Holokausto atminimo diena: ne verčia, bet kviečia

Šią datą, pasak Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio, mes prisimename kaip per labai trumpą laiką, nacistinės okupacijos metus, prarastą svarbią Lietuvos visuomenės dalį – žydų tautą. Anot jo, kartkartėmis stebint viešąją erdvę tenka išvysti formuluočių, kad vienos ar kitos atmintinos dienos minėjimas mus „verčia prisiminti“, „verčia pagalvoti“, „verčia paminėti“.

„Atminties dienos nieko „neverčia“. Jomis siekiama atkreipti dėmesį, ugdyti sąmoningą norą prisiminti, pagarbą prieš mus gyvenusiems. To siekiame Kauno IX forto muziejuje ir šiais metais organizuodami atminimo vakarą ir kviesdami visuomenę dalyvauti, pagerbti Holokausto aukas. Mes kviečiame visus – ateikite, aplankykite IX fortą, muziejaus ekspozicijas ir tyliai ramybėje visi nueikime prie masinių žudynių lauko prisimindami tūkstančius žmonių be kaltės, per prievartą priverstus palikti šį pasaulį“, – sako pašnekovas.

Atminties dienos nieko „neverčia“. Jomis siekiama atkreipti dėmesį, ugdyti sąmoningą norą prisiminti, pagarbą prieš mus gyvenusiems.

Nacių okupacijos laikotarpiu IX forte nužudyta apie 30 tūkst. žydų. Žmonių, kurių gyvybės buvo brutaliai nutrauktos, gyvenimą ir likimus, Holokausto įvykius Lietuvoje ir IX forte atskleidžia autentiškose forto kamerose įrengtos ekspozicijos.

Renginiai IX forte rugsėjo 23 d. prasidės 18 val. Iki 20 val. bus galima nemokamai aplankyti muziejaus ekspozicijas, kurias pristatys ir jų kontekstą lankytojams plačiau paaiškins muziejaus specialistai. Vėliau, 20 val., prasidės meninė programa, atliekama aktoriaus Dainiaus Svobono ir VDU Muzikos akademijos studentų. Po jos – Holokausto aukoms pagerbti skirtos atminimo eitynės nuo IX forto iki masinių žudynių lauko. Į eitynes kviečiama atsinešti atminimo žvakutę ar akmenuką.

D. Svobonas skaitys ištraukas apie tragišką Nachmano Šapiros šeimos likimą.

„Tai kraupus, kontroversiškas mūsų istorijos puslapis. Sunkiai suprantamas. Daugelis nedovanotinų dalykų pasaulyje vyko iš keršto. Šis jausmas gimdo naują kerštą. Nutraukti grandinę gali tik atleidęs, o atsiprašyti – nulenkęs galvą“, – kalba aktorius.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas sako, kad istorijos ištaisyti nepavyks, todėl belieka jos nepamiršti: „Atminti žuvusius ir juos gelbėjusius yra mūsų pareiga. Būtų prasminga šią dieną prisiminti ir mokyklose, nes per Holokaustą nužudyti tūkstančiai mūsų šalies piliečių.“