Kaune planuotas paminklas kultūrai neiškilo

Pasaulinei kultūros dienai paminėti Rotušės aikštėje turėjo iškilti 15 metrų aukščio saldainis-paminklas.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno dailės fakulteto studentų akcija „Palinkėkime kultūrai“ – vienas Kultūros dienai Kaune skirtų renginių.

Dar prieš vidurdienį Rotušės aikštėje buvo sumontuota ir lietuviškais ornamentais dekoruota saldainio skulptūra. Saldainis buvo pagamintas iš celofano. Pradiniame sumanyme jis turėjo būti pripūstas helio dujų ir aprašytas linkėjimais kultūrai. 15 metrų aukščio saldainis turėjo būti pakeltas, o linkėjimai simboliškai siekti dangų.

„Aukšto lygio ir gerų finansų“. „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkas tai žino“. „Daug kultūros Kaunui“. Tai tik keletas iš nelabai gausių praeivių parašytų linkėjimų kultūrai.

Visi nekantriai laukė pagrindinio akcijos momento – skulptūros iškėlimo. VDA studentai, vadovaujami skulptūros idėjos autoriaus VDA docento Alfonso Vauros, ėmėsi darbo.

„Visi lįskite po juo“, – šūktelėjo docentas. Studentai palindo ir ėmė vieną saldainio-skulptūros galą kelti. Kitą galą A.Vaura laikė pats prispaudęs prie Rotušės aikštės grindinio. Specialiai pritvirtintais prie skulptūros trosais, ją mėginta pakelti.

Tačiau saldainis linko pusiau ir nė neketino išsitiesti visu ūgiu. Skulptūros autorius ir vykdytojai sutarė, kad saldainį reikia dar pripūsti. Įspūdingą, lengvą skulptūrą studentai nusinešė į akademiją ir netrukus grįžo su, iš pirmo žvilgsnio, gerokai pasipildžiusiu oro „saldainiu“.

Antras pasiruošimas, bandymas kelti, tačiau ir vėl nesėkmingas. Studentams į pagalbą puolė tik ką ištikimybę prisiekę jaunavedžiai ir jų palyda, tačiau ir jų pastangos nepadėjo.

Taip ir nepakilęs saldainis-paminklas „Palinkėkime kultūrai“ buvo nuneštas į VDA kiemą. „Jis buvo padarytas ketvirtadienį ir nakvojo akademijos kieme, o aš šalia nenakvojau“, – A.Vaura svarstė, kad celofanas galėjo būti pradurtas.

Tačiau docentas mano, kad akcija įvyko. „Mes norėjome, kad žmonių linkėjimai kultūrai būtų pakylėti iki dangaus. Nors tai ir nepasisekė, bet palinkėjimai buvo, studentai visi kartu dirbo ir klijavo. Kiek galime, tiek visada stengiamės“, – vertino A.Vaura.

„Čia gavosi kaip savivaldybėje, – ironizavo docentas. – Mes niekada nepadarysime tvirto monumento, jei jis klaidžios valdininkų koridoriuose“, – dėstė A.Vaura.