- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Karo muziejaus sodelyje – vienintelis Lietuvoje Nežinomo kareivio kapas
-
Karo muziejaus sodelyje – vienintelis Lietuvoje Nežinomo kareivio kapas
-
Karo muziejaus sodelyje – vienintelis Lietuvoje Nežinomo kareivio kapas
-
Karo muziejaus sodelyje – vienintelis Lietuvoje Nežinomo kareivio kapas
-
Karo muziejaus sodelyje – vienintelis Lietuvoje Nežinomo kareivio kapas
-
Karo muziejaus sodelyje – vienintelis Lietuvoje Nežinomo kareivio kapas
-
Karo muziejaus sodelyje – vienintelis Lietuvoje Nežinomo kareivio kapas
-
Karo muziejaus sodelyje – vienintelis Lietuvoje Nežinomo kareivio kapas
Nežinomų kareivių kapai ir amžinoji ugnis Europos bei kitų žemynų žmonėms įprasmina žuvusiųjų už laisvę atminimą.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje galima pamatyti kovų už tautos laisvę simbolius – paminklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, Nežinomo kareivio kapą ir Amžinąją ugnį.
Paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“
Karo muziejus buvo neatsiejamas nuo sodelio ir jo paminklų, kurie įkūnijo valstybingumo idėją bei kovas dėl jos. Pirmasis sodelyje pastatytas paminklas buvo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, projektuotas architekto Vladimiro Dubeneckio ir skulptoriaus Juozo Zikaro. Akmenys Paminklo piramidei buvo atvežti iš Nepriklausomybės kovų vietų. Muziejaus įkūrėjas gen. ltn. Vladas Nagevičius rūpinosi lėšomis paminklo statybai, kurios buvo gautos iš Vyriausiojo Lietuvos gynybos komiteto. 1921 m. spalio 16 d. iškilmingos ceremonijos metu paminklas buvo oficialiai atidengtas. Atidarymo iškilmėse dalyvavo einantis Prezidento pareigas Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis, ministras pirmininkas Kazys Grinius, krašto apsaugos ministras prof. Jonas Šimkus bei kiti svarbūs Lietuvos veikėjai ir užsienio svečiai.
Paminklą šventino Jonas Mačiulis-Maironis. Iškilmių metu pirmą kartą karinis orkestras pristatė šiai progai sukurtą kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos Gedulingą karinį maršą. Po atidarymo įvyko kariuomenės paradas. Siekiant pagerbti žuvusiųjų už tautos laisvę atminimą, krašto apsaugos ministras išleido įsakymą, kuris skelbė, kad Kaune kariams einantiems pro paminklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ privaloma atiduoti karinę pagarbą.
Paminklas buvo pagerbiamas ne tik švenčių metu, bet ir kiekvieną dieną, iškeliant šalia „Vyčio Kryžiaus“ vėliavą. Ceremonija vyko nuo 1923 m., joje dalyvavo ir vėliavą kėlė Lietuvos karo invalidai, tuo metu tarnavę Karo muziejuje. Tais pačiais metais šalia paminklo pastatytas aukuras, ant kurio buvo parašyti lotyniški žodžiai „Redde, quod debes / Petronus“ (liet. Grąžink, ką privalai) Iškilmingų progų metu aukure būdavo uždegama ugnis.
Nežinomo kareivio kapas
Nuo antikos laikų pagerbiant žuvusius ir negrįžusius namo karius buvo statomi simboliniai paminklai. Po Pirmojo pasaulinio karo daugumoje kariavusių valstybių sostinių atsirado Nežinomo kareivio kapai. Ketvirtajame dešimtmetyje Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovybė taip pat ėmė svarstyti galimybę papildyti muziejaus sodelio ansamblį.
1934 m. lapkričio 23 d. iškilmingai prieš paminklą „Žuvusiems už tautos laisvę“ buvo perlaidotas Nežinomas kareivis. Palaikai atvežti iš Latvijos teritorijos, kurioje vyko kovos su bolševikais. Ceremonijos metu Prezidentas Antanas Smetona Nežinomą kareivį apdovanojo trečio laipsnio Vyčio Kryžiumi.
Sunaikintas ir atgimęs
Prasidėjus okupacijoms, palaipsniui buvo uždraustas Nežinomo kareivio kapo pagerbimas, paskutinis oficialiai įvyko 1940 m. birželio mėnesį, kol galiausiai antrosios sovietinės okupacijos metu buvo sunaikinti visi sodelyje buvę paminklai. Vietoj Nežinomo kareivio kapo buvo pastatytas sovietų čekisto Felikso Dzeržinskio biustas.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, muziejaus darbuotojų iniciatyva, palaipsniui buvo atkurtas muziejaus sodelis ir buvusios tradicijos. Visų pirma atstatytas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ ir perlaidotas Nežinomas kareivis. Prisimenant senąsias tradicijas, specialiai sudarytos darbo grupės Nepriklausomybės mūšių laukuose šiam paminklui surinko akmenis.
Neradus seniau palaidotų kareivio palaikų, kurie buvo sovietų sunaikinti, iš Giedraičių kapinių perkelti kito niekam nežinomo kareivio palaikai. Palaikus pervežė besikuriančios Lietuvos kariuomenės savanoriai, kurie, 1990 m. lapkričio 23 d. perlaidojant Nežinomą kareivį, prisiekė tėvynei. 1992 m. lapkričio 18 d. Nežinomas kareivis buvo apdovanotas Vyčiaus Kryžiaus pirmo laipsnio ordinu. Apdovanojimas iki šios dienos saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicijoje.
Nežinomo kareivio perlaidojimas visuomenei tapo svarbiu atgimstančios Lietuvos ir jos kariuomenės simboliu, kuris didelėmis pastangomis buvo atkurtas.
Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia lankytojus susipažinti ne tik su muziejaus ekspozicijomis, bet ir aplankyti sodelį, kuriame vyksta minėjimai, šventės ir atiduodama pagarba Nežinomam kareiviui. Sodelyje atkurti paminklai įamžina Lietuvos valstybės kūrėjus, o Amžinoji ugnis primena mums, kodėl esame laisvi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šauliai švenčia: atidarė ąžuolų parką ir išjudėjo į trijų dienų 160 km žygį1
Ketvirtadienio vakarą Kauno rajone prie Ringovės piliakalnio atidarytas Lietuvos šaulių sąjungos vadų ąžuolų parkas, o po ceremonijos buvo paskelbtas 160 km pėsčiųjų žygio „Šauliams 105“ startas. Taip pradėtas Šau...
-
„Kauno autobusai“ įspėja miestiečius: plinta galima sukčių ataka5
Bendrovė „Kauno autobusai“ įspėja gyventojus – socialiniuose tinkluose plinta klaidingi pranešimai apie nemokamai išduodamas viešojo transporto korteles. ...
-
„Kauno dienos“ studijoje – Kauno paslapčių žinovas, „Kauno detalių“ įkūrėjas L. Užomeckis
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi „Kauno detalių“ įkūrėjas Laimonas Užomeckis. ...
-
Turtingiausiu meru tarp didžiausių šalies miestų išlieka V. Matijošaitis15
Turtingiausias tarp didžiųjų šalies miestų merų ir toliau lieka Kauno miesto vadovas Visvaldas Matijošaitis, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). ...
-
Kaune „Nemunaičiuose“ iškils modernus verslo centras „Hermanas“4
SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „SBA Urban“ tęsia „Nemunaičių“ projektą kairiajame Nemuno krante, H. ir O. Minkovskių gatvėje. Kauno savivaldybei suteikus statybos leidimą, antruoju etapu šalia jau ...
-
Dainų šventė – jau šį savaitgalį: kaip patogiausia atvykti?
Jau šį savaitgalį atnaujintame Dainų slėnyje nuaidės jubiliejinė Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“. Šimtmečio Dainų šventės metu numatomi eismo ribojimai, todėl geriausia atvykti viešuoju transport...
-
„Lietūkio“ garažo žudynės: išsityčiojus aukos buvo uždaužytos30
Ketvirtadienį paminėtas ir malda pagerbtas Kaune, gimnazijos kieme, žiauriai nužudytų pusšimčio vyrų atminimas. Šie daugiau kaip 80 metų senumo įvykiai – „Lietūkio“ garažo žudynės – vienos baisiausių Lietuvos...
-
Lietuvos prabavimo rūmai neatpažįsta savo ženklų?1
Teisme nagrinėjamas skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos prabavimo rūmų nutarimą dėl neva padirbtų ar suklastotų gaminių prabų. Atrodo, kad problema gerokai gilesnė. ...
-
Kepyklą Kaune uždaranti „Fazer Lietuva“ atleidžia 182 žmones18
Suomijos kapitalo tarptautinė kepinių ir konditerijos gamybos grupės „Fazer“ bendrovė „Fazer Lietuva“, ketinanti uždaryti kepyklą Kaune, atleidžia 182 iš 218 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. ...
-
Beda pirštu į „Regitrą“: ar tokios ilgos eilės tik Kaune?16
Birželio pradžioje sėkmingai vairavimo egzaminą „Regitros“ Kauno padalinyje išlaikęs vyras susidūrė, kaip pats sako, su šiek tiek netikėta problema. „Jeigu reikia kelių dienų, kad galėčiau tik pareikšti n...