Kaunas įrengė perėją, kokios Lietuvoje dar nebuvo

Per gatvę – greičiau ir patogiau

Įstrižinė perėja – naujiena Lietuvoje, bet ne pasaulyje. Paprastai jos įrengiamos šalia traukos centrų, kur didesni pėsčiųjų srautai. Kaune pirmoji „X“ formos perėja pristatyta judrioje gatvių sankirtoje, kur susikerta praeivių maršrutai Laisvės alėjos, atnaujintos Vienybės aikštės ir Studentų skvero link.

K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankryžoje raudonas šviesoforo signalas vienu metu dega visoms transporto priemonėms, tad pėstiesiems kirsti sankirtą įstrižai, degant žaliai šviesai – saugu, greita ir patogu.

„Pastebime, kad įprastose perėjose, norėdami pereiti į priešingą sankryžos kampą, ne visi pėstieji kantriai laukia dvi šviesoforo fazes ir iškart stačiu kampu kerta dvi gatves. Įstrižinėje perėjoje to neprireiks. Čia patogu bei saugu ir neįgaliesiems – judėjimą palengvina žeminti šaligatvių bortai. Ateityje svarstysime įstrižinį judėjimą pagal galimybes įrengti ir kitur“, – sako Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Lengvesnis ir paprastesnis pėsčiųjų judėjimas, sklandesnis ir saugesnis eismas – pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovautasi imantis šios naujovės.

K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtą baltomis punktyrinėmis linijomis paženklinę kelininkai jau įrengė ir specialius įstrižam judėjimui skirtus pėsčiųjų šviesoforus. Toks sumanymas naudojamas Australijos, Kanados, Japonijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Švedijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų valstybių miestuose.

Pelnė specialistų pripažinimą

„Įstrižai gatvių sankryžas kertančius pėsčiuosius daugelis turbūt esame matę filmuose, o nuo šiol viena tokių perėjų bus ir mūsų mieste. Kaunas ne pirmą kartą diegia eismo saugumo inovacijas ir jos duoda apčiuopiamų rezultatų – padeda apsaugoti žmones. Eismas turi būti ne tik saugus, bet ir patogus, tad šita perėja prie to irgi prisidės. Neabejoju, kad tokiu Kauno pavyzdžiu netrukus paseks ir kiti miestai“, – įsitikinęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauno savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją su siūlymu detaliau reglamentuoti tokių perėjų įrengimą. Sulaukta atsakymo, kad tokia praktika naudotina tik išskirtiniais atvejais. Būtent toks šįkart identifikuotas ir Kaune. Pasak specialistų, toks sprendinys užtikrina visišką eismo dalyvių saugumą.

„Esamas šviesoforų reguliavimas šioje sankryžoje įvestas prieš metus. Jis pasiteisino. Nubrėžus linijas, pačioje sankryžoje niekas nesikeis. Tiesiog įrengtas papildomas būdas pėstiesiems patogiau pereiti gatvę. Tokios pėsčiųjų perėjos sankryžose iš esmės panaikina eismo įvykius tarp pėsčiųjų ir posūkio manevrus atliekančių transporto priemonių“, – pridėjo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Neabejoju, kad tokiu Kauno pavyzdžiu netrukus paseks ir kiti miestai.

Nuolatinė priežiūra ir naujovės

Kasmet Kaunas imasi ir daugiau priemonių, užtikrinančių eismo saugumą gatvėse. Pavyzdžiui, visos atnaujintos ar naujai įrengiamos perėjos turi kryptinį apšvietimą.

Šiemet tvarkomoje S. Žukausko gatvėje beveik visos pėsčiųjų perėjos ir susikirtimas su Statybininkų gatve bus reguliuojami šviesoforu. Daugiau šviesoforų numatyta ir tvarkomoje P. Lukšio gatvėje. Saugesnė pėsčiųjų perėja nuo metų pradžios veikia ir ties „Girstučio“ baseinu.

Kiekvienais metais kelininkai mieste atnaujina bent po kelias sankryžas. Pernai pokyčių sulaukė sankirtos Šv. Gertrūdos gatvėje ir vadinamoji Pilies žiedo sankryža. Šiuo metu pertvarkoma K. Baršausko ir Breslaujos gatvių sankirta.

Per pastaruosius trejus metus Kaune, įrengus kryptinį apšvietimą ir kitus eismo saugumo elementus, nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose nežuvo nė vienas žmogus. Liūdnos pavienės išimtys užfiksuotos tik šviesoforu reguliuojamose perėjose, pėstiesiems kirtus gatvę degant raudonam signalui.