Į paskutinę kelionę palydėtas poetas R. Keturakis

Poetą primins kūryba

R.Keturakis mirė spalio 27-ąją, eidamas 87-uosius metus. Šeštadienį poeto urna palaidota prestižinėse Kauno kapinėse. Atsisveikinti su prozininku susirinko gausus jo kūrybos gerbėjų ratas bei artimieji.

Į paskutinę kelionę palydėti mirusio R.Keturakio atėję žmonės tikino, kad apie poetą primins jo darbai, kuriuose ne vienas rado šviesą, šilumą ir stiprybę.

„Daugybė literatų jautė nuoširdžią kūrybinę jo paskatą ir dėmesį. Jis įžvelgdavo talento blyksnius, jais džiaugėsi. Kilnus, doros ir taurumo įsikūnijimas, šviesusis Riteris. Ir gyvenime, ir kūryboje. Nuolat siekė Amžinybės šviesos. Į ją ir nukeliavo. Lenkiamės Jo šviesiam atminimui“, – sakė Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus atstovai.

Laimučio Brundzos nuotr.

Šalies vadovų užuojauta

Dėl R.Keturakio netekties užuojautą artimiesiems siuntė ir šalies vadovai. Jie tikino, kad Lietuva neteko labai šviesaus žmogaus, svariai prisidėjusio prie šalies kultūrinio gyvenimo.

Kilnus, doros ir taurumo įsikūnijimas, šviesusis Riteris. Ir gyvenime, ir kūryboje.

„Netekome talentingo kūrėjo, daug dėmesio skyrusio žmogaus gyvenimo prasmės, savasties paieškų ir įprasminimo, santykio su Tėvyne problemoms. Būdamas kūrybiškai ir visuomeniškai aktyvus, R.Keturakis buvo pasirinkęs eiti „veidu į saulę“ – būtent šiuo keliu poetą sekė tiek Kauno, tiek visos Lietuvos kultūros ir akademinės bendruomenės“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Jis buvo europinio lygio kūrėjas, tikras plunksnos riteris, globojęs ir skatinęs kurti daugelį literatų. Viename interviu R.Keturakis prisipažino, jog artimieji jį švelniai vadino debesų žmogumi, kurį aplenkia kasdienybė. Išties, kurdamas poetas būdavo laimingiausias. Ir ta laimė persmelkė jo kūrybą, atvėrusią skaitytojams, pasak rašytojo, visų mūsų egzistencijos prasmę – sielos veržimąsi gerumo ir meilės erdvėn. Ją mums rasti padės gausus ir įvairiapusis R. Keturakio kūrybinis palikimas“, – gražių žodžių negailėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikino, kad visi netekome jautraus ir itin atidaus gimtajam žodžiui rašytojo, kurio visą kūrybą lydėjo doros ir taurumo motyvai, aukšti etikos reikalavimai.

„Šis kultūrai pasišventęs žmogus į literatūrą palydėjo daug talentų ir visada džiaugėsi naujais atradimais. Dėl R.Keturakio mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kuriems teko pajusti šios šviesios asmenybės šilumą“, – užuojautą perdavė I.Šimonytė.

Laimučio Brundzos nuotr.

Iškili asmenybė

Kaip skelbė BNS, R. Keturakis gimė 1935 metais Kauno rajone, Jonučiuose, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.

Nuo 1967-ųjų iki 1991-ųjų jis dirbo žurnale „Nemunas“, vėliau – žurnale „Santara“, „Kauno žinių“ redaktoriumi. 1997–2014 metais R. Keturakis buvo Vytauto Didžiojo universiteto leidyklos vyriausiasis redaktorius, nuo 1998 metų redagavo „Kauno istorijos metraštį“ ir Kauno kunigų seminarijos auklėtinių kūrybos almanachą „Duc in altum“.

Jis taip pat daug metų vadovavo Kauno Maironio gimnazijos kūrybinei bendrijai „Sietynas“. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje ir Garliavos Jonučių progimnazijoje įkurti R. Keturakio kabinetai.

Poetas yra išleidęs apie dvi dešimtis eilėraščių knygų, keletą publicistikos, eseistikos knygų, romaną „Kulka Dievo širdy“. R. Keturakis 1988 metais pripažintas Poezijos pavasario laureatu, 2005 metais apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, yra laimėjęs Jono Aisčio literatūrinę premiją, 2012 metais poetui skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija, pernai jam įteiktas pasidabruotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medalis ir Kauno rajono garbės ženklas.