Bendrovė „Kau no šva ra“ ga li pa si gir ti uni ka liais pa sie ki mais. Nemažai jos dar buo to jų čia iš dir ba po 30–40 me tų, o kai ku rie – ir vi sus 50. Šių me tė je ve te ra nų pa ger bi mo šven tė je, vyks tan čio je kas met ir su reng to je jau 23-ią kar tą, ne trū ko svei ki ni mų, gė lių, ge ros nuo tai kos ir įsi min ti nų mu zi kan tų pa si ro dy mų.
Prestižo rei ka las
Į šven tę „Kau no šva ros“ dar buo to jai rin ko si pa si tem pę, pa si puo šę, ge rai nu si tei kę. Ad mi nist ra ci nio pa sta to ant ro aukš to fo jė bu vo įreng ta imp ro vi zuo ta sce na, ša lia jos – krū vos gė lių, įrė min tų pa dė kos raš tų.
Ši il ga me čių dar buo to jų pa ger bi mo šven tė šie met su reng ta jau 23-ią kar tą. „Įmo nės es mė – žmo giš kie ji iš tek liai. Bend ro vės pres ti žo rei ka las ver tin ti ir gerb ti sa vo dar buo to jus, – sa kė „Kau no šva ros“ ge ne ra li nis di rek to rius Da lius Tu my nas. – No ri me pa dė ko ti dar buo to jams už jų nuo šir dų dar bą – sun kų, at sa kin gą ir la bai rei ka lin gą vi sam mies tui. Džiau gia mės, kad tu ri me su bū rę to kį pro fe sio na lų ir at si da vu sį ko lek ty vą.“
Šven tės pa grin di niai as me nys – ve te ra nai ne slė pė, kad jau čia si la bai pa ki liai. Ir ne vel tui. Nors ne ma žai kau nie čių ma no, kad anks ti ry tą į mies tą jo šva rin ti iš va žiuo jan tys dar bi nin kai ar ki tas už duo tis tu rin tys jų ko le gos dir ba anaip tol ne pres ti ži nį dar bą, iš tie sų jų mi si ja yra vie na svar biau sių Kau ne.
„Pas mus dir ba la bai daug ve te ra nų, va di na si, dar buo to jai pa ten ki na įmo nės lū kes čius, o įmo nė dar buo to jams yra su da riu si ge ras dar bo są ly gas, so cia li nes ga ran ti jas, mo ka ne pa tį ma žiau sią at ly gi ni mą. Džiau gia mės ve te ra nais, nes jų su kaup ta pa tir tis – neį kai no ja ma“, – pri dū rė D.Tu my nas.
Dirba pusę am žiaus
Pirmasis buvo apdovanotas Petras Garbauskas. Šie met suė jo 50 me tų, kai jis dar buo ja si šio je bend ro vė je. Vai ruo to jui – 73 me tai. „Kau no šva ra“ yra pir mo ji ir kol kas vienintelė jo dar bo vie tė.
„La bai sma gu bū ti ap do va no tam. Ačiū bend ra dar biams, va do vams už ge rus san ty kius, tak tiš ku mą. La bai pui kus ko lek ty vas“, – dė ko jo P.Gar baus kas.
Jau dešimt me tis kaip šis bend ro vės Mies to va ly mo sky riaus vai ruo to jas šva ri na mies to cent rą. Anks ti ry te jį su bend ra dar biais ga li ma su tik ti be šluo jan tį Lais vės alė ją.
„Ko man do je dir ba me ke tu rie se. Kol darbuojamės, spė ja me ir vi sas ak tua li jas ap tar ti, ir pa juo kau ti“, – ge ros nuo tai kos ne sto ko jo ve te ra nas. P.Garbauskas laisvalaikiu mėgs ta skai ty ti laik raš čius, do mi si po li ti ka.
Pirmoji ir vienintelė
Dirbti į „Kau no šva rą“ P.Gar baus kas atė jo iš kar to po ka riuo me nės. „Ra dau skel bi mą, kad rei kia vai ruo to jų. Be to, dar bo vie tė bu vo ne to li na mų“, – pa sa ko jo vy ras, kaip nu ti ko, kad pa si rin ko šią bend ro vę, ku ri ta po pir mą ja ir kol kas vie nin te le jo dar bo vie te.
Petras sakė, kad jam no rė tų si dar pa dir bė ti. „Dirb siu tiek, kiek ma ne čia lai kys“, – šyp te lė jo kau nie tis. „Ne, ne dėl ap do va no ji mų no riu lik ti. Jų man jau už teks“, – šyp so jo si vy ras. Ve te ra nai, iš dir bę bent 15 me tų, bend ro vės yra pa ger bia mi kas pen ke rius me tus.
Visa dinastija
40 metų dar bo „Kau no šva ro je“ ju bi lie jų mi nin ti Fi nan sų sky riaus ka si nin kė Kris ti na Ja siu kai tie nė kar je rą bend ro vė je pra dė jo nuo dar bo bend ro vės ar chy ve.
Kodėl tuo met pa si rin ko „Kau no šva rą“? „Čia dir bo ma no se ne liai, ma no tė vai. Dir ba ir ma no duk ra. Ma no ma ma tik per nai išė jo į pen si ją“, – var di jo jau nat viš ka, tiesiog švytinti mo te ris.
Ji pasakojo, kad darbas malonumo teikia todėl, kad yra at sa kin gas, rei ka lau ja kruopš tu mo, ati du mo. Jos se ne liai dau ge lį me tų va lė Kau no gat ves.
Atlieka svarbią mi si ją
„Kau no šva ros“ At lie kų tvar ky mo sky riaus meist rė Re gi na Vo ve rie nė į bend ro vę įžen gė prieš 35 me tus.
„Man ta da bu vo 22 me tai. Dar bin tis čia atė jau at si tik ti nai, bet li kau ir te be su iki šiol, nes at lie ka me svar bią mies tui mi si ją. Kas bū tų, jei gu mū sų ne bū tų? Mies tas pa skęs tų at lie ko se, pra si dė tų li gų epi de mi jos“, – pie šė bai sų sce na ri jų R.Vo ve rie nė.
Ji pridū rė, kad dar bas ma lo nu mo tei kia ir dėl ko lek ty vo. „Ko lek ty vas – nuo sta bus, to kio pa vy dė ti ga li dau gy bė įmo nių. Vi si esa me la bai ar ti mi ir sa vi“, – ti ki no meist rė.
Vienoje darbovietė je iš dirb ti 35 me tus yra la bai daug. „Kai ku rie ste bi si ir klau sia, kaip iš tver ti, kal ba apie mo no to ni ją. Bet bė gant me tams vis kas la bai kei čia si. Kei čia si klien tų ap tar na vi mo bū das, kei čia si žmo nių po žiū ris, kei čia si ir klien tai, o jų bū na la bai skir tin gų. Kai ku rie pa skam bi na tie siog pa si guos ti, pa si kal bė ti. Pa si kal ba me“, – pa sa ko jo R.Vo ve rie nė.
Apdovanoti ir burmistro medaliais
Kartu su iš kil min gais raš tais dar bo truk mės ap va lias su kak tis šven čian tiems „Kau no šva ros“ ve te ra nams tra di ciš kai ati ten ka ir pi ni gi niai pa ska ti ni mai. Veteranams už kiek vie nus iš dirb tus metus iš mo ka ma po 10 eu rų. Pa vyz džiui, P.Gar baus kui iš mo kė ti pa pil do mi sim bo li niai 500 eu rų.
Jam ir kai kuriems kolegoms veteranams dovanų šie met tu rė jo ir Kau no vi ce me ras Va si li jus Po po vas. Dar bo 25, 30, 35, 40 ir 50-me tį šven tu siems kau nie čiams jis įtei kė pa si dab ruo tus ir žal va ri nius bur mist ro J.Vi lei šio medalius už nuo pel nus bend ro vei ir Kau no mies tui.
„Kau no šva ro je“ iš vi so dir ba apie 500 dar buo to jų.
Pirmoji darbo „Kau no šva ro je“ ve te ra nų šven tė pa mi nė ta 1993 m. spa lį. Tuo met bu vo pa gerb ti 74 ve te ra nai, iš dir bę 30 me tų ir dau giau. 1994 m. bu vo pa gerb ti 69, o po de šimt me čio, 2003-iai siais, – 46 ve te ra nai.
Šie met bu vo pa gerb ta 19 dar buo to jų, ku rie bend ro vė je iš dir bo 15, 20, 25, 30, 35, 40 ir 50 me tų. 45 me tų dar bo ju bi lie jaus šie met nie kas ne šven tė.
Jubiliejiniai veteranai
Šie met suė jo 50 me tų, kai „Kau no šva ro je“ dir ba Pet ras Gar baus kas.
Jau po 40 metų čia dir ba Trans por to tai syk los ap skai ti nin kė Svet la na Vol te rai tie nė, At lie kų tvar ky mo sky riaus (ATS) vai ruo to jas Al gis Jez di ke vi čius ir Fi nan sų sky riaus ka si nin kė Kris ti na Ja siu kai tie nė.
Po 35 metų iš dir bę ATS meist rė Re gi na Vo ve rie nė ir šio sky riaus vai ruo to jas Al gi man tas Liu bo mirs kas.
Po 30 metų – ATS vai ruo to jai Ro mual das Nar ke vi čius ir Rim tau tas Va dok lis bei Bui ti nių at lie kų per kro vi mo sto ties pre suo to jas Vy tau tas Kar mil ce vas ir Ant ri nių ža lia vų pa ruo ši mo sky riaus presuotojas-autokrautuvo maši nis tas Vid man tas Ka va liaus kas.
Po 25 metus – ATS vai ruo to jas Lai mu tis Iva naus kas, ATS kro vė jas Re mi gi jus Šin kū nas.
Po 20 metų – MVS trans por to va dy bi nin kas Dai nius Kaz laus kas, Trans por to tai syk los ap skai ti nin kė Da nu tė Ran die nė, Re mon to ir ga my bos sky riaus šalt kal vis Al bi nas Dau ta ras.
Po 15 metų – MVS te ri to ri jų va ly to ja-kro vė ja Lo re ta Ma liū nie nė, Bui ti nių at lie kų per kro vi mo sto ties pre suo to jas Ge na di jus Va si len ka, Re mon to ir ga my bos sky riaus šalt kal vis Al vy das Dau gė la ir šio sky riaus te kin to jas Pet ras Manst vi las.
Naujausi komentarai