Žolinė Rumšiškėse: tradicinės puokštės, spudulų labirintas ir kiaušinienė

Atvykusieji be žolynų puokštės ją galėjo už auką įsigyti vietoje – tuo pasirūpino muziejaus darbuotojai. „Į Žolinės puokštes įeina įvairūs vaistingieji augalai ˜– dėjome kiečio, pelyno, mėtos, šermukšnio, ąžuolo lapų. Kadangi Lietuva – senas žemdirbių kraštas, į puokštę taip pat įeina rugiai, kviečiai, linai. Senovėje šermukšniais apkaišydavo tvartus – kad ir gyvuliams sektųsi. Juk Žolinė – ir gyvuliams šventė“, – pasakojo Janina Samulionytė, muziejaus Buities skyriaus vedėja, visiems besidomintiems siūliusi ne tik Žolinės puokščių, bet ir tris grūdus. „Trys grūdai – nuo Švenčiausios Trejybės. Jie duodami tam, kad sveikata ir sėkmė lydėtų: jei būsi pavalgęs, bus sveikatos dirbti, vadinasi, bus ir pinigų“, – aiškino muziejininkė.

„Žolinių puokštes darėmės patys. Ką kuris augalas reiškia, nežinau, tiesiog surinkome ir į puokštę sudėjome tai, kas pas mus šiuo metu žydi. Dėjom karklą, aroniją, šios gėlės pavadinimo nežinau – kaip kraujažolė, naudojama medicinoje, čia – šermukšnis, čia – grikis, nes mūsų kraštas yra grikių kraštas, čia – morkų lapai“, – pasakojo Virginija Pugačiauskienė, į šventę Rumšiškėse su vaikais atvykusi iš Varėnos rajono Marcinkonių kaimo.

Moteris prisipažino į bažnyčią su puokšte rankose ėjusi ne dėl to, kad tikėtų senu posakiu, esą, per Žolinę nesinešant puokštės, velnias uodegą į rankas įkiš. „Yra tokia tradicija, stengiuosi jos laikytis, prie to pratinu ir vaikus“, – sakė  pašnekovė.

Po Mišių daugelis patraukė į Aukštaitijos kaimo sodybas, kur vyko kermošius, buvo galima pasivaišinti ant ugnies kepta kiaušiniene su lašinukais, išsiaiškinti darželių ir lauko žolynų gydomąsias savybes, pajodinėti ar pasivažinėti arklių traukiamais vežimaičiais, įsilieti į vaikų ratelį, žaisti kaimiškus žaidimus: pasivaikščioti ant kojūkų, klajoti po šieno spudulų labirintą, guminį žiedą užmesti ant medinės „eglutės“. „Anksčiau ant pakabos ąsočiams atšakų mėtydavo pasagas. Mes pasagų negalime pasiūlyti – ir dėl saugumo sumetimų. Žaidimo dalyviai mėto guminius žiedus: kas daugiau ir aukščiau jų užmeta, tas šį žaidimą laimi“, – taisykles aiškino drobinius marškinius tautine juosta susijuosęs vyras.

Daugelyje sodybų skambėjo folkloro ansamblių ir pavienių muzikantų atliekamos dainos – lankytojus linksmino stovyklos „Su Kūjeliais” muzikantai.