Ar miesto veiklos kryptis – technologijų ir medicinos jungtuvės?

Rekordinį dalyvių skaičių – net 15 tūkst. lankytojų – sutelkusią iniciatyvą palaikė ir Kauno kolegija, renginio mokslo mugėje pristačiusi stendą „Technologijos Tau“. Jame lankytojai galėjo išbandyti įvairias technologines naujoves, kurios susijusios su žmogaus sveikata, išvaizda, aplinka.

Gebėjimas taikyti technologijas

„Smagu, kad man viskas gerai“, – džiaugėsi stende apsilankiusi mokytoja Silvija, jau iš pat ryto spėjusi išbandyti Kauno kolegijos siūlomas naudingas veiklas. Kartu su mokinių komanda iš vienos Kauno mokyklos atvykusi pedagogė džiaugėsi, kai būsimos dietologės stendo lankytoją išmatavo itin moderniu prietaisu – kūno sudėties analizatoriumi. Kolegijos Viešojo maitinimo katedroje studijuojančios merginos Silvijai pateikė išsamią informaciją apie sveikatos būklės rodmenis: kūno sudėtį, sudėjimo ir segmentinę analizes, pilvo srities būklę, kraujospūdį. Moterį maloniai nustebino, kai būsimos jaunos specialistės ne tik išsamiai paaiškino pateiktus rezultatus, tačiau ir pateikė rekomendacijas tinkamai sveikatos būklei palaikyti. Prie dietologių prisidėjo ir būsimi kineziterapeutai, patardami, kaip interpretuoti kai kuriuos pateiktus rodmenis.

„Žinau, kad privačiose klinikose daromi tokie tyrimai, tačiau jie brangiai kainuoja“, – pasakojo Silvija, niekaip negalėdama atsistebėti, kad kolegijoje modernią ir brangią aparatūrą išbando ir pratinasi su ja dirbti dar studentai. Netrukus mokytojos pavyzdžiu pasekė ir sveikatą išsitirti pabandė mokiniai. Beveik po valandos prie uždaro tipo stendo nusidriekė eilutė.

Kita stendo lankytoja, per 30-metį perkopusi Asta džiaugėsi kolegijos būsimųjų kosmetologių atlikta odos būklės diagnostika. Aparatas parodė, kad pagal amžių klientė turinti labai mažai raukšlelių, odos drėgnumas, poros, kraujotaka neviršija normų.

Bene didžiausia eilė driekėsi prie stende siūlomų paragauti sulčių kokteilių, prisotintų deguonies. Mokiniai vienas per kitą susižinojo, kur tiekiama maisto naujovė. Kolegijos studentai stebėjosi produkto populiarumu. „Atsivežtų sulčių pritrūkome po poros valandų, todėl atsargas reikėjo staigiai papildyti“, – įspūdžiais dalijosi viešojo maitinimo studentas Ignas.

Didžioji dauguma parodos lankytojų buvo moksleiviai, tačiau Kauno kolegijos stendo neaplenkė ir pavieniai verslininkai. Jų dėmesį pajuto kolegijos Kompiuterinių technologijų katedros absolventai, pristatę išmanios logistinės duomenų surinkimo sistemos prototipą. Modernaus lazerio galimybes renginyje interesantams atskleidė kolegijos pumpurinė įmonė – UAB „Telelita“.

„Technologijos nėra kažkas mistiško. Jos gali būti suprantamos, prieinamos ir taikomos įvairiose srityse. Tai pagrindinė mintis, kurią lankytojams norėjome perduoti renginio metu“, – pasakoja Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekanas Giedrius Pilkis.

Panašia tema pasisakė partneriai

Tai, kad technologijų ir medicinos jungtis būtina tolesniam progresui, specialistai neabejoja. Vis dėlto užsienio ekspertai įžvelgia kliuvinių, kuriuos reikės įveikti apie šią kryptį mąstančiam Kaunui ar netgi Lietuvai.

Dar pavasarį Kauno kolegijos Technologijų fakulteto surengtoje tarptautinėje konferencijoje viešėjo Holono technologijų instituto (Izraelis) mokslų daktaras Rafaelis Barkanas, kurio interesai apima sveikatos apsaugos ir informacinių technologijų sankirtas. Tąkart po eksperto pranešimo daugeliui paaiškėjo, kad elementarūs lietuviški pavyzdžiai, kai ligos istorija rašoma ranka, vangiai vystoma elektroninių receptų sistema ar nesuintegruotos duomenų bazės, nėra išimtis.

Technologijos nėra kažkas mistiško. Jos gali būti suprantamos, prieinamos ir taikomos įvairiose srityse.

Pasak neurologo ir informacinių technologijų (IT) medicininių startuolių kūrėjo, mūsų gyvenimą paveikė dvi revoliucijos, kurių viena – skaitmeninė, o kita – genominė. „Iš tiesų medicina buvo bene paskutinė industrija, kuri pradėjo panaudoti naujas IT. Ir tai vyksta lėčiau, lyginant su kitomis sritimis“, – pastebi R.Barkanas. Kodėl? „Todėl, kad medicina – itin tradicinė. Pažvelgę į medicinos specialybes ir iš ko sudarytos standartinės mokymo programos, pamatytume, kad labai daug mokomųjų dalykų tikriausiai nepasikeitė nuo XIX a.! Fiziologijos, anatomijos pagrindai liko tie patys. Aišku, neatmestume mokslo pažangos biologijos, genetikos srityje – čia atradimų gausu, bet vis dėlto aš kalbu apie visos srities esmę“, – teigia R.Barkanas.

Kauno kolegijos konferencijoje pranešimą skaitęs R.Barkanas įžvelgė, kad duomenų nuosavybės teisėmis naudojasi ne pacientai, o institucijos: „Realiai duomenis valdo sveikatos priežiūros organizacijos, ir toli gražu ne visos jos noriai dalijasi turima informacija viena su kita, – atotrūkį tarp medicinos sistemos grandžių įžvelgia ekspertas ir pabrėžia, kad tai ženkliai paveikia visos sveikatos priežiūros sistemos kokybę. Eksperto manymu, didžiausia bėda kuriant e.sveikatos sistemą – duomenų fragmentacija, kadangi iš esmės informacija apie pacientą saugoma dviem lygiais. Vienas jų – medicininės priežiūros informacija, kuri saugoma pirminiu sveikatos priežiūros lygiu, bendruomenėje. Kiti informacijos šaltiniai sukaupiami ligoninėse, kai žmogus sunkiau suserga ir ten atsiduria. Atotrūkio tarp šių lygių mažinimas ir būtų vienas pagrindinių uždavinių diegiant technologijas.

„Jeigu norime paskatinti šių lygių sąlytį, mums reikalingos technologijos, kurios būtų tarsi tiltas“, – vaizdingai kalba R.Barkanas, besidžiaugiąs, kad Izraelis sparčiai žengia šiuo keliu ir rikiuojasi lyderių gretose. Pasak mokslininko, informacinių technologijų taikymo medicinos komunikacijos srityje pirmūnėmis galima įvardyti Skandinavijos šalis, Škotiją. Iš dalies – ir Kanadą. „Jeigu žmogus gali išmaniuoju telefonu prieiti prie duomenų apie savo pinigus, sąskaitą banke, tai kodėl to negalima padaryti kalbant apie sveikatos duomenis?“ – retoriškai klausia mokslininkas.

Pacientų bendruomenė

R.Barkanas prognozuoja, kad vis dėlto ateityje situacija keisis ir būtent pacientai turės didžiausią įtaką visam procesui. „Pacientai tampa sveikatos sistemos klientais, kuo toliau, tuo labiau jiems reikalingos išplėtotos paslaugos. Kuo toliau, tuo labiau jie nebepriklauso nuo vieno sveikatos priežiūros užtikrintojo“, – besikeičiantį paciento statusą ir kartu atsakomybę pastebi ekspertas. „IT atveria galimybę pacientui pačiam gauti medicininių žinių, internete gausiai tiražuojama medicininė literatūra, pacientai buriasi į virtualias bendruomenes, diskutuoja apie tai forumuose, todėl tampa labiau išprusę.

Nepaisant esamų problemų, R.Barkanas mano, kad medicinos srities konservatyvumą pajėgus įveikti kitoks švietimas. „Dabar medicininės mokymo programos keičiasi vangiai, technologijos iš esmės jų dar nepalietė. Studentai išmano biologiją, chemiją, fiziką, bet sistema ir toliau štampuoja tuos pačius technofobiškus medicinos srities profesionalus. Vis dėlto situacija koreguojama, keičiame ją ir Izraelyje. Jau sukurta skaitmeninės medicinos mokslų programa, kurios tikslas – parengti technologiškai orientuotus medikus. Būtent technologijų įdiegimas ir yra šiuolaikinės medicinos pasiekimų pagrindas“, – įsitikinęs R.Barkanas.