E. Targanskienė: Samylų kultūros centras – perlas, kurį kiekvienais metais vis auginame

Svajonės išsipildė su kaupu

"Samylų kultūros centras nuo seno puoselėja tradiciją prisiminti Kauno mariomis užlietų kaimų istorijas. Manau, kad ne tik man "Pėdos marių dugne" yra įsimintiniausias renginys. Kalbu ne tik apie pernykštį, kai atidarėme skulptūrų parką "Lipantys iš vandens", bet ir ankstesnius. Labai smagu prisiminti visus, stebėti jų augimą, populiarumą, temos aktualumą. Mes šalia savęs turime perlą, kurį, tarsi ta kriauklė, kiekvienais metais vis auginame ir puoselėjame, kad kartą per metus, kriauklei prasivėrus, tas perlas suspindėtų visu savo gražumu. Išties tai mano kūdikis, mano darbas, mano meilė", – sakė E.Targanskienė.

Renginys ne knyga, jo nepaimsi paskaityti dar kartą.

Eglė neslėpė, kad pradėjusi jį organizuoti ir režisuoti, svajojo, kad "Pėdos marių dugne" taps ne tik Kauno rajonui, bet ir visai Lietuvai patraukliu renginiu. "Svajonės išsipildė su kaupu. Šiandien mes esame lygiaverčiai "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" pagrindinių renginių sąraše ir savo kraštą galime pristatyti visai kultūrinei Europai", – džiaugėsi Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė.

Ką atskleidė nauja realybė

Pašnekovė neslėpė: šie kultūriniai metai buvo kitokie. Jie, anot Eglės, kultūrininkus nustūmė į savotišką veiklos sąstingį. "Atrodė, kad stengdamiesi savo veiklas realizuoti nuotoliniu būdu mes tarsi praradome atgalinį ryšį su tais, kuriems tai darome. Tačiau naujoje realybėje atsiskleidė tai, ką visuomet jaučiau, – šaknys yra svarbiausia, o bendrystė – tai, kas iš tikrųjų tikra. Tai patvirtino ir netikėtai užgriuvę "Kauno dienos" organizuojami "Metų kaunietės" rinkimai, į kuriuos patekau ir Kauno rajono bendruomenės aktyvaus palaikymo dėka porą mėnesių turėjau galimybę dar platesnei bendruomenei pristatyti ne tik save, bet ir mūsų kraštą. Žinoma, šis įvertinimas yra malonus, tačiau jis labai įpareigoja. Turėdama šį įrašą savo gyvenime suprantu, kad visa tai, ką darau, yra ne veltui ir teisinga", – samprotavo E.Targanskienė.

Pomėgis: prieš kelerius metus E.Targanskienė susirgo tapyba. Su dukra Gerda (kairėje) prie autoportreto. / Asmeninio archyvo nuotr.

Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė pasidžiaugė, kad pagaliau atėjo laikas, kai jau vėl galima žmones kviesti į kitus renginius. "Jeigu "Pėdos marių dugne" jau turi savo spindesį, reikia žengti toliau, nesustojant ties šiuo tradiciniu renginiu. Dar viena veiklos inspiracija – "Šiuolaikinių seniūnijų" projektas. Jo dėka pernai senajame Girionių paplūdimyje įrengėme kuklų, tačiau labai patrauklų Saulėlydžio amfiteatrą ir padėjome Žemės meno festivalio pamatus", – džiaugėsi pašnekovė.

Birželio 22 d. Samylų kultūros centras Saulėlydžio amfiteatre jau surengs pirmą koncertą, jų šią vasarą dar bus ne vienas, organizuos paskaitas.

Girionys – unikali gyvenvietė, turinti tvirtas miškininkystės ir aplinkos dizaino tradicijas, o Kauno marių pakrantėje 1960 m. įveistas Girionių parkas – didžiausias ir vienas gražiausių pokario metais įkurtų peizažinio stiliaus Lietuvos parkų. Ne mažiau įspūdingas ir Dubravos arboretumas.

"O ką jau kalbėti apie Kauno marių regioninį parką ir šalia tyvuliuojančias Kauno marias. Čia yra viskas, kas galėtų įžiebti dar vieno naujo projekto – Žemės meno festivaliui kibirkštį. Pirmasis žemės meno kūrinys – pintas lašas, įkomponuotas aplinkoje, – tėra didelių sumanymų pranašas. Kitais metais, jei leis aplinkybės, jau planuojame surengti tarptautinį Žemės meno festivalį, į kurį pakviesti penki kūrėjai iš užsienio", – šiek tiek paslapčių išdavė Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė.

Pradžia: pirmasis žemės meno kūrinys – pintas lašas, įkomponuotas aplinkoje, – tėra didelių sumanymų pranašas. / M. Plepio nuotr.

Įkvepia aplinka

Veikli moteris kirba gausybe naujų sumanymų ir neslepia: idėjas pagimdo aplinka. "Idėjų turiu daug ir įvairių. Tačiau toli gražu ne visas jas įmanoma įgyvendinti, todėl stengiuosi nesibarstyti, susikoncentruoti į tas, kurios turi išliekamąją vertę, puoselėja senąsias ar turi potencijos sukurti naujas tradicijas", – patikino pašnekovė.

Nesiblaškyti ir nesiorientuoti į kiekybę E.Targanskienė stengiasi dėl paprasčiausios priežasties. "Kartais per metus sukuri ir suorganizuoji begalę mažesnių renginių, bet prabėga laikas, ir jie pasimiršta. Man svarbu, kad renginys dalyvavusiems įsirėžtų atmintyje, čia matau prasmę. Renginys ne knyga, jo nepaimsi paskaityti dar kartą. O tradicija išlieka, ją galima ne tik puoselėti, bet ir toliau vystyti, suteikti jai naujų formų, pritaikyti įvairiems poreikiams ir kartoms. Man džiaugiasi širdis, kai tai, ką sukuriame, yra patrauklu visoms amžiaus grupėms", – patikino E.Targanskienė.