Išgelbėto mažylio tėvai: tik žaibiška medikų reakcija apsaugojo nuo tragedijos

Užspringo motinos pienu

Po įvykusios nelaimės dar kurį laiką medikų stebėtas mažylis šiandien jaučiasi puikiai ir tėvai atviri – už šį žygdarbį gydytojams liks dėkingi visą gyvenimą.

"Sūnus gimė gruodžio 25 d., per šv.Kalėdas, Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose. Į namus žmoną Gintarę ir mažylį Kristupą išleido po trijų dienų – gruodžio 28-ąją. Kaip mums sakė medikai, kūdikis – sveikas, tačiau jam buvo vaikiška sloga, sekretas vis užkišdavo kvėpavimo takus. Tad kartkartėmis tekdavo juos valyti", – "Kauno dienai" pasakojo mažylio tėtis Karolis.

Pasak jo, lemtingąjį gruodžio 29 dienos vakarą sūnus užspringo motinos pienu ir pradėjo dusti. Paprastai tokiais atvejais kūdikiai atpila maisto turinį pavertus ant šono, tačiau šįsyk buvo kitaip – pavertus ant šono, situacija negerėjo. Kaip vėliau tėvams paaiškino gydytojai, mažylis užspringo taip, kad motinos pienas pateko į jo kvėpavimo takus, vienu metu užkišdamas ir nosį, ir burną.

Beldėsi į posto langus

"Sūnus neturėjo galimybės kvėpuoti. Todėl staigiai su vaiku ant rankų išbėgome į lauką ir sėdome į automobilį. Variklį paleidęs puoliau skambinti Skubiosios pagalbos tarnybos telefonu 112 ir klausti, kur rasti artimiausią Greitosios medicinos pagalbos stoties postą, nes gyvename netoli Ringaudų. Dispečerė mums pasakė, kad gydytojus rasime Akademijos miestelyje. Pamenu, kad, įvažiavęs į teritoriją, išlipau iš automobilio ir ėmiau belsti į posto langus. Po akimirkos pro duris išbėgo gydytojas Kipras Medišauskas ir paramedikas Laimonas Kleveckas. Pasakiau, kad sūnus dūsta", – detales prisiminė pašnekovas.

Karolis pasakojo, kad, išgirdęs apie situaciją, gydytojas Kipras su kolega paramediku Laimonu žaibiškai atidarė greitosios medicinos pagalbos automobilio duris ir, įkėlę kūdikį į vidų, išvažiavo Kauno klinikų link.

Kipras ir Laimonas/Kauno rajono GMPS nuotr.

Lėkė didžiuliu greičiu

"Vaiko būklė nebuvo kritinė – jis nebuvo apalpęs ar praradęs sąmonės, tačiau sūnui tikrai trūko oro, o jo kūno spalva stipriai pakito. Kaip vėliau mums pasakojo gydytojas Kipras, važiuodamas greitosios medicinos pagalbos automobiliu nuo Akademijos miestelio iki Kauno klinikų, jis švarino mūsų sūnaus nosies ertmes, dėl to mažyliui kvėpuoti tapo kur kas lengviau", – pasakojo Kristupo tėtis Karolis.

Į Kauno klinikas atvykus stulbinamu greičiu, vaikui iki galo buvo išvalyti kvėpavimo takai, atlikti visi reikiami tyrimai, o stebėjimui jis vienai nakčiai paguldytas į kūdikių reanimaciją.

Vaiko būklė nebuvo kritinė – jis nebuvo apalpęs ar praradęs sąmonės, tačiau sūnui tikrai trūko oro, o jo kūno spalva stipriai pakito.

Dėkoja medikams

"Atliktų tyrimų rezultatai buvo geri, nors baiminomės, kad gali būti sukrėstos smegenys, tačiau, laimei, taip nenutiko. Kauno rajono Greitosios medicinos pagalbos stoties komandos reakcija buvo žaibiška – esu tikras, kad būtent dėl to pavyko nepasiekti kritinės galimos susiklosčiusios nelaimingos situacijos ribos. Mudu su žmona Gintare norime padėkoti medikams už tai, kad jie nedelsdami sureagavo ir išgelbėjo Kristupo gyvybę.  Šiandien kūdikis jaučiasi puikiai! Juk taip dažnai gydytojai gauna pylos, jei tik ko nors nepadaro ar kažkur laiku nesuspėja. Dėkojame, sakydami, kad būna ir kitaip – gydytojai sureaguoja greitai ir viską atlieka puikiai, nors negauna už tai jokio atlygio!" – sakė išgelbėto vos keturių dienų mažylio tėtis.

Išgelbėto Kristupo tėveliai/Asmeninio archyvo nuotr.

Detalėmis apie šią stebuklu galimą pavadinti istoriją, kai medikų rankose atsidūrė maždaug dviejų delnų dydžio mažylis, gruodžio 31-osios rytą buvo pasidalyta ir Kauno rajono GMPS socialinio tinklo "Facebook" puslapyje.

"Laimonui atsiliepus, kažkas buvo pasakyta, ir jis išbėgo prie įėjimo, pasakęs, kad yra dūstantis kūdikis. Pagalvojęs, kad dabar važiuosime  kažkur gelbėti kūdikio, apsirengiau striukę, ir, nespėjus išjungti šviesų, uždaryti durų, akimirksniu susijaudinusios mamos rankose priešais mano akis atsidūrė keturių dienų kūdikis. Nuskuodėme į Greitosios medicinos pagalbos automobilį, mama padėjo kūdikį ant neštuvų ir pasitraukė. Kūdikio spalva iš raudonos darėsi vis mėlynesnė, jis nustojo mosuoti rankytėmis. Situacijos rimtumas mano galvoje pasiekė piką. Man klūpint prie kūdikio, kojas įrėmus tarp automobilio sienos ir neštuvų konstrukcijos, kolega Laimonas žaibo greičiu ištraukė visą reikiamą aparatūrą gaivinimui, aš išvaliau nosį, burnytę, atsiurbiau gleives iš šnervių, burnytės. Kūdikio oda vėl tapo rausvos spalvos, jis pradėjo judėti", – apie tai, kaip klostėsi įvykiai, aprašė K.Medišauskas.

Kaip prisiminė gydytojas, greitosios medicinos pagalbos automobiliui sustojus prie Kauno klinikų, išgirdęs kūdikio tėčio klausimą: "Kokia situacija?", medikas dar nedrįso teigti, kad viskas gerai, nes kamavo abejonės.

Ši istorija – tikrai išskirtinė. Džiaugiamės, kad gydytojams viskas pavyko sėkmingai.

"Juk viskas taip greitai įvyko, o gal kažką praleidau, nepadariau? Tada užplūdo noras kuo greičiau pristatyti kūdikį į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių. Nešant jį tokiu ilgu koridoriumi, įpusėjus kojos pačios įgavo bėgimo tempą, nors kūdikio būklė jau nebegąsdino. Atbėgus į skyrių ir pauldžius mažylį į naujagimio gultą, gydytoja patvirtino, kad viskas gerai. Tada šypsodamasis bandžiau pasakyti, kad žinau, tik nesuprantu, kodėl kojos įjungė bėgimo režimą", – emocijomis po atlikto žygdarbio socialiniame tinkle dalijosi K.Medišauskas.

"Kai kūdikėlis vos keturių parų ir telpa ant dviejų delnų, jo gaivinimas tikrai skiriasi nuo tų atvejų, kai tokio tipo situacija nutinka suaugusiam žmogui. Su pastaraisiais atvejais mes susiduriame kone kasdien, o mažylius gaivinti tenka gerokai rečiau. Ši istorija – tikrai išskirtinė. Džiaugiamės, kad gydytojams viskas pavyko sėkmingai. Juk negalime paneigti – tokiais nestandartiniais iškvietimų atvejais medikams atsiranda ir gerokai didesnė baimė, ir įtampa stengiantis tinkamai reaguoti į situaciją ir ją išspręsti. Todėl visuomet džiaugiamės sėkmės istorijomis, kai viskas pavyksta", – šyptelėjo dienraščio "Kauno diena" žurnalistų kalbinta Kauno rajono GMPS direktorė Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė.