Dvidešimties metų kovos už Kauno bendruomenes: tarp valdžios abejingumo ir gyvos vilties

– Atsigręžkime į praeitį. Kaip bendruomeninio judėjimo saulėtekio kontekste atrodė Kauno regionas ir Kauno miestas?

– Kaimuose vietos bendruomeninės organizacijos kūrėsi natūraliau ir sparčiau, negu miestuose, jau 2002 m. buvo įregistruota Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, vienijanti per tūkstantį kaimo vietos bendruomenių.

Kaune vietos bendruomeninių organizacijų kūrimasis suintensyvėjo 2001–2003 m., ypač po seniūnijų įsteigimo 2003 m., tačiau dar nebuvo koordinuotos jų veiklos, jautėsi valdžios abejingumas ir jos nenoras konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su atskiromis vietos bendruomeninėmis organizacijomis.

– Kuo vietos bendruomenių organizacijos skiriasi nuo kitų nevyriausybinių organizacijų (NVO)?

– Vietos bendruomenių organizacijos nuo kitų NVO skiriasi bent dviem ypatybėmis: tai veiklos daugiafunkciškumas ir veikimas konkrečioje gyvenamojoje vietovėje. Vietos bendruomenių organizacijos savanorio veikla atitinkamai yra daugiafunkcė, ilgalaikė (pagal organizacijos poreikius), bandant atstovauti vietos bendruomenės interesus, nors Vietos savivaldos įstatymas to nenumato.

Ramūnas Navickas / Asmeninio archyvo nuotr.

– Koks yra bendruomeninių organizacijų vaidmuo?

– Bendruomeninės organizacijos yra svarbiausios tarpininkės tarp valdžios ir piliečio. Jų iniciatyva padeda valdžiai geriau suprasti ir tenkinti visuomenės poreikius. Šiandien kyla natūralus klausimas: ar valstybės ir savivaldybių institucijos tikrai atlieka veiksmus, skatinančius pilietiškumą ir bendruomenių organizacijų plėtrą, ar tik dirba „varnelei“?

– Kaip per daugiau nei 20 Kauno bendruomenių centrų asociacijos gyvavimo metų pasikeitė Kauno vietos bendruomenių organizacijų vaidmuo mieste ir gyventojų sąmonėje?

– 2004 m. vienuolika Kauno bendruomenių centrų įkūrė pirmąją šalyje didmiesčio skėtinę vietos bendruomenių organizaciją – KBCA. Tuo metu asociacija ir Kauno vietos valdžia (meras A. Garbaravičius) konstruktyviai bendradarbiavo – buvo įkurtas bendruomenių centrų rėmimo fondas, biudžete numatant apie 60 tūkst. eurų kasmet, skiriamos patalpos jų veiklai, o aktyvas įtraukiamas į savivaldybės komisijas ir darbo grupes.

Vėliau buvo įkurtas bendruomeninės veiklos koordinatoriaus etatas. Aktyvesnių bendruomenės centrų veiklą – Užgavėnes, seniūnijų šventes, sveikatingumo dienos ir kt. – pradėjo pastebėti ir miesto gyventojai, ir miesto valdžia. Deja, į valdžią atėjus „Vieningam Kaunui“, bendradarbiavimas nutrūko, mes buvome laikomi konservatorių lizdais, iki šiol beveik nėra partnerystės tarp Kauno dabartinės valdžios ir Kauno vietos bendruomenių organizacijų.

Puoselėtoja: Lampėdžių bendruomenė garsėja Užgavėnėmis. / Organizatorių nuotr.

– Kiek bendruomenių centrų šiuo metu vienija asociacija?

– KBCA šiuo metu vienija 21 vietos bendruomenės organizaciją.

– Ar dar gyvybingi pirmieji įsikūrę bendruomenių centrai, ar buriasi nauji?

– Kauno vietos bendruomeninių organizacijų veikloje vyksta įvairiakrypčiai judėjimai. Vieni bendruomenių centrai išnyksta, ypač gaila, kad praktiškai nebeveikia Petrašiūnų bendruomenės centras – pirmasis Lietuvoje įkurtas bendruomenės centras. Iš kitos pusės, džiaugiamės naujo bendruomenės centro „Žaliakalnis“ veikla.

– Kas, jūsų nuomone, lėmė tai, kad kai kurie bendruomenių centrai merdi arba iš viso nutraukė veiklą?

– Manau, kad didelę įtaką padarė visiškas Kauno valdžios nesiskaitymas su bendruomenių centrais.

Kauno valdžia viską sprendžia pati, taigi, darnios plėtros Kaune beveik nėra, kartais kai kuriems bendruomenių centrams tenka net bylinėtis su valdžia teismuose.

Kauno valdžia viską sprendžia pati, taigi, darnios plėtros Kaune beveik nėra, kartais kai kuriems bendruomenių centrams tenka net bylinėtis su valdžia teismuose.

– Kaip sekasi pritraukti naujų, ypač jaunesnės kartos narių ir savanorių į bendruomenių centrų veiklą?

– Deja, dabartinio jaunimo bendruomeninė veikla netraukia, nedomina, todėl bendruomenininkų gretos vis labiau retėja. Žinoma, yra ir gerų jaunimo bendruomeninės veiklos pavyzdžių, pvz., bendruomenės centras „Žaliakalnis“.

– Kuriems bendruomenių centrams galite išsakyti daugiausia komplimentų ir dėl ko?

– Kauno bendruomenės centrus vertiname pagal jų žinomumą, aktyvumą, profesionalumą. Matome tendenciją, kad aktyvesni yra periferinių seniūnijų bendruomenių centrai, mažesnis aktyvumas daugiabučių mikrorajonuose. Žemųjų Šančių bendruomenė išsiskiria savo kūrybinga kova už savo teritorijos plėtrą, Aleksoto – dėl Aleksoto švenčių, Lampėdžių – dėl Užgavėnių švenčių, Vilijampolės – dėl klubinės veiklos, „Žaliakalnis“ – dėl jaunimo įtraukties. Šiaip nesinori reitinguoti bendruomenių centrų veiklos, visiems linkime sėkmės.

Kūrybinga: Aleksoto bendruomenė pasižymi originaliomis šventėmis. / Organizatorių nuotr.

– Kokias naujas iniciatyvas, kultūrinius ar socialinius projektus asociacija planuoja įgyvendinti artimiausiu metu?

– Nelabai turime kuo pasidžiaugti, nes mūsų iniciatyvos slopinamos, nebent mūsų aktyvumas padidės 2027-aisiais – Vietos bendruomenių metais.

– Kokius pagrindinius tikslus ir strategines kryptis keliate asociacijai šiuo laikotarpiu?

– Iki 2020 m. buvome parengę Kauno bendruomenės centrų plėtros strategiją, tačiau nepavyko jos realizuoti. Šiemet taip pat galvojame kurti projektą apie Kauno bendruomenės centrų veiklos strategiją, pabrėžiant mūsų veiklos daugiafunkciškumą.

– Kaip pavyksta suderinti skirtingus bendruomenių centrų poreikius ir interesus?

– Jau vien žodis „bendruomeniškumas“ įpareigoja derinti veiklas, ieškoti kompromisų.

– Neseniai pasirodė informacija, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamas finansavimas bendruomeninei veiklai stiprinti Kauno mieste sumažėjo daugiau kaip du kartus. Kaip šis lėšų sumažėjimas paveiks konkrečius projektus ir kasdienę veiklą?

– Suprantama, paveiks labai neigiamai, teks atsisakyti daugelio tradicinių veiklų.

Atsinaujinanti: „Žaliakalnis“ savitas dėl jaunimo įtraukties. / Organizatorių nuotr.

– Kaip asociacija sprendžia patalpų, materialinių išteklių ir žmogiškųjų resursų trūkumo klausimus?

– Deja, asociacija neturi galių iš esmės paveikti minimas problemas.

– Kokią įtaką organizacijos išgyvenimui ir veiklai turi gyventojų skiriama 1,2 proc. GPM parama ir projektinis finansavimas?

– Projektinis finansavimas – labai svarbus, o 1,2 proc. GPM vertė – minimali.

– Neseniai vyko Kauno bendruomenių centrų asociacijos susitikimai su Šiaulių gyventojų asociacijomis ir vietos bendruomenėmis. Kokią patirtį perimate iš kitų Lietuvos miestų ir kuo galite pasidalyti patys?

– Visada įdomu padiskutuoti, palyginti atskirų miestų situacijas, bet kol kas patirties semiamės iš kaimo bendruomenių, kurių veiklos sąlygos nepalyginamai geresnės.

Stiprybė: Vilijampolės bendruomenės centras žinomas dėl klubinės veiklos. / Organizatorių nuotr.

– Kaip, Jūsų akimis, Kauno bendruomenių centrų tinklas atrodys dar po penkerių ar dešimties metų? Apie kokias vietos bendruomenių organizacijas Kaune svajojate?

– Norėtųsi stiprių vietos bendruomenių organizacijų su kompetentinga administracija ir gera infrastruktūra, taip pat, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų bendruomenių namai. Kad bendruomenės organizacijos generuotų pajamas, leidžiančias išlaikyti patalpas, bendruomenių vadybininkus, plėsti daugiafunkces veiklas. Kitas svarbus dalykas – gausios bendruomenės savanorių pajėgos, aktyvi vietos bendruomenė, pasitikinti savo bendruomenės lyderiais. Kad pasikeistų vietos valdžios požiūris, kad vietos bendruomenės organizacijos turėtų savo atstovus seniūnijos bei savivaldybės valdžios lygmeniu ir veiktų kartu su finansiškai stipriomis ir pakankamai savarankiškomis seniūnijomis.