Kamerinio teatro kiemelį papuošusi freska savo eilės laukė trejus metus

Taip Kauno kamerinio teatro kiemelyje atsirado 6 metrų pločio, 4,7 metro aukščio sieninės tapybos darbas.

„Bandysiu atsikvėpti. Buvo labai sunkios sąlygos darbui. Šis meno kūrinys turėjo atsirasti dar rugpjūtį, kai yra šilta, bet viskas nusikėlė į lapkričio galą ir gruodį“, – kalbėjo V. Jakas.

Meno kūrinys gimė per pusantro mėnesio. Dėl lietaus ir drėgno oro sunkiai džiūvo siena, reikėjo ilgiau nei įprastai laukti, kada galės tęsti darbą. „Atrodo, kad jau išdžiūvo, bet žiūrėk, jau vėl sušlapo. Rudeninės ir žieminės gamtos sąlygos tokiems kūriniams yra labai problematiškos“, – neslėpė kaunietis, vis tik sugebėjęs baigti šį iliuzinį – 3D įvietinto meno kūrinį, kuriame vaizduojama akmenyse augančių gėlių kvapą bandančio pajusti vyro figūra.

V. Jako nuotr.

„Vyriškis vaikščiojo mieste, pateko į vietą, Kauno kameriniame teatre, kur jo dėmesį patraukė... pievelėje augančios gėlės. „Aš tikrai žinau, kad niekada nesilankiau šiame mieste, bet jaučiu…. jau čia buvau“,  – pasakojo piešinio veiksmą V. Jakas ir citavo Francą Kafką. Ši citata yra piešinio dalis.

Menininkas pasakojo kūrinio idėją siejantis su žmogaus išgyvenamu jausmu, kai, atrodo, kad jau esame matę, patyrę tam tikrus įvykius, ir, filosofų aptariamu personažu, įvardijamu kaip bastūnu.

„Šių urbanistinių kelionių tikslas yra pati kelionė, kurią lemia įvairūs vaizduotę skatinantys epizodai: slampinėtojas medžioja įvairius vaizduotę „kutenančius“ įspūdžius, asociacijas ir emocijas“, – dėstė V. Jakas.

Bandysiu atsikvėpti. Buvo labai sunkios sąlygos darbui.

Jis minėjo, kad šis slampinėtojas su skrybėle yra pats F. Kafka, kurio kūrybą labai mėgsta, o dabartinis laikotarpis yra labai tinkamas tam, kad visi dar kartą atkreiptume į šio rašytojo kūrybą.

Piešiniui iš pradžių buvo nusižiūrėta kita vieta – transformatorinė, vėliau  –geležinkelio tilto atrama. Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių darbai nebuvo pradėti nei ten, nei ten.

Pagaliau buvo apsistota Kamerinio teatro kiemelyje, kuriame prie sienos buvę akmenys tik dar labiau praturtino pirminę idėją. 

„Dežavu“ projektas yra dalis projekto „Septynios pievelės“. „Turi atsirasti dar šešios pievelės su žmogumi, uostančiu gėles. Šio žmogaus kelionių vietų ieškosime ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje“, – pasakojo V. Jakas.

V. Jako nuotr.

„Dežavu“ yra pirmasis darbas iš „Septynių pievelių“, bet pats personažas, tai yra, smalsus vyras su skrybėle, kauniečiams jau yra pažįstamas. Jis figūruoja V. Jako kūriniuose, atsiradusiuose ant Kauno menininkų namų sienos bei „Urme“ („Alyvos vėl žydės“ ir „Inteligentas“).

„Dežavu“ atliktas vadinamojo „sausojo teptuko technika“, tapyba monochrominė. Personažas tapytas degintos anglies, fasadas bei gėlių pievelė – „Vivacolor Hansa Sokkel“ ir aerozoliniais dažais. Gėlės, nurodo autorius, pagamintos iš spalvotų veidrodėlių mozaikos, ji atspindi „natūralią saulės šviesą, automobilių žibintų šviesas, greta esančių namų apšvietimą, įvairių aplinkos objektų spalvinę įvairovę“.