Šį ketvirtadienį Istorinėje Prezidentūroje Kaune miesto istorijos mylėtojai, bėgimo mėgėjai, profesionalai ir sirgaliai kartu prisimins vieną didžiausių XX a. sukrėtimų - Pirmąjį pasaulinį karą.

Pareikalavęs milijonų žmonių aukų, šis karas tapo milžinišku išbandymu visai žmonijai. Po karo iš esmės pasikeitė pasaulio geopolitinis žemėlapis: žlugo kai kurios didžiosios Europos monarchijos, susiformavo tautinės valstybės. Lietuvių tautai šis karas buvo lemtingas. Patyrę slenkančio Rytų fronto negandas, lietuviai sugebėjo susitelkti ir, pasinaudoję Rusijos imperijos žlugimu bei Vokietijos pralaimėjimu, 1918 m. vasario 16 d. atkūrė Lietuvos valstybę.
Minėdama šią reikšmingą Lietuvai ir pasauliui sukaktį, Istorinė Prezidentūra Kaune rengia fotografijų parodą „Pirmojo pasaulinio karo ženklai Kaune" muziejaus sodelyje bei bėgimą „Ir stok už garbę Lietuvos!" Kauno miesto centrinėmis gatvėmis. Renginį globoja Prezidentas Valdas Adamkus. Bėgimo mecenatė - EP narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Bėgimo dalyviai (bėgimui užsiregistravo 681 dalyvis) atiduos pagarbą karo aukoms ir lietuviams, sugebėjusiems karo sąlygomis galvoti apie valstybės atkūrimą, bei primins apie šiomis dienomis labai aktualią būtinybę saugoti taiką. Fotografijų paroda Istorinės Prezidentūros kiemelyje bus atidaryta 14.30, o taikos bėgimo dalyviai startuos 15 val. Trasa: Istorinė Prezidentūra - Vilniaus g. - Laisvės alėja - Kauno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia - Laisvės alėja - Vilniaus g. - Istorinė Prezidentūra. Bėgikams pasiūlytos dvi distancijos: 10 km ir 3,3 km.

XX a. pradžioje Kaunas, apsuptas įspūdingo iš fortų ir baterijų sudaryto apsauginio žiedo, buvo viena stipriausių Rusijos imperijos sausumos tvirtovių. Tačiau tobulėjant karinei technikai, šie trečdalį amžiaus statyti fortifikaciniai įtvirtinimai nebepajėgė atlikti savo funkcijos. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. rugpjūčio 18 d., Kauno tvirtovę vos po 11 dienų trukusių mūšių užėmė vokiečių kariuomenė, kuri čia įsitvirtino beveik ketveriems metams.

Parodoje „Pirmojo pasaulinio karo ženklai Kaune" žvelgdami į didelio formato 1915-1918 metų Kauno nuotraukas, lankytojai persikels beveik 100 metų į praeitį ir išvys karo šmėklos paliktus ženklus Kaune. Vokiečių kariuomenės nesustabdžiusi fortus juosusi trijų eilių metalinė tvora, griuvėsiais virtęs gelžbetoninis gynybinių įtvirtinimų žiedas, sudeginti ar susprogdinti tiltai per Nemuną, mieste vis didėjantis vokiečių karių skaičius, nugalėtojų - naujųjų šeimininkų - kariniai paradai, karinės technikos gausa, vokiečių bombardavimų palikti pėdsakai senamiesčio ir naujamiesčio panoramoje, mieste likusių gyventojų sąmyšis - parodoje eksponuojamos dalelės to meto miesto panoramos. Nuotraukas parodai maloniai paskolino Antanas Burkus, Stanislovas Sajauskas, Aleksandras Samoilovas ir Vytauto Didžiojo karo muziejus. Paroda Istorinės Prezidentūros sodelyje veiks iki 2014 spalio 31 d.

Taikos bėgimas „Ir stok už garbę Lietuvos!" Kauno gatvėmis organizuojamas kartu su Istorinės Prezidentūros Kaune sodelyje atidaroma paroda „Pirmojo pasaulinio karo ženklai Kaune". Tai jau ketvirtasis Istorinės Prezidentūros iniciatyva, bendradarbiaujant su partneriais, rengiamas bėgimas Kauno miesto gatvėmis, siekiant atgaivinti tarpukario tradicijas. Pirmasis bėgimas Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, skirtas paminėti pirmąsias Lietuvos valstybės Nepriklausomybės metines, įvyko 1919 metais. Tąkart sportininkai bėgo Laisvės alėja. Vėliau bėgimas tapo tradicija. Vyko pavasario ir rudens bėgimai įvairiomis Kauno miesto gatvėmis. XX a. 4-ajame dešimtmetyje bėgikai startuodavo Rotušės aikštėje, o bėgimo trasa driekdavosi Senamiesčio ir Naujamiesčio gatvėmis. Bėgime dalyvaudavo pajėgiausi sportininkai, kurie varžydavosi individualiai, kartu rungėsi ir jų atstovaujami klubai. Bėgimas į gatves sutraukdavo minias žiūrovų.

Bėgimą „Ir stok už garbę Lietuvos!" rengia Istorinė Prezidentūra Kaune kartu su Kauno bėgimo mėgėjų klubu, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija ir VšĮ „Judėjimas". Renginio informacinis partneris - „Kauno diena". Renginio vandenį bėgikams pristato UAB „Druskininkų Rasa". Bėgimą ir parodą iš dalies finansuoja Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Renginio organizatoriams geranoriškai talkina daugybė organizacijų ir įmonių: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla, Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokykla, Informacijos technologijų mokymo centras, UAB „Nortijos Grupė", Kauno Rotary klubas „Romuva", Lietuvos sporto universitetas, Sporto savanorių sąjunga, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras.