbio temą, R. Kėvalas į rankas paėmė ploną knygelę.

„Žinote, mes nuo neatmenamų laikų esame smurtinė visuomenė ir nuolat norime parodyti savo fizinę ar kitokią galią prieš silpnesnį. Tas silpnesnis dažniausiai ir būna vaikas.

Kai kuriuos atsakymus randu Astridos Lindgren kalboje „Daugiau jokio smurto“, kuri buvo paskelbta 1978-aisiais. Ją vis prisimenu ir paskaitau, todėl ir jums norėčiau pacituoti: „Visą laiką, kiek tik gyvename šioje žemėje, mes smurtaujame ir kariaujame. O kartais pasaulyje įsivyraujanti ramybė yra trapi ir gali bet kada žlugti. Argi po tūkstančio metų nuolatinio karo ne metas susimąstyti, kad galbūt kažkoks įgimtas žmogaus trūkumas skatina mus smurtauti? Ar esame pasmerkti žūti nuo savo agresijos? Visi trokštame ramybės, tad ar galime tikėtis, kad iš esmės pasikeisime, kol dar nevėlu?“

A. Lindgren rašė, kad turime pradėti nuo vaikų ir vaikystės. Juk vaikai ateis ir bus politikai, žmonės, kurie formuos pasaulį. Jos žodžiai labai išmintingi ir pranašiški. Ji toliau rašo: „Karas gali kilti dėl vieno asmens valdžios troškimo, noro atkeršyti ar tiesiog tuštybės, godumo, jei reikalai nesiklostys taip, kaip norima.“ Ar mes neturime šių dienų problemos? Ir paskutinė labai įsimintina citata: „Aš galiu pakeisti vieną žmogų pasaulyje – save.“ Tad atsakymas paprastas – viskas prasideda nuo mūsų pačių“, – įžangą į nelengvą pokalbį padarė žinomas vaikų gydytojas.

Šis prieššventinis ir pošventinis laikotarpis nebuvo lengvas – visuomenę viena po kitos purtė žinios apie žiaurias nelaimes, netikėtas žinomų žmonių netektis, sužalotus ar net mirusius vaikus. Profesorius tikino, kad per pačias šventes darbo netrūko, tačiau kažkuo ypatingu jos nepasižymėjo.

„Vaikai atvežti ir dėl virusinių infekcijų, ir dėl patirtų traumų. Kažkokių didelių sužalojimų išskirti negalėčiau, tik tą vieną atvejį apie mergaitę iš Raseinių. Tokio seniai neturėjome“, – tarsi nuspėdamas tolesnę pokalbio eigą kalbėjo R. Kėvalas.

Emocijos: R. Kėvalas atviras – per daugiau nei tris savo darbo dešimtmečius niekada nesuprato ir nesupranta, kodėl tėvai smurtauja prieš savo vaikus. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Košmaras Raseiniuose

Tikriausiai nerastume žmogaus, kuri nebūtų girdėjęs žiauriai sužalotos dvimetės iš Raseinių istorijos. Žinia apie į Kauną sunkios būklės atvežtą mergaitę pasirodė antrąją Kalėdų dieną. Viena pirmųjų plačiau apie tai parašiusi „Kauno diena“ dar tą pačią dieną kalbėjosi su R. Kėvalu, kuris kaip tik dirbo tą šventinę naktį. Tuomet gydytojas sunkiai rinko žodžius.

„Dėl vidinio kraujavimo vaikas skubiai operuotas. Mergaitė šiuo metu reanimacijos skyriuje, jos būklė – kritinė“, – praėjusių metų gruodžio 26-ąją sakė medikas.

Netrukus po įvykio teismas leido suimti dvejų metų mergaitės sunkiu kūnu sužalojimu įtariamą jos motiną ir šios draugą. Devyniolikmetė motina suimta vienam mėnesiui, jos draugas – dviem mėnesiams. Šeimoje auganti sužalotos mergaitės sesuo dvynė nedelsiant paimta ir perduota tėvui.

Įstatymų įkaitai

Kelias dienas po kraupaus įvykio R. Kėvalas dar teikė informaciją žiniasklaidai, nes visiems ypač rūpėjo mergaitės būklė. Tačiau vėliau to daryti nebegalėjo, nes tai griežtai uždraudė tėvai.

„Kieno teises šiuo atveju mes apsaugome, kai įstatymas mums draudžia apie tai kalbėti, o jums – rašyti? Ar tos mažametės, kuri guli ligoninėje, ar tų niekdarių, kurie tai padarė? Man atrodo, kad antrasis variantas. Ir taip mes prieiname iki absurdo“, – situaciją, su kuria dažnai susiduria ir medikai, ir žurnalistai, apibūdino profesorius.

Matydamas sumuštus ar mirtinai sužalotus, emociškai ir psichologiškai žlugdomus vaikus prarandu bet kokį tikėjimo žmogaus gerumu jausmą.

Nepaisant to, medikas buvo atviras – ši mergaitė patyrė žiaurių ir stiprių sužalojimų. Daugiau kaip penkiolika parų mergaitė buvo gydoma Intensyviosios terapijos skyriuje, gyvybines funkcijas palaikė aparatai, buvo reikalingas daugybinis medikamentinis gydymas, kad būtų išlaikytos tam tikros funkcijos. „Iš to turėtume suprasti, kokio masto sužalojimų ji patyrė“, – tęsė profesorius.

Praėjus kelioms dienoms po pokalbio su R. Kėvalu, sulaukėme žinių, kad dvimetė pabudo iš komos. Šiuo metu ji perkelta iš Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus į skyrių ir toliau gydoma. Tačiau, kaip rašė portalas tv3.lt, sumušimas paliko žymę visam gyvenimui – vienas mergaitės inkstas nefunkcionuoja.

Sukrėtė: šventiniu laikotarpiu į Kauno klinikas atvežta smarkiai sumušta dvimetė čia gydoma jau mėnesį. (Freepik.com nuotr.)

Žiauriai sužalotos dvimetės iš Raseinių rajono istorija sujaudino ir įaudrino šalį. Nemažai žmonių, apimti bejėgiškumo ir pykčio, emocijas ėmė lieti komentaruose po suimtos mažylės mamos nuotrauka feisbuke. R. Kėvalas ragina nuo tokių veiksmų susilaikyti, nes tai tik dar labiau kursto visuomenės agresiją.

„Gal geriau pagalvoti, kaip tai mamai ir kitoms tokio amžiaus būsimoms mamoms padėti? Gal geriau ne lieti purvą, o pagalvoti, ką galėjome padaryti, kad būtume to išvengę? Mano nuomone, smurtu prieš smurtą nepakariausi“, – pastebėjo profesorius.

Ką veikia tarnybos?

Praūžusi internautų pykčio banga atvėrė ir skaudžią piktžaizdę. Žmonės ėmė dalytis ligoninėje gydomos mergaitės ir jos sesers dvynės nuotrauka. Ji daryta dar gerokai anksčiau prieš nuvilnijusį žiaurų įvykį. Šioje nuotraukoje plika akimi galima įžvelgti, kad ant vienos mergaitės veido ir kaklo – didžiulės mėlynės. Tai neprasprūdo pro akylų internautų akis – užvirė diskusija, kad ta pati dabar sunkiai sužalota mergaitė buvo daužoma ir anksčiau. „Kauno dienos“ žiniomis, ši nuotrauka ir visa informacija jau perduota vaiko teisių gynėjams.

„Ar nebuvo galima atsakingoms tarnyboms įsikišti anksčiau vien dėl to, kad nepilnametė pagimdė dvynukes? Mano nuomone, bent pro rakto skylutę tą šeimą buvo privaloma stebėti. Po įvykio aiškinama, kad tarnyboms šeima nebuvo žinoma. Manau, kad nepilnametystė ir nėštumas jau iš principo yra socialinė problema, kurią mes turime pripažinti“, – į nelaimę pažvelgti platesniame kontekste siūlė R. Kėvalas.

Įstatymas numato, kad apie įtariamus smurto atvejus gydymo įstaigos privalo pranešti teisėsaugos institucijoms.

„Informuojame visais atvejais, kai yra įtariamas fizinis smurtas, seksualinė prievarta“, – užtikrino pašnekovas ir papildė, kad dėl atvejų apie nukritusius, nuplikytus ar panašiai sužalotus vaikus sprendžiama individualiai.

Psichikos problemos

Šis ir kiti ne ką mažiau gniuždantys įvykiai perša išvadą, kad beveik prieš šešerius metus priimta vadinamoji Matuko reforma neveikia. Jos esmė – puiki: uždrausti visų rūšių smurtą prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Deja, praktika rodo visai ką kita – kai šeimoje buvo nužudytas ketverių metų berniukas Matas, vaikai mušami toliau.

R. Kėvalas „Kauno dienai“ pasakojo apie šiandien egzistuojantį visų keturių formų smurtą prieš vaikus: fizinį, emocinį-psichologinį, seksualinį ir vaikų nepriežiūrą. Fizinis smurtas atpažįstamas lengviausiai, emocinis – sunkiausiai. Seksualinį smurtą taip pat sunku identifikuoti, jei jis fiziškai netraumuoja išnaudojamo asmens.

„Tikslių skaičių dar neturime, tačiau vadovaudamasis nuojauta galiu pasakyti, kad smurto atvejų tikrai nemažėja. Karantino metu, žinoma, buvo mažiau. Tačiau dabar, kai pandemija nuslūgusi, labai išryškėjo paauglių psichikos sutrikimai: savęs žalojimas, anoreksija, polinkis į savižudybę, savižudybės. Kai kurie specialistai prognozuoja, kad dabar ateina psichikos problemų epidemija“, – apibendrino garsus gydytojas.

Anot profesoriaus pateiktos statistikos, Lietuvos paaugliai žudosi maždaug trylika kartų dažniau nei Graikijos, kurioje savižudybių skaičius yra pats mažiausias. R. Kėvalo žodžiais, paaugliai, jauni žmonės, daugiau gyvena virtualiajame nei realiame pasaulyje. Virtualiajame pasaulyje vyksta daug negerų dalykų – patyčios, narkotikai, pateikiami savižudybių pavyzdžiai ir pan.

„Mes visiškai sumaišėme šiuos du gyvenimus, nors, manau, pirminis socialinių tinklų tikslas buvo visai kitoks. Matome, kuo visa tai pavirto. Galvodamas apie savižudybes pasvarstau, kad gal tai gero gyvenimo išraiška. Pakalbu su giminaičiais, kurie dar prisimena Sibirą – kaip juos ten vežė, kaip jie ten gyveno – tai ten kažkodėl žmonėms nekilo noro žudytis. Nes tais laikais veikė išgyvenimo instinktas. Dabar su priešu kariaujančioje Ukrainoje, greičiausiai, irgi apie savižudybes mažai galvojama. Visi ten siekia atsilaikyti ir išgyventi bet kokia kaina“, – svarstė pašnekovas.

Slepia sužalotus vaikus

Paprašytas išsamiau papasakoti apie dažniausiai vaikų patiriamas traumas, sužalojimus, profesorius išliko santūrus, tačiau sutiko pasidalyti keletu pavyzdžių.

„Jei įtariamas fizinis smurtas prieš vaiką, mes jį tiriame pagal protokolą. Kaip aš sakau – nuo plaukų galiukų iki kojų pirštų. Esame turėję aštuonių mėnesių sužalotą kūdikį. Ištyrus paaiškėjo, kad jam jau seniau buvo lūžę šonkauliai ir jie jau sugiję. Taip pat būna ir su kitais kaulais, – šiurpią šių dienų situaciją apibūdino medikas. – Klasikinis šių dienų pavyzdys: atsisėda dvi mamos gerti kavos. Pasisodina vaiką ant kelių, šalia – stalas, ant kurio garuoja puodelis karšto vandens. Vaikas griebia puodelį, apsipliko veidą, kaklą, krūtinę.“

Kaip dar vieną šių laikų rykštę profesorius įvardijo vaikų nepriežiūrą. Tai tokia smurto forma, anot R. Kėvalo, kurią sunkiai priima ar net nesistengia priimti tėvai. Reikėtų įsisąmoninti, kad net Vaiko konstitucijoje rašoma: suaugusieji atsakingi už tai, kad vaikas augtų saugioje aplinkoje.

„Pateiksiu pavyzdį: mama trijų mėnesių kūdikį palieka ant vystymo stalo ir jis nukrinta, susižaloja. Čia yra akivaizdus nepriežiūros pavyzdys, nors daugeliu atvejų galvojama, kad tiesiog nelaimingas atsitikimas ir tėvai dėl to nekalti. Visai neseniai buvo atvejis, kai tėvai į ligoninę atvežė vaiką. Pasirodo, jis nudegė prieš tris dienas. Tėvai nusprendė iškart nesikreipti į medikus. Rezultatas – vaikas nusėtas pūliuojančiomis žaizdomis“, – susimąstyti tėvus tarsi kvietė pašnekovas.

Šiurpi statistika

Kaip „Kauno dienai“ pasakojo profesorius, vaikai į ligoninę patenka ne tik dėl fizinio smurto, kaip daugelis įsivaizduoja. Yra ir seksualinis smurtas, apie kurį labai mažai kalbama, nes tai – subtili tema.

Vaikas – labiausiai pažeidžiama ir negalinti savęs apsaugoti visuomenės dalis. Jiems reikia mūsų rankų ir širdžių, priedangos nuo skausmo ir prievartos. Labai gaila, kad kartais tos širdys tampa akmeninės.

„Greičiausiai nebuvo mėnesio, kad tokio atvejo nebūtų. Tačiau dažniausiai į tokius atvejus siunčiu savo koleges vien dėl to, kad esu vyras. Tai labai skausmingi dalykai ir nesinori dar labiau traumuoti vaiko. Galiu tik pridurti, kad tokio pobūdžio sužalojimai yra kone patys baisiausi, šlykščiausi“, – atviravo R. Kėvalas ir iškart sulaukė klausimo: „Kas padeda susivaldyti, nepratrūkti matant tokius dalykus?“ Kur dar skaudžios netektys, kurias reikia išgyventi ir nenuleisti rankų...

„Vienintelis žmogus, su kuriuo galiu susitarti, esu aš pats. Vienintelis žmogus, kurį galiu pakeisti, esu aš pats. Emocijos neturi užvaldyti profesionalumo, minčių ir daryti įtakos elgesiui. Nes, greičiausiai, kažkas lygiai taip pat nesusivaldė, ir vaikai atsidūrė reanimacijos skyriuose“, – pastebėjo pašnekovas, kurio legendinė frazė „Tu negali numirti su kiekvienu vaiku“ iki šiol skamba galvoje.

Seksualinį smurtą vaikai gali patirti tiek iš šeimos narių, artimųjų, kitų jiems žinomų asmenų, tiek iš nepažįstamų žmonių. Dauguma tyrimų nurodo, kad dažniau vaikas seksualinį smurtą patiria iš artimų žmonių. Anksčiau patyrę seksualinį smurtą vaikai ir vėliau dažnai tampa smurto aukomis – jiems sunku priešintis, jie išmoksta aukos vaidmenį.

„Vaikas – labiausiai pažeidžiama ir negalinti savęs apsaugoti visuomenės dalis. Jiems reikia mūsų rankų ir širdžių, priedangos nuo skausmo ir prievartos. Labai gaila, kad kartais tos širdys tampa akmeninės, o rankos daro neįtikėtinai baisius dalykus“, – pokalbį baigė R. Kėvalas.

Prof. Rimantas Kėvalas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Sušvelnino kardomąją priemonę

Šiaulių teismas Raseiniuose sužalotos mergaitės mamai šią savaitę skyrė kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą keturiems mėnesiams dėvint apykoję.

Baigiantis įtariamosios suėmimo terminui toks sprendimas priimtas remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma, gautomis specialistų išvadomis ir aiškėjančiomis, kaip įtariama, įvykdyto nusikaltimo aplinkybėmis, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė Jūratė Tamašauskienė pažymi, kad, atsižvelgiant į kardomųjų priemonių paskirtį, numatytus tikslus galima tinkamai pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei pačia griežčiausia – suėmimo.

Baudžiamasis kodeksas už sunkų mažamečio sveikatos sutrikdymą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki dvylikos metų.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Šiaulių apygardos prokuratūra. Tyrimą atlieka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai.

Šaltinis: BNS

Kas lemia smurtą šeimose

Bene visose studijose apie vaikų patiriamą smurtą aiškinama, kad labai svarbu identifikuoti šią agresiją keliančias priežastis ir prevencines priemones skirti būtent joms eliminuoti.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodo, kad smurtą šeimose gali lemti įvairūs veiksniai: kylantys konfliktai ir nesutarimai tarp šeimos narių, užklupę finansiniai sunkumai, pablogėjusi fizinė ar emocinė sveikata, propaguojamas nesveikas gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai, taip pat pasaulinio masto problemos, jaučiamos lokaliai, – kaimyninėje šalyje vykstantis karas, kelerius metus besitęsianti koronaviruso pandemija, gresianti ekonomikos krizė ir pan.

„Svarbu, kad patys tėvai ar kiti šeimoje smurtaujantys žmonės suprastų savo netinkamą elgesį, norėtų keistis, ieškotų reikalingos pagalbos, nevengtų kreiptis ir konsultuotis su savo srities specialistais, kurie padėtų spręsti šeimoje kylančius sunkumus darniai ir taikiai, nesukeliant nei smurtinės, nei nesmurtinės žalos bet kuriam kitam žmogui, o ypač – vaikui“, – teigė I. Skuodienė.

Atvejis Raseiniuose paskatino kalbėti apie tai, kad savotiškas situacijos sąstingis atsiranda, kai apsiribojama apsilankymu, informacijos suteikimu, tačiau paveikesnių priemonių nesiimama. Vaiko teisių specialistai įvertina, rekomendacijas perduoda savivaldybei ir pagal funkcijas, suprask, visi padarė tai, ką turėjo padaryti, ir ramu. Ar tikrai taip turėtų būti, kai trečius metus iš eilės smurto prieš vaikus statistika auga?

Galų gale vis dar srebiame karantino padarinius – kone dvejų metų uždaro gyvenimo būdo. „Daugeliu atvejų mokytojai, gydytojai, socialiniai darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu, tad tapo daug sunkiau pastebėti vaiko teisių pažeidimų, taip pat ir galimo smurto prieš vaikus atvejų. Pagrindinis pranešėjas apie vaiko teisių pažeidimus buvo policija, vadinasi, problemos paaiškėdavo tik ištikus krizei šeimoje“, – aiškino I. Skuodienė.

Apie vaiko teisių apsaugos reformą

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pabrėžia, kad reforma iš esmės pakeitė Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemą. Šiuo metu vaiko teisių gynėjai į pranešimus reaguoja visą parą. Iki reformos, kai vaiko teisių apsaugą įgyvendino savivaldybės, buvo reaguojama tik darbo valandomis.

„Reaguojame visais atvejais, kai gauname pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Reaguojame į bet kokia forma gaunamą pranešimą – raštu, žodžiu ir pan.“, – teigė Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Reagavimui nustatyti konkretūs terminai. Priklausomai nuo atvejo sudėtingumo, reaguojama per valandą, šešias valandas arba tris darbo dienas. Vaiko situacijos visas įvertinimas trunka iki penkių darbų dienų, smurto atveju – iki trijų.

„Kitas labai svarbus pokytis – atskirtas sprendimų priėmimas ir paslaugų teikimas. Vaiko teisių gynėjai įgalinti priimti objektyvius sprendimus, atsižvelgiant tik į geriausius vaiko interesus. Galime inicijuoti pagalbos teikimą. Iki reformos tiek sprendimo priėmėjas, tiek pagalbos teikėjas buvo savivaldybė. Šiuo metu mes veikiame kartu su paslaugų teikėjais – t. y. mes inicijuojame pagalbą, o savivaldybės įstaigos ją teikia“, – aiškino I. Skuodienė.

Anot tarnybos vadovės, tai leido sudaryti žemėlapį, kokių paslaugų trūksta savivaldybėse, ir jas plėsti. Po reformos požiūris į įvairius atvejus tapo kompleksinis – įsitraukia psichologai, mokyklos socialinis darbuotojas, vaiko teisių specialistai, policininkai.

„Nuo 2018 m. vaiko nuomonei išklausyti skiriamas ypatingas dėmesys. Vadinasi, vertinant pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, pirmiausia yra atsižvelgiama į vaiko nuomonę ir jo interesus“, – sakė I. Skuodienė.

Pozicija: I. Skuodienė tikino, kad sistema pasikeitė, bet visuomenės pokytis neįvyksta taip greitai, tam reikia laiko. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Po reformos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje atsirado mobiliosios komandos, t. y. specialistų komanda, kuri ypatingais atvejais vyksta į šeimas ir gali suteikti pagalbą čia ir dabar.

Siekiant ugdyti visuomenės sąmoningumą, aktyvumą pranešant apie galimus vaiko teisių pažeidimus, įskaitant ir galimą smurtą prieš vaiką, praėjusių metų pabaigoje pradėjo veikti Vaiko teisių linija – naujas, patogus, visuomenei lengvai prieinamas kanalas pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, konsultuotis visais vaiko teisių užtikrinimo klausimais.

Per pirmąjį darbo mėnesį tarnyba sulaukė beveik 400 skambučių ir klausimų tiesioginiuose pokalbiuose interneto svetainėje. Taip pat – per 80 paklausimų e. paštu. Nors dažniausiai į vaiko teisių gynėjus kreipiasi suaugusieji, sulaukta ir 20 vaikų kreipimųsi. Dešimt konsultacijų vyko užsienio kalba (anglų ir rusų).

Dažniausiai žmonės domisi vaiko teisių apsaugos sistema, taip pat teiraujasi, kur rasti pagalbos kitais juos dominančiais klausimais. Iš visų gautų skambučių – 45 buvo susiję su galimu smurtu prieš vaikus, tad šiais atvejais vaiko teisių gynėjai reagavo į šiuos pranešimus.

Vaiko teisių linijoje dirba šešių specialistų komanda. Konsultacijos vaiko teisių apsaugos klausimais teikiamos pirmadieniais–ketvirtadieniais 8–19 val., o penktadieniais 8–18 val. Konsultantų nedarbo metu žmonėms patariama kreiptis  kitais kontaktais.

2022 m. statistika (per dešimt mėn.)

Vilniaus mieste gyvena 119 059 vaikai. Gauti 372 pranešimai apie galimą smurtą prieš vaikus (270 – fizinis, 42 – seksualinis, 26 – psichologinis, 34 – nepriežiūra).

Vilniaus apskrityje (neskaitant miesto) gyvena 47 046 vaikai. Gauti 195 pranešimai apie galimą smurtą prieš vaikus (131 – fizinis, 9 – seksualinis, 26 – psichologinis, 29 – nepriežiūra).

Kauno mieste gyvena 55 411 vaikų. Gauti 168 pranešimai apie galimą smurtą (132 – fizinis, 17 – seksualinis, 18 – psichologinis, 1 – nepriežiūra).

Kauno apskrityje gyvena 48 528 vaikai. Gauti 244 pranešimai apie galimą smurtą (181 – fizinis, 31 – seksualinis, 21 – psichologinis, 11 – nepriežiūra).

Klaipėdos apskrityje gyvena 63 506 vaikai. Klaipėdos apskrityje (įskaitant ir miestą) gauti 203 pranešimai apie galimą smurtą prieš vaikus (119 – fizinis, 18 – seksualinis, 28 – psichologinis, 38 – nepriežiūra).