Kaip teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas, vidurvasarį keleivių ir skrydžių skaičiui įtaką padarė Vilniaus oro uosto rekonstrukcija – nuo liepos vidurio 35 dienoms uždarytas kilimo ir tūpimo takas.

„Daugumai skrydžių ir keleivių, kaip ir planuota, persikėlus į Kauno oro uostą, jame skrydžių skaičius išaugo iki rekordinių 2344, o keleivių – iki daugiau nei 235 tūkst. Palyginimui, 2016 m. liepą antrasis pagal dydį šalies oro uostas sulaukė 724 skrydžių ir apie 70 tūkst. keliautojų. Kitaip tariant, šie rodikliai šiemet šoktelėjo daugiau nei tris kartus“, – sakė G. Almantas.

Tako rekonstrukcijos metu į Kauno oro uostą be 17 nuolatinių skrydžių krypčių laikinai iš Vilniaus perkelti dar 39 maršrutai. Tai leido Kaunui vasaros viduryje aptarnauti 1329 papildomus reisus.

Pasak G. Almanto, Vilniaus oro uoste per dvi liepos savaites iki uždarymo spėta aptarnauti 136 tūkst. keleivių ir 1417 skrydžių.

Iš viso liepą Lietuvos oro uostai sulaukė apie 14 proc. mažiau keleivių nei tuo pačiu metu pernai, nors planuota, jog dėl rekonstrukcijos šis rodiklis gali sumažėti nuo 15 iki 20 proc.

„Liepos rezultatai nepaveiks bendro per metus aptarnautų keliautojų skaičiaus ir planuojame, kad jis išliks ne blogesnis nei pernai. Nors šį mėnesį fiksuotas keleivių sumažėjimas, tačiau pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos oro uostai sulaukė 15 proc. siekusio keleivių srautų augimo“, – priminė G. Almantas.

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius taip pat akcentavo, kad augimas liepą neaplenkė ir Palangos oro uosto. Keleivių čia, lyginant su praėjusių metų liepa, buvo net 35 proc. daugiau, t. y. beveik 36 tūkst. Skrydžių padaugėjo 17 proc., t. y. iki 582.

Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose liepą skrydžiai buvo vykdyti net 86 maršrutais, o bendras jų skaičius siekė 4343. Jais pasinaudojo beveik 408 tūkst. keleivių.

Liepą Lietuvos oro uostų aptarnautuose skrydžiuose buvo pasiūlyta daugiau nei 507 tūkst. vietų, o vidutinis iš Vilniaus, Kauno ir Palangos vykdytų skrydžių užimtumas siekė 80 proc.