Bažnyčia veržiasi diržus: šildymą įjungsime, kai lauke bus 30 laipsnių šalčio

Kauno Šv. Jurgio kankinio bažnyčia pradėta statyti XV amžiuje. Ji yra pati seniausia mieste. Atėjus šaltiems orams šiluma bažnyčioje neužsilaiko.

„Turiu vilties, kad šiemet žiema bus šiltesnė. Bent jau tokią maldos intensiją turiu, kad žmonėms būtų kuo mažiau skaudu mokėti tokius didelius mokesčius, – sakė Kauno Šv. Jurgio bažnyčios rektorius Tomas Žymantas.

Bažnyčia veržiasi diržus ir taupo šilumos sąskaita.

„Šildymą bandysime įjungti tik ekstremalioje situacijoje, kai matysime, kad lauke – 30 laipsnių šalčio, tai bažnyčioje bus 15–20 laipsnių šalčio“, – teigė pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tuo metu tikintieji gelbėjami šildomais suolais.

„Jeigu mes laikytume tris keturias dienas įjungtą šildymą 24 valandas per parą, tai būtų 300–400 eurų. Tas buvo anksčiau, dar prieš karą Ukrainoje, kai mokėdavome. Dabar, kai kainos šoktelėjo, tektų už elektrą mokėti kokius penkis šešis kartus daugiau“, – vardijo T. Žymantas.

Į pamaldas ateinančių žmonių prašoma apsirengti šilčiau.

„Pirmiausia savimi turėtų pasirūpinti, kad pačiam būtų šilta. Geriau šiltus batus, galbūt vilnones kojines užsimaus, nes šiluma ateina nuo apačios. Suolai tiek daug neprišildo“, – aiškino jis.

Šalti tenka ir kunigams.

„Būna net ir taip, kad aukodami mišias broliai užsimauna pirštines. Mes irgi stengiamės save saugoti“, – kalbėjo bažnyčios rektorius.

O štai ši Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika viena naujausių ir didžiausių Baltijos šalyse. Norint tokio dydžio pastatą apšildyti, reikia gerokai patuštinti piniginę. Lubos bazilikoje – 30 m aukštyje.

„Taupysim ir mažiau turbūt leisim į orą, – kalbėjo Kauno Kristaus prisikėlimo bazilikos klebonas Kęstutis Rugevičius. – Tačiau per pamaldas vis tiek šildysime, kad žmonės kiek jaukiau jaustųsi“.

Bazilika taip pat dar nešildoma. O prasidėjus šalčiams planuojama vos kelioms valandoms įjungti didelėje erdvėje kabančius šildytuvus.

„Infroraudonųjų spindulių šildytuvai prasidėjus pamaldoms įjungiami, o pasibaigus – išjungiam“, – sakė K. Rugevičius.

Tikinčiųjų nuomonės išsiskiria: vieniems šaltis nebaisu, o kiti bijodami ligų maldos namuose lankosi rečiau.

„Aš stengiuosi dabar nevaikščioti ten. Bijau ir ligų, ir šalta“, – atviravo užkalbinta kaunietė.

Aš stengiuosi dabar nevaikščioti ten. Bijau ir ligų, ir šalta.

„Jau gerai būtų, kad įjungtų šildymą“, – sakė kita garbaus amžiaus moteris. – Bet brangu labai. Neduok Dieve, kas čia bus“.

„Kartais įjungia šildymą, visaip būna. Kunigai stengiasi, kad žmonės eitų, kiek išgali“, – sakė kitas pašnekovas.

„Čia aktualiau gal vyresniems žmonėms, o mes, jaunimas, kažkaip ištveriame, žinome, dėl ko einame į bažnyčią“, – savo nuomonę išsakė dar vienas kaunietis.

„Jei nešildytų, be abejo, eitų žmonės mažiau, nes galima peršalti, sulaukti visokių kitokių negandų“, – porino užkalbintas senjoras.

Arkivyskupija sako, kad bažnyčių gerovė priklauso ir nuo pačių parapijiečių geros valios. Tikimasi, kad žmonės aukodami parems bažnyčias.

„Tai yra ne mano vieno, tai yra bendruomenės klausimas, – sako Kauno arkivyskupijos atstovas Darius Chmieliauskas. – Kada bendruomenė žino, kokią mes gauname sąskaitą už šildymą, elektrą, kiek mes turime pinigų, jie sprendžia, kiek mes taupom, kiek ateidami į pamaldas apsirengiam šilčiau. Tai mūsų visų bendras sprendimas.“

Vis dėlto svarstoma ir apie alternatyvas. Jeigu energetinė krizė užsitęstų, išsigelbėjimas galėtų būti nuosavos saulės elektrinės.

„Mūsiškiai dabar pradeda galvoti, kad šiuo periodu būtų galima apskritai visai vyskupijai investuoti į saulės elektrinę, tai bus vėliau šilta“, – sakė D. Chmieliauskas.