Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekėja bendrovė „Kauno energija“ pastebi, kad lemiamos įtakos sąskaitoms už šildymą turi ne tiek brangstanti šiluma, kiek neprižiūrimi pastatai.

Praėjusių metų gruodį šiluma kauniečiams brango 67 proc. Skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai šilumos suvartojančių  Kauno daugiabučių namų, o tai pat ir  gaunamų sąskaitų  vasarį  kai kuriuose namuose skiriasi iki 6,6 karto.

„Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių mokesčio už šildymą didėjimą - prasta pastatų, jų šildymo sistemų, šilumos punktų kokybė“, - teigė bendrovės „Kauno energija“ Pardavimų ir rinkodaros departamento direktoriaus pavaduotojas Balys Stulpinas.

Namo vidaus sistemų priežiūra - ne šilumos tiekėjo, o šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojų prievolė. Tačiau dažnai šilumos tiekėjams tenka išklausyti itin daug ne tuo adresu  išsakomų priekaištų. „Kauno energija“ užtikrina nenutrūkstamą šilumos energijos tiekimą tik iki vartotojo namo.

B.Stulpino teigimu, rekordinį šiųmečių sąskaitų už šildymą dydį lėmė net keletas vartotojams nepalankių veiksnių: padidėjusi šilumos kaina, šalti orai ir pastatų bei jų šildymo sistemų kokybės problemos. Štai dėl šilumos paskirstymo pastatuose ir kyla daugiausia nesusipratimų: šias problemas pirmiausia turi spręsti  namų prižiūrėtojai kartu su namo butų savininkais.

Kauno šilumos tiekėjai vėl ragina gyventojus daugiau dėmesio ir lėšų skirti savo namui, jo šilumos sistemai atnaujinti ir prižiūrėti, tačiau daugiabučių namų gyventojai lieka pasyvūs.

Pažvelgus į Sąjungos aikštės 10-ojo namo termovizijos nuotraukas matyti visos vietos, pro kurias namas netenka šilumos: plonos sienos, neužsandarinti rūsio langai, netvarkingos ir nesandarios laiptinių durys, kiauri laiptinių langai. Todėl šio pastato gyventojai už šildymą vasarį vėl mokės net  po 15,03 lito už kvadratinį metrą.