Kaunietį papiktino netvarka statybvietėje: ar ilgai dar laidosime atliekas savo aplinkoje?

„Statybininkų kultūra arba kaip atsikratyti atliekomis nemokant mokesčių“, – apibendrino Giedrius situaciją, ją aprašydamas feisbuko grupėje „Už švarią Lietuvą“.

Jį nemaloniai nustebino tai, ką pastebėjo Kovo 11-osios g. atkarpoje tarp VI-ojo forto ir Dujotiekio g. „Ne pirmą kartą matau tokius vaizdus, tačiau šį kartą negalėjau pravažiuoti pro šalį, sustojau ir užfiksavau“, – rašė kaunietis. Buvo sekmadienis, darbai nevyko, tuščioje statybvietėje nebuvo, ką užkalbinti, tačiau iš po žemių kyšojusios PET juostos atkarpos kalbėjo pačios už save.

Nesu daręs tyrimo dėl taršos, tačiau bet kokiu atveju, įmonės, atliekančios šiuos darbus, neturi jokios teisės šalinti atliekų tokiu būdu.

„Į statybvietę tiekiamos trinkelės, kurios yra supakuotos PET juosta, PET kitaip dar vadinama polietileno tereftalatas. Juostos nuimamos ir „laidojamos“ tiesiog užkasant jas po žeme, t. y. šalia klojamo šaligatvio žaliojoje juostoje. Vietomis matosi, kad ruošiamasi jas užkasti, tačiau vietomis matosi juostos styrančios iš žemės. PET junginiai yra biologiškai inertiški, nesukelia neigiamo poveikio nei kontaktuojant su oda, nei prarijus. Tačiau. PET gamybos metu bei jam vėliau yrant susidaro kenksmingi junginiai. Būtinos specialios priemonės, kad jų kiekiai neviršytų leistinų normų. PET gamybos procese kaip katalizatoriai naudojami Stibio junginiai. Jie nėra itin nuodingi, tačiau kenksmingi. Stibio kiekiai gali viršyti leistinus ir per ilgai (daugiau nei metus) laikant“, – socialiniame tinkle rašė vyras.

Feisbuko nuotr.

„Taigi, šios juostos palaidotos žemėje, bėgant metams irsta išsiskaidydamos į mikroplastiko daleles ir veikdamos vandens į gruntą išskiria įvairias toksines medžiagas, ko pasekoje yra teršiamas gruntas ir didelė tikimybė, kad teršiami gruntiniai vandenys. Nesu daręs tyrimo dėl taršos, tačiau bet kokiu atveju, įmonės, atliekančios šiuos darbus, neturi jokios teisės šalinti atliekų tokiu būdu. Tai yra visiškas aplaidumas ir kenkimas – tingėjimas susitvarkyti statybines atliekas arba lėšų taupymas jas tvarkant, aplinkos teršimo sąskaita. Kiek ilgai mes dar laidosime įvairias atliekas savo aplinkoje?“ – klausė Giedrius.

Jis kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, išsiųsdamas prašymą ištirti šį atvejį, įvertinti pagal galiojančius įstatymus, bei prašė įpareigoti darbus atliekančią įmonę pašalinti visas „palaidotas“ atliekas ir užtikrinti, kad ateityje nepasikartotų panašaus pobūdžio incidentai.

Rangovą įspėjome, kad atsakingiau žiūrėtų į susidarančių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Giedrius pridūrė, kad šis atvejis yra kenksmingas ne tik tiesiogine prasme. Viešų erdvių tvarkymo eigą ir vykdomus darbus mato daug žmonių, todėl tai kartu ir blogas pavyzdys visuomenei.

Portalo žurnalistai kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, darbų užsakovą Kauno miesto savivaldybę ir rangovą „Kauno kelius“.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis portalą kauno.diena.lt informavo, kad Kovo 11-osios atkarpoje nuo K. Baršausko g. iki Dujotiekio g. vykdomas pėsčiųjų tako remontas, baigiami pirmojo etapo darbai.

„Patikrinę gautą informaciją, atliekų užkasimo statybvietėje fakto nenustatėme. Tarpe tarp važiuojamosios dalies ir remontuojamo pėsčiųjų tako radome keletą juostelių nuo betono gaminių pakuočių. Kai kurios jų dalinai buvo užverstos esamu gruntu, neturint tikslo jas paslėpti. Aplinkos tvarkymo darbai šiame ruože dar nebaigti, gruntas dar bus lyginamas, papildant juodžemiu, surenkant atliekas. Rangovą įspėjome, kad atsakingiau žiūrėtų į susidarančių atliekų surinkimą ir tvarkymą“, – teigė A. Pakalniškis.

Savivaldybės atstovai persiuntė į pastabą sureagavusių rangovų komentarą: „Bendrovė „Kauno keliai“ supranta ir nuolat analizuoja savo veiklomis sukeliamą poveikį aplinkai bei žmogui. Atkreiptinas dėmesys, kad Kovo 11-osios g. remonto darbai dar neužbaigti ir rangovas, vadovaudamasis atliekų tvarkymo taisyklėmis ir įmonės vidaus kokybės, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos politika, periodiškai surenka statybines atliekas, jas sandėliuoja ir perduoda atliekų tvarkytojui.“

Šiukšlių niekada neužkasame, nes tokie dalykai vis tiek išlenda. Taip niekas nedaro.

Feisbuko nuotr.

Portalui kauno.diena.lt „Kauno kelių“ projektų direktorius Lorenas Makaravičius situaciją pakomentavo plačiau. „Žmogus pasakė savo nuomonę“, – apie kauniečio išdėstytus nuogąstavimus kalbėjo „Kauno kelių“ atstovas.

L. Makaravičius teigė, kad darbuotojai nuo palečių nuėmę juostas jas deda šalia, o tik po to surenka. „Primeti, o darbo pabaigoje susirenki ir susitvarkai. Viskas užfiksuota proceso metu. Šiukšlių niekada neužkasame, nes tokie dalykai vis tiek išlenda. Taip niekas nedaro“, – aiškino L. Makaravičius.

Priminus, kad kaunietis nuotraukas darė sekmadienį, kai tuo metu nebuvo dirbama, jis teigė, kad kartais darbuojamasi ir sekmadieniais, bet neatmetė galimybės, kad tądien darbuotojai darbo vietos galėjo ir nesutvarkyti, nors to bendrovė reikalauja.

Tačiau portalo žurnalistai pasidomėjo, kaip atstovas paaiškintų, kad juostos užžertos žemėmis? „Netyčia, kad juostų neišnešiotų vėjas. Bet kokiu atveju, baigus darbus žemė būna grėbliojama, juostos užsikabintų, jas reikėtų atkasti. Dvigubas darbas. Nėra prasmės specialiai jas užkasti“, – kalbėjo atstovas, pateikęs pavyzdį, kad kai namuose vyksta remontas, jam įpusėjus viskas gali atrodyti negražiai, netvarkingai.