Užgavėnės Rumšiškėse: žiemos varytojai užsimojo iš peties

Praėjusi žiema buvo nebaisi, tačiau nuspręsta nepasigailėti ir jos. Šeštadienį į Rumšiškes sugūžėję 15 tūkst. žmonių visą dieną linksminosi, o pavakariais griausmingai išprašė žiemos likučius.

Linksmybės ir pilvų kišimas prasidėjo nuo ryto. Patys aktyviausi šventės dalyviai nieko nelaukdami puolė į žaidimų bei konkursų sūkurį. Visi norintys galėjo pasitikrinti savo raumenų stiprumą, kojų miklumą bei sumanumą. Žingeidžiausi nepatingėjo pasiraitoti rankovių ir patys ėmėm kepti blynus, gaminti kaukes, su kuriomis patraukė į kaukių paradą. Tuo pat metu kėsintasi į blynų vartymo ir uogienės tepimo rekordus, dūzgė ir kojas kilnoti kvietė daugiau nei tuzinas folkloro ansamblių ir kapelų.

Tradiciškai vienu iš išskirtiniausių Užgavėnių akcentų tapo Kanapinio ir Lašininio kova. Varžovą įveikęs Kanapinis pranešė imantis valdžią ir paskelbė, kad nuo rytojaus nevalia liesti riebių ir sočių patiekalų. Per Užgavėnes dera dūkti, šėlti ir linksmintis iki valios, nes po šios dienos stoja rimties metas, kai toleruojamos tik labai saikingos linksmybės, prasideda pasninkas. Todėl per Užgavėnes valgoma ne po vieną kartą.

Kažin, ar šventės dalyviai ruošiasi pasninkui, tačiau prikimšti pilvus pasistengė daugelis jų. Pilvo kimšimui dažniausiai naudoti blynai arba troškinti rauginti kopūstai su dešrelėmis ar karka. Neužmiršti ir gėrimai. Kūno temperatūros pakėlimui naudota kareiviška ir nuosava arbata, kiti karšti gėrimai.  

Prisivaišinusios ir prisitrepsėjusios giltinės, velniai, žydai, čigonai ir eiliniai mirtingieji patraukė prie Morės.

„Ar pagailėsim jos“, - pasiteiravo karingai nusiteikusios persirengėlių armijos vadovė?

„Ne!“, - suūžė minia.

Nuo Morės pradėję kilti tiršti dūmai pranešė apie šventės pabaigą. Dėl to nuliūdusius pramogautojus renginio vedėja nuramino, kad tikrosios Užgavėnės bus tik antradienį, tad dar lieka pora dienų, kada galima be saiko linksmintis ir kirsti įvairius patiekalus.

Gerą žinią išgirdę kalorijų mėgėjai išeidami iš Užgavėnių sostinės griebė dar po vieną riestainių virtinę ar dešros rinkę, vaikams pirko ir į kišenes grūdo saldainių saujas. Toks sujudimas nudžiugino prekybininkus, kuriems šios Užgavėnės Rumšiškėse kažkodėl nebuvo labai pelningos. Iš prekybos plotų sprunkančius pirkėjus prekeiviai dar bandė vilioti išpardavimais, tačiau šie turtų nesukrovė.

„Žmonių nemažai, bet perka prastai. Gal pinigų neturi“, - spėliojo per kiekvienas Užgavėnes Rumšiškėse riestainiais prekiaujantis Vilius Gelažnikas.