Parodoje Rumšiškėse – kitoks požiūris į tvarumą: istorinė būtinybė ir mada

Anksčiau daiktai atgimdavo naujam gyvenimui dažniausiai dėl nepritekliaus, taupumo ar tiesiog iš principo. Pasak poeto avangardisto Salio Šemerio, tarpukario Lietuvoje "buvo tvirtai įsitikinta, kad darbu, taupumu ir tvarkingumu sukuriamas ne tiktai šeimos gerbūvis, bet pasiekiama visos tautos gerovė". Dabar tvarumas – tai aplinkosaugos ar net ir mados reikalas.

Bendros parodos atidarymui muziejus ir Kauno technologijos universiteto Dizaino centras datą – liepos 29-ąją – pasirinko neatsitiktinai – tai susimąstyti kviečianti nuo 1986 m. minima Žemės pereikvojimo diena primena, kad žmonija iki šios dienos jau išnaudojo einamiesiems metams turėjusių pakakti gamtinių išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir švarus oras, kiekį.

Pratęstas gyvenimas

Parodoje "Antras gyvenimas: tvarumas vakar, šiandien, rytoj" atskleidžiama, kaip, bėgant laikui, pakeičiama pirminė daiktų paskirtis, siekiant juos išsaugoti, kuo ilgiau naudoti ar perdirbti. Parodoje eksponuojami 44 LLBM fonduose saugomi eksponatai, muziejininkų buityje naudoti daiktai – baldai, drabužiai, tekstilės dirbiniai, įvairūs buities ir ūkio rakandai, amatininkų darbo priemonės, žaislai. Chronologinės ribos – nuo XX a. pradžios iki dabar.

Kultūra: autentiškoje aplinkoje eksponuojamoje parodoje galima susipažinti, kaip XX a. būdavo pratęsiamas buities objektų gyvenimas – iš neturto ar įgimto tvarumo suvokimo. / R. Žaltausko nuotr.

Įdomu, kad vienas pirmųjų muziejaus eksponatų taip pat tvarus. 1967 m. buvo įgytas Braziūkų kaime (Kauno r.) iš Pirmojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinio padarytas priekalas. Iš sviedinio gilzės kitas sumanus aukštaitis pagamino karbidinę lempą. Nuo šovinių likusioje dėžėje batsiuvys visą gyvenimą laikė savo kurpalius.

Audiniai taip pat buvo sunaudojami iki paskutinės skiautelės. Po Antrojo pasaulinio karo žmonės labai sunkiai vertėsi, todėl prašydavo siuvėjų išardyti ir persiūti senus drabužius. Siuvėjui dažnai tekdavo gudrauti, pavyzdžiui, švarkelio priekį siūti iš vienos audinio atraižos, nugarą iš kitos ir pan.

Tauragnų apylinkių siuvėja pasakojo, kad ir pati neturėjo daug drabužių. Stengėsi būti išradinga: "Vieną drabužėlį puošdavau gal dešimčia madų. Jei suknutė, tai nuardai juosmenį, padarai sijonuką ir palaidinukę. Randi seną batą, supjaustai, prisiuvi ant kelnių ar rankovių lopus, apykaklaitę uždedi."

Iš likučių buvo daromi įvairūs užtiesalai, takeliai, žaislai. Parodoje eksponuojamas erdvinis žvaigždės formos skiautinys, pasiūtas iš audiniais aptraukto kartono gabaliukų. Krikštamotės žvaigždes dovanodavo savo krikšto vaikams, moterys jomis puošdavo namus.

Dekoras: žvaigždės formos skiautinys. / R. Žaltausko nuotr.

Labai tausoti ir indai. Įgytą naują ąsotį statydavo ant stalo svečiui, šventėms. Glazūrai aptrupėjus, naudodavo kasdien. Įtrūkusį indą klijuodavo ruginių miltų klijais, apipindavo tošimi ir supildavo kruopas, laikydavo kiaušinius. Jei nuduždavo kaklas, iš šukės lakdavo šuo arba katinas. Ąsočiui visiškai suskilus, smulkias šukes pamesdavo po klėtimi. Į muziejaus fondus pateko cukrinės, kurių vienai pritaisyta tenkinta medinė kojelė, o kita sulipinta plastilinu.

Iki paskutinės detalės

Beveik kiekvienas parodoje eksponuotas daiktas slepia savyje išsamią istoriją ir stebina jį turėjusių žmonių išradingumu. Kaunietė Lidija Graudinaitė-Kuodienė muziejui padovanojo tvarius Kalėdų eglutės žaisliukus, kuriuos jos mama pagamino apie 1937 m. Tai dėžutės, apsiūtos audiniu su paveikslėliu. Sunaudojamos buvo net ir žaisliukų duženos. Jų pribarstydavo vata išklotų dvigubų langų viduryje, klijuodavo ant domino kaukių, karnavalo karūnų.

Įtrūkusį indą klijuodavo ruginių miltų klijais, apipindavo tošimi ir supildavo kruopas, laikydavo kiaušinius. Jei nuduždavo kaklas, iš šukės lakdavo šuo arba katinas.

Dalis tvaraus panaudojimo pavyzdžių atkurta rekonstrukcijomis. Remiantis Vinco Kudirkos satyra "Cenzūros klausimas", eksponuojamos laikraščiais apklijuotos tualeto – vadinamosios tupyklos durys. Laikraščiai nuo seno buvo naudojami ne vien skaityti. Juos klijuodavo ant sienų, karpiniais puošdavo namus, patiesdavo ant lentynų, aplenkdavo knygų viršelius, suvyniodavo daiktus ar net maisto produktus. Labai ilgą laiką laikraščio gabaliukus, prieš tai suglamžę, kad būtų minkščiau, panaudodavo kaip tualetinį popierių.

Tvarios mados kolekcija

Šiandienos tvarumo koncepcijai parodoje atstovauja KTU Dizaino centro pristatyta mados aktualijas ir žiedinę ekonomiką atspindinti dizainerio dr. Kęstučio Lekecko kolekcija "Re-Created", sukurta iš itin brangių ir kokybiškų natūralaus pluošto audinių likučių.

Nauja: kolekcijos "Re-Created" modelis. / M. Golubickaitės nuotr.

K.Lekeckas mados rinkoje darbuojasi nuo 1999 m. Pirmosios jo drabužių kolekcijos buvo konceptualios ir meniškos. Vienas svarbiausių pastarųjų metų kūrybos siekių – kurti ateities madą, kuri yra tvari ir lėta, o kartu klasikinė ir progresyvi, apgalvota iki smulkiausių detalių.

2021 m. sukurta kolekcija "Re-Created" plėtoja lėtosios mados idėjas, o nauja estetika kuriama naudojant siuvimo pramonės atliekas ir atraižas. Originalūs ir vienetiniai modeliai pristatomi pasitelkiant derinių kūrimo įvairovę – nuo klasikinio prigludusio kostiumo iki oversize dėvėjimo stilistikos. Siluetus, spalvas, derinius ir raštus įkvėpė lietuviškas paveldas, tautinio kostiumo tradicijos, skiautinių menas. Iš gabalėlių sukurti drabužiai byloja apie asmenybės įvairiapusiškumą ir daugialypiškumą. Jie tarsi skatina vartotoją permąstyti vertybes ir sukurti save iš naujo.

Kolekcijos "Re-Created" modelis prestižiniame "Design Award & Competition" dizaino konkurse buvo apdovanotas pirmąja vieta – aukso medaliu ir išrinktas geriausiu mados profesionalų kategorijoje 2020–2021 m. Birželio mėnesį modelis buvo eksponuojamas tarptautinėje dizaino parodoje Italijoje.

Mobilu: darželis su gėlėmis kiaurame dubenyje. / R. Žaltausko nuotr.

Esminis principas

Parodos autorių tikslas – skatinti ekologišką, tvarų gyvenimo būdą ir, pasisemiant idėjų iš praeities, mažinti vartojimą. Apipavidalinant parodą, ieškota kuo pigesnių sprendimų. Panaudotos senos spintelės, dėžės, audiniai, rėmeliai, net popierius. Atsisakyta plastiko, reklaminių juostų. Dalis etikečių užrašytos ranka.

Prie įėjimo į parodą įruoštas mažas darželis. Remiantis Kruonio apylinkėse surinkta etnografine medžiaga, prakiurusiame dubenyje pasodintos gėlės. Taip dariusi pateikėja muziejininkams pasakojo: "Norėjau naktinukų turėti įvairiose vietose, todėl pasisėdavau į kiaurą dubenį, kai kada didesnį, kai kada mažesnį, ir jį nešiodavau. Kur vakare kieme sėdžiu, ten nusinešu. Ir po miegamojo langu padėdavau." Gėlės daigas buvo pasodintas ir į nukirptą seną pieno pakelį.

Kas? Paroda "Antras gyvenimas: tvarumas vakar, šiandien, rytoj".

Kur? Lietuvos liaudies buities muziejuje.

Kada? Veikia iki spalio 10 d.