Linkėt​ų svajoti ir siekti tikslų

Neveronių gimnazijos moksleiviams A. Gelažninkas yra superherojus. Užsukęs į ugdymo įstaigą, kurią baigė, jis visada šiltai ir nuoširdžiai bendrauja su gimnazistais. Paklaustas, ko palinkėtų jauniesiems neveroniškiams, jei artimiausiu metu lankytųsi gimnazijoje, Dakaro ralio nugalėtojas "Original by Motul" klasėje šypsojosi: „Kad nebijotų svajoti ir siekti savo tikslų, nes visus juos įmanoma įgyvendinti.“

Paklaustas, kokie jo tikslai kitame Dakaro ralyje, sportininkas neatskleidžia. „Nuoširdžiai sakau: dar nieko nežinau, dar reikia pailsėti fiziškai ir psichologiškai, palaukti, kol nuslūgs emocijos“, – patikino pašnekovas ir mielai pasidalijo pergalingai pasibaigusių lenktynių įspūdžiais.

Neišvengė traumos

Šaltis, smėlio audra, patirta trauma. Ar išties šiųmetis Dakaras buvo sunkesnis? „Man asmeniškai pernykštės lenktynės buvo lengvesnės, jose viskas labai sklandu buvo tiek iš techninės pusės, tiek dėl sveikatos būklės. Šiemet pirmą savaitę patyriau traumą, antrą savaitę važiuoti teko kamuojant skausmui ir geriant vaistus. Be to, vis atsirasdavo menkų techninių bėdelių motociklui. Išties, šiųmetis Dakaro ralis man buvo sunkesnis“, – neslėpė sportininkas.

A. Gelažninkas šeštą Dakaro ralio dieną pasitempė kairės kojos kirkšnies sausgyslę. „Motociklu važiuoti tenka stovint ir motociklą laikyti reikia kojomis. Skausmas trukdė dieną, o naktį neleisdavo gerai pailsėti“, – sakė Arūnas. O štai kitos problemos – perpūsto sprando – motociklininkas nesureikšmino: „Padėjo masažai.“

Pozicija: motociklininkas – šalies ir Kauno rajono patriotas. / A. Knezio nuotr.

Teko kęsti šaltį

Pirmoji savaitė, sportininko žodžiais, buvo sunki, rytai buvo itin šalti. „Kaskart mažiausiai tris valandas tekdavo važiuoti esant vos +5 °C, tai iškęsti buvo sunku ir psichologiškai, ir fiziškai. Apskritai, visos dienos buvo nelengvos, kiekviena skirtingai sunki. Pavyzdžiui, vienuoliktoji Dakaro ralio diena buvo itin sunki fiziškai, nes tą rytą pamiršau išgerti vaistų nuo skausmo. Greičio ruože buvo daug klampaus smėlio – jį įveikti buvo sudėtinga“, – pasakojo neveroniškis.

Penktosios lenktynių dienos pradžia Dakaro ralyje Arūnui buvo labai sunki psichologiškai: „Sunkiai sekėsi sutelkti mintis ir kurį laiką tikrai nevažiavau taip gerai, kaip galėčiau. Pastebėjau, kad mane pasivijo keli po manęs startavę lenktynininkai, tad iš visų jėgų bandžiau jų nepaleisti tolyn.“

Motociklu važiuoti tenka stovint ir motociklą laikyti reikia kojomis. Skausmas trukdė dieną, o naktį neleisdavo gerai pailsėti.

Negana to, kad jis padarė kelias navigacines klaidas, užklupo ir didžiulė smėlio audra. „Greitis didelis – 120–130 km/val., po ratais daug akmenų, o smėlis – pakilęs kaip siena, neįmanoma nieko matyti apie 15 m į priekį. Situacija buvo išties pavojinga, nes sunku stebėti trasą, numatyti laukiančias kliūtis“, – prisiminė sportininkas. Vis dėlto ir tądien jam pavyko išlaikyti lyderio poziciją.

Pokyčiai netrikdė

Permainingi orai įnešė sumaišties – antrą lenktynių dieną planuotas maratonas buvo atšauktas dėl itin smarkių liūčių, lenktynininkai keliavo į kitą trasą. Greičio ruožas šeštą dieną nutrauktas dėl pavojingų sąlygų: išvakarėse šia trasa važiavo automobiliai, bagiai ir sunkvežimiai. Jie smarkiai sudarkė trasos dangą, motociklams čia važiuoti buvo per daug pavojinga dėl didelių duobių ir akmenų.

Sąlygos: greičio ruožuose pasitaikė ir klampaus smėlio, ir akmenų. / A. Knezio nuotr.

„Tai, kad keitėsi trasos, planai, manęs asmeniškai netrikdė. Kiti sportininkai, kuriems motociklus tvarko mechanikai, manau, tik apsidžiaugė, kad nieko nereikės patiems daryti, o „vienišių“ klasės atstovams tai nelabai ką ir pakeitė, bent jau man“, – patikino pašnekovas.

A.Gelažninko nuomone, šiemet organizatoriai pasistengė ir parengė navigacine prasme sudėtingesnes varžybas. „Daug kas darė klaidų surasdami teisingą kelią, ne kartą taip nutiko ir man. Patys ruožai buvo įdomūs, sudėtingi ir lengvesni, smėlingi, klampūs, akmenuoti. Kiekvienas Dakaras yra sunkus“, – neslėpė sportininkas.

Įsimintiniausios akimirkos

Itin sėkminga neveroniškui buvo pirmoji lenktynių diena. Jo žodžiais, viskas ėjo lyg iš natų, pavyko aplenkti daug stiprių varžovų. Motociklininkas pasiekė asmeninį rekordą – atvažiavo aštuonioliktas bendroje įskaitoje. Puikų rezultatą lėmė, kad daugelis motociklininkų darė navigacinių klaidų, o Arūnui pavyko jų išvengti.

Vis dėlto, pasak A.Gelažninko, įspūdingiausia akimirka – kai kerti finišą. „Lenktynėse atiduodi daug jėgų, geriausia emocija užplūsta atvykus į paskutinio greičio ruožo finišą“, – šypsojosi motociklininkas.