Itin reikalingos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose vis dar susiduria su iššūkiais

Pasitikėjimas – per kelis mėnesius

Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Danas Bortkevičius informavo, kad, siekiant padidinti paslaugų prieinamumą senyvo amžiaus ir specialiųjų poreikių turintiems pacientams, jo vadovaujama įstaiga ASPN pradėjo teikti 2023 m. „Tam buvo įrengtos darbo vietos, įsigyta modernios medicinos įrangos, įskaitant kraujospūdžio matuoklius, termometrus, pulsoksimetrus ir gleivių atsiurbiklius. Komanda taip pat aprūpinta dviem elektromobiliais ir specialia darbo apranga su įstaigos logotipu, kad paslaugos būtų teikiamos efektyviai ir profesionaliai“, – pasakojo D. Bortkevičius.

Per devynis šių metų mėnesius ASPN komanda aplankė 173 pacientus ir suteikė daugiau kaip 12 tūkst. paslaugų. Jos ypač reikalingos dėl didelio senyvo amžiaus žmonių skaičiaus Vilkijos apylinkėse. „Komanda glaudžiai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, siekdama užtikrinti visapusę pagalbą ne tik medicinos, bet ir socialinėje srityje“, – pabrėžė Vilkijos PSPC direktorius.

Jo žodžiais, iš pradžių kaimo gyventojai nedrąsiai žiūrėjo į naujas paslaugas, tačiau per kelis mėnesius pasitikėjimas išaugo. „Dabar pacientai mielai įsileidžia specialistus į savo namus, noriai bendrauja ir dalijasi rūpesčiais. Vienas įsimintiniausių momentų specialistams – pacientų akys, kupinos dėkingumo ir vilties, kuriose dažnai spindi ašaros, liudijančios nuoširdų džiaugsmą dėl suteiktos pagalbos“, – sakė D. Bortkevičius.

Mobilumas: komanda aprūpinta dviem elektromobiliais; vieną jų išbandė ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. / Organizatorių nuotr.

Paslaugų poreikis auga

Zapyškio seniūnijoje registruota bendrovė „Slauga ir priežiūra“ ASPN teikia nuo 2019 m. „Šiuo metu teikiame slaugytojo, slaugytojo padėjėjo, kineziterapeuto ir ergoterapeuto paslaugas pacientų namuose. Šios paslaugos yra finansuojamos PSDF lėšomis“, – vardijo bendrovės direktorė Eglė Bacytė.

Pasak pašnekovės, viena iš sąlygų teikti ASPN buvo turėti automobilį, mobiliojo ryšio telefonus su prieiga prie interneto tinklo ir gausų sąrašą kitų privalomų medicinos priemonių ir prietaisų. Kad galėtume pradėti teikti paslaugas, pačioje pradžioje teko investuoti apie 8 tūkst. eurų, o plečiantis komandai – pirkti papildomos įrangos, todėl investicijos kaskart didėdavo“, – sakė bendrovės vadovė.

Per penkerius metus „Slauga ir priežiūra“ suteikė paslaugų apie 700 pacientų. Kai kurių jau nebėra tarp gyvųjų, kiti išsikraustė pas vaikus į kitas šalies vietoves, o daliai tebeteikia paslaugas ir nuolat turi apie 300–400 pacientų iš Kauno miesto, Kauno ir Prienų rajonų. Įsimintiniausias atvejis – cerebriniu paralyžiumi sergantis pacientas, kuris nuo gimimo nevaikščiojo, po dvejų metų kineziterapijos šiuo metu vaikšto kambaryje.

Paklausta, su kokias iššūkiais tenka susidurti teikiant šią paslaugą, E. Bacytė sakė, kad darbo vieta vis dar tebėra nepatraukli. „ASPN – nauja sritis, sunku rasti darbuotojų, o jie turi būti ne tik puikūs specialistai, bet ir turėti vairuotojo pažymėjimą ir automobilį, nebijoti žiemą važiuoti apsnigtais, slidžiais keliais. Norėtųsi, kad įmonė galėtų suteikti darbo automobilius visiems darbuotojams. Tačiau dėl nepakankamų lėšų šiuo metu to padaryti negalime. Darbuotojų trūkumas – aktualiausia problema. Šiuo metu ypač sunku surasti bendrosios praktikos slaugytojų. Tai, kad nedaug kas nori dirbti ASPN komandoje, lemia daugybė faktorių, tarp jų – ir nekonkurencingas atlyginimas. Jei būtų padidintas paslaugos įkainis, manome, kad daugelis problemų išsispręstų, kadangi darbuotoją šiais laikais labiausiai motyvuoja gaunamas atlyginimas. Tai suprantama, nes už sudėtingas darbo sąlygas turi būti mokamas adekvatus atlygis“, – samprotavo E. Bacytė.

Jos nuomone, paslaugų poreikis vienareikšmiškai auga, kadangi visuomenė sparčiau sensta. Yra nemaža dalis pacientų, kurie gyvena vieni, nes artimieji išvykę į užsienį ar gyvena kitame mieste. Tuomet senjoru rūpinasi ASPN komanda ir socialines paslaugas teikiančios įmonės. „Sveikatos apsaugos reformos, kuriomis norima sumažinti hospitalizacijų skaičių, taip pat daro įtaką ASPN paslaugų poreikio augimui“, – neabejojo pašnekovė.

Atradimas: R. Žemaitė, išbandžiusi ne vieną veiklą, pagaliau jaučiasi savo vietoje ir dirba su pasimėgavimu. / Organizatorių nuotr.

Pagalba labai praverčia

Irmos Karosevičienės mamai lapkritį sukaks 89-eri. „Mama guli ant patalo, yra visiškai priklausoma nuo kitų, gali tik drebančia ranka nosį pasikasyti, ją reikia ir pagirdyti, ir pamaitinti, ir vartyti, ir prausti. Turi nemažai bėdų: aukštas kraujospūdis, širdies ligos, o dabar dar susilaiko ir šlapimas, todėl į šlapimo pūslę jai įvestas kateteris“, – vardijo pašnekovė.

Šiemet senolė keturis mėnesius gulėjo slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, o gegužės pabaigoje, grįžusi pas dukrą, pradėjo gauti ASPN. „Man atvažiavusios specialistės labai daug padeda, aš jų visada labai laukiu. Pati turiu problemų dėl sąnarių, stuburo išvaržą, svaigsta galva, ją skauda, streikuoja širdis, man sunku mamą išmaudyti ar apiprausti, pakelti. Labiausiai reikia psichologinės ramybės ir palaikymo, nes slauga ir priežiūra labai išbalansuoja“, – atvirai kalbėjo moteris.

Slaugytojos padėjėja pas I. Karosevičienės mamą atvažiuoja kasdien, o slaugytoja – pagal situaciją. Pasak moters, ASPN – labai reikalinga ir naudinga paslauga. „Mamai atsirado pragulų, aš neturiu daug medicinos žinių. Pagal specialybę esu virėja, galiu papasakoti tik apie puodus, nors viską darau iš akies, – šyptelėjo pašnekovė. – Man specialistų pagalba ir praktiški patarimai labai praverčia.“

Genutė Rudžionienė 41 metų sūnų Mindaugą slaugo jau devyniolika metų. „Po avarijos sūnus yra vegetacinės būklės: nei kalba, nei vartosi, negali pats pavalgyti ir pan. Maitiname per gastrostomą, kvėpuoti įvesta tracheostoma“, – pasakojo mama.

Sveikatos apsaugos reformos, kuriomis norima sumažinti hospitalizacijų skaičių, taip pat daro įtaką ASPN paslaugų poreikio augimui.

Apie ASPN G. Rudžionienė sužinojo iš Kauno rajono socialinių paslaugų centro darbuotojų ir iš karto kreipėsi į Vilkijos PSPC. Sūnus minėtą paslaugą gauna apie metus. „Mums paskirta slaugytoja turi nedarbingumo lapelį, jos ilgokai nebuvo, tačiau dabar paskyrė kitą, o slaugytojos padėjėja lanko, lovoje nuprausia, ištepa kremu, išvalo dantis, neturiu jokių priekaištų – savo darbą atlieka labai kruopščiai ir sąžiningai. Jei reikia, pamatuoja kraujospūdį, nors jai nepriklauso tai daryti. Mindaugui labai reikia ergoterapeuto paslaugos, nes nemankštinami raumenys trumpėja ir stingsta; kai rankos sulenktos, labai sunku aprengti“, – vardijo Mindaugo mama.

Dėkingumą prilygina atlygiui

Lapkričio 13 d. sukaks metai, kai Rasita Žemaitė Vilkijos PSPC dirba slaugytojos padėjėja ir teikia ambulatorinės slaugos paslaugas namuose, o profesiją įgijo prieš trejus metus.

„Ūkininkavau, dirbau pardavėja, mėsos įmonėje, turėjau savo verslą, tačiau jis neišgyveno, patyriau didelių nuostolių ir teko uždaryti. Norėjau visa tai užmiršti ir nuėjau dirbti į ligoninę pagalbine darbuotoja. Vyras juokais jau seniai mane vadina babyčių drauge, nes visada stengiuosi joms padėti. Kai apsipratau, suvokiau, kad man patinka slaugytojos padėjėjos darbas, man jis sekasi ir noriu įgyti šią specialybę“, – pasakojo moteris.

Kai skyriuje kolegės sužinojo, kur Rasita išeina, stebėjosi ir net bandė atkalbėti. „Gyvenu Vilkijos apylinkių seniūnijoje ir į darbą važiuoti tekdavo 40 km į vieną pusę. Dabar – tik 7 km, bet pagrindinis apsisprendimo kriterijus tikrai buvo ne atstumų skirtumas“, – sakė R. Žemaitė.

Pašnekovė patikino, kad pagaliau ji jaučiasi savo vietoje ir dirba su pasimėgavimu. Kasdienybėje, pasak R. Žemaitės, viskas priklauso nuo požiūrio – juk toje pačioje situacijoje vienas gali sakyti, kad tai labai sunku, o kitas jausti pasitenkinimą, kad padėjo. Moteris džiaugiasi, kad yra vertinama, gali padėti pacientams, girdi padėkos žodžius iš jų ir jų artimųjų.

Akimirka: teikiant ambulatorinės slaugos paslaugas namuose pasitaiko ir tokių momentų. / Organizatorių nuotr.

Slaugytojos padėjėja pasakojo turėjusi pacientą, kuris du kartus per dieną skambindavo ir klausdavo: Rasityte, ar tu šiandien pas mane atvažiuosi? „Patikinus, kad būsiu, tarkime, 14 val., netrukus vėl sulaukdavau skambučio, nes pacientas atsiprašęs prisipažindavo, kad pamiršo atvykimo laiką, ir prašydavo priminti, – šypsojosi moteris. – Būna, kad skambučių iš pacientų apie sveikatos būklę sulaukiu ir savaitgalį. Jie sako skambinantys, nes žino, kad man rūpi. Turiu pacienčių, kurios manęs laukdamos persirengia išeigine palaidinuke, pasipuošia.“

Pašnekovė neslėpė, kad neretai pasitaiko atvejų, kai mato, kad paciento būklė yra pablogėjusi ir reikia kviesti greitąją pagalbą. Tai nedelsdama daro ir visada sulaukia artimųjų padėkos, o pati džiaugiasi, kad tuo laiku buvo vietoje ir tinkamai įvertino situaciją.

Slaugytojos padėjėja neslėpė: pradėjusi dirbti, dažnai suabejodavo, ar buvo teisi priėmusi sprendimą kviesti greitąją pagalbą. „Iš medikų pokalbių atrodydavo, kad situacija nebloga, tačiau, išgirdusi klausimą, ar kas nors galės padėti nunešti pacientą į greitosios medicinos pagalbos automobilį, suprasdavau, kad pasielgiau tinkamai“, – prisiminė pašnekovė.

Komanda glaudžiai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, siekdama užtikrinti visapusę pagalbą ne tik medicinos, bet ir socialinėje srityje.

Paklausta, ar išties slaugytojų padėjėjai susiduria su gausybe iššūkių, R. Žemaitė patvirtino, jog vis dar pasitaiko, kad slaugytojos padėjėją   painioja su socialine padėjėja, galvoja, kad ji ateina išplauti grindų ar išskalbti užuolaidų. „Tačiau kaimiškosiose vietovėse informacija iš lūpų į lūpas skinda labai greitai. Neseniai gavau naują pacientę, atėjau susipažinti, o jos artimieji iš karto pasakė: mes jums degame žalią šviesą – jūs lankotės ir mūsų draugų šeimoje, tik pasakykite, ką reikia nupirkti“, – pasakojo slaugytojos padėjėja.

Jos žodžiais, teiginiai, kad teikiantys ASPN dirba sudėtingesnėmis sąlygomis atitinka tikrovę. „Dalis teisybės yra. Prieš tai dirbau skyriuje, kuriame visi pacientai – vienoje vietoje, galėdavai eiti pas juos su šlepetėmis ir chalatu trumpomis rankovėmis, nes šilta. Neseniai pas pirmąjį pacientą ryte teko bristi per nepjautą rasotą žolę – paskui taip ir atidirbau visą dieną su šlapiomis kojomis“, – neslėpė pašnekovė.

Stacionaruose yra lovos ir kėdės pacientams maudyti. „Dabar susiduriu su tokia realybe: vonia yra, bet pacientas nepajėgia į ją įlipti, o kėdutės, kuri praverstų, nėra. Tenka suktis iš padėties, atsivežti kėdutę, maudyti naudojantis dubeniu ar kitu didesniu indu, prausimo pirštine. Arba gulinčiam pacientui išplauti galvą. Yra specialios kepuraitės, tačiau jas panaudojus plaukai neatrodo taip gražiai. Įsigijau specialią vonelę, pacientus ar jų artimuosius labai nustebina, kad ja naudojamasi lovoje“, – patirtimi dalijosi Rasita.

Startas: bendrosios praktikos slaugytoja Gražina Semiochinienė darbo dienai pasirengus. / Organizatorių nuotr.

Norėdama švariau nuprausti gulinčius pacientus, ji įsigijo plaukimo čiužinį su kraštais. Kad pacientas po nakties atsibustų sausais miego drabužiais ir patalyne, R. Žemaitė nakčiai pataria mauti dvejas sauskelnes, o tuos, kurie mėgsta jas nusimauti ir teplioti ekskrementais, rengti kombinezonais ar užmauti specialias kumštines pirštines.

„Supažindiname su slaugos priemonėmis artimuosius, pasidalijame savo žiniomis ir patirtimi su artimaisiais. Nėra taip baisu, kaip kartais bandoma nupiešti slaugytojo padėjėjo darbo kasdienybę. Būčiau labai laiminga, jei perskaitęs straipsnį bent vienas žmogus pasiryžtų šį darbą dirbti“, – patikino pašnekovė.

Komentaras

Gabrielė Petraitė

Kauno rajono savivaldybės

Gyventojų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus

Sveikatos reikalų koordinatorė (patarėja)

Teritorinės ligonių kasos duomenimis, Kauno rajone ir Kauno mieste yra aštuoniolika įstaigų, kurios teikia ASPN. Tai labai reikalinga paslauga. Pacientai gauna reikalingą priežiūrą namuose, jiems nereikia keliauti į poliklinikas, o tai ypač svarbu judėjimo apribojimų turintiems asmenims. Namų aplinka yra pažįstama ir mažina stresą. Visuomenės senėjimas yra didelis iššūkis, nes vyresnio amžiaus žmonės dažnai serga lėtinėmis ligomis, reikalaujančiomis nuolatinės priežiūros. 15,6 proc. Kauno rajono gyventojų yra vyresni kaip 65 metų amžiaus. Ambulatorinė slauga namuose padeda asmenims išlikti nepriklausomiems ir gyventi visavertiškesnį gyvenimą. Skatinant slaugą namuose galima sumažinti pacientų srautą į ligonines, ypač sergančių lėtinėmis ligomis, taip mažinant sveikatos priežiūros sistemos apkrovą.

Šių paslaugų teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams (paslaugas gali teikti pati įstaiga ar turėti sutartį su kita). Jeigu susiduriate su problemomis gauti šias paslaugas Kauno rajone, prašom kreiptis e. paštu sveikata@krs.lt.