- Inga Levickaitė-Vaškevičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Stilius: dailininkės Linos Jonikės iš senų džinsų pasiūtos liemenės.
-
Mobilu: darželis su gėlėmis kiaurame dubenyje.
-
Dekoras: žvaigždės formos skiautinys.
-
Sprendimas: batai mediniais padais.
-
Kultūra: autentiškoje aplinkoje eksponuojamoje parodoje galima susipažinti, kaip XX a. būdavo pratęsiamas buities objektų gyvenimas – iš neturto ar įgimto tvarumo suvokimo.
-
Nauja: kolekcijos „Re-Created“ modelis.
Lietuvos liaudies buities muziejaus (LLBM) Miestelyje, Urmininko name, veikianti paroda "Antras gyvenimas: tvarumas vakar, šiandien, rytoj" – tarsi tiltas tarp praeities ir dabarties. Šiandien vienkartinio naudojimo plastikinius gaminius keičiame į daugkartinius, palankesnius aplinkai, domimės sveiku maistu, tvariais drabužiais.
Anksčiau daiktai atgimdavo naujam gyvenimui dažniausiai dėl nepritekliaus, taupumo ar tiesiog iš principo. Pasak poeto avangardisto Salio Šemerio, tarpukario Lietuvoje "buvo tvirtai įsitikinta, kad darbu, taupumu ir tvarkingumu sukuriamas ne tiktai šeimos gerbūvis, bet pasiekiama visos tautos gerovė". Dabar tvarumas – tai aplinkosaugos ar net ir mados reikalas.
Bendros parodos atidarymui muziejus ir Kauno technologijos universiteto Dizaino centras datą – liepos 29-ąją – pasirinko neatsitiktinai – tai susimąstyti kviečianti nuo 1986 m. minima Žemės pereikvojimo diena primena, kad žmonija iki šios dienos jau išnaudojo einamiesiems metams turėjusių pakakti gamtinių išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir švarus oras, kiekį.
Pratęstas gyvenimas
Parodoje "Antras gyvenimas: tvarumas vakar, šiandien, rytoj" atskleidžiama, kaip, bėgant laikui, pakeičiama pirminė daiktų paskirtis, siekiant juos išsaugoti, kuo ilgiau naudoti ar perdirbti. Parodoje eksponuojami 44 LLBM fonduose saugomi eksponatai, muziejininkų buityje naudoti daiktai – baldai, drabužiai, tekstilės dirbiniai, įvairūs buities ir ūkio rakandai, amatininkų darbo priemonės, žaislai. Chronologinės ribos – nuo XX a. pradžios iki dabar.
Kultūra: autentiškoje aplinkoje eksponuojamoje parodoje galima susipažinti, kaip XX a. būdavo pratęsiamas buities objektų gyvenimas – iš neturto ar įgimto tvarumo suvokimo. / R. Žaltausko nuotr.
Įdomu, kad vienas pirmųjų muziejaus eksponatų taip pat tvarus. 1967 m. buvo įgytas Braziūkų kaime (Kauno r.) iš Pirmojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinio padarytas priekalas. Iš sviedinio gilzės kitas sumanus aukštaitis pagamino karbidinę lempą. Nuo šovinių likusioje dėžėje batsiuvys visą gyvenimą laikė savo kurpalius.
Audiniai taip pat buvo sunaudojami iki paskutinės skiautelės. Po Antrojo pasaulinio karo žmonės labai sunkiai vertėsi, todėl prašydavo siuvėjų išardyti ir persiūti senus drabužius. Siuvėjui dažnai tekdavo gudrauti, pavyzdžiui, švarkelio priekį siūti iš vienos audinio atraižos, nugarą iš kitos ir pan.
Tauragnų apylinkių siuvėja pasakojo, kad ir pati neturėjo daug drabužių. Stengėsi būti išradinga: "Vieną drabužėlį puošdavau gal dešimčia madų. Jei suknutė, tai nuardai juosmenį, padarai sijonuką ir palaidinukę. Randi seną batą, supjaustai, prisiuvi ant kelnių ar rankovių lopus, apykaklaitę uždedi."
Iš likučių buvo daromi įvairūs užtiesalai, takeliai, žaislai. Parodoje eksponuojamas erdvinis žvaigždės formos skiautinys, pasiūtas iš audiniais aptraukto kartono gabaliukų. Krikštamotės žvaigždes dovanodavo savo krikšto vaikams, moterys jomis puošdavo namus.
Dekoras: žvaigždės formos skiautinys. / R. Žaltausko nuotr.
Labai tausoti ir indai. Įgytą naują ąsotį statydavo ant stalo svečiui, šventėms. Glazūrai aptrupėjus, naudodavo kasdien. Įtrūkusį indą klijuodavo ruginių miltų klijais, apipindavo tošimi ir supildavo kruopas, laikydavo kiaušinius. Jei nuduždavo kaklas, iš šukės lakdavo šuo arba katinas. Ąsočiui visiškai suskilus, smulkias šukes pamesdavo po klėtimi. Į muziejaus fondus pateko cukrinės, kurių vienai pritaisyta tenkinta medinė kojelė, o kita sulipinta plastilinu.
Iki paskutinės detalės
Beveik kiekvienas parodoje eksponuotas daiktas slepia savyje išsamią istoriją ir stebina jį turėjusių žmonių išradingumu. Kaunietė Lidija Graudinaitė-Kuodienė muziejui padovanojo tvarius Kalėdų eglutės žaisliukus, kuriuos jos mama pagamino apie 1937 m. Tai dėžutės, apsiūtos audiniu su paveikslėliu. Sunaudojamos buvo net ir žaisliukų duženos. Jų pribarstydavo vata išklotų dvigubų langų viduryje, klijuodavo ant domino kaukių, karnavalo karūnų.
Įtrūkusį indą klijuodavo ruginių miltų klijais, apipindavo tošimi ir supildavo kruopas, laikydavo kiaušinius. Jei nuduždavo kaklas, iš šukės lakdavo šuo arba katinas.
Dalis tvaraus panaudojimo pavyzdžių atkurta rekonstrukcijomis. Remiantis Vinco Kudirkos satyra "Cenzūros klausimas", eksponuojamos laikraščiais apklijuotos tualeto – vadinamosios tupyklos durys. Laikraščiai nuo seno buvo naudojami ne vien skaityti. Juos klijuodavo ant sienų, karpiniais puošdavo namus, patiesdavo ant lentynų, aplenkdavo knygų viršelius, suvyniodavo daiktus ar net maisto produktus. Labai ilgą laiką laikraščio gabaliukus, prieš tai suglamžę, kad būtų minkščiau, panaudodavo kaip tualetinį popierių.
Tvarios mados kolekcija
Šiandienos tvarumo koncepcijai parodoje atstovauja KTU Dizaino centro pristatyta mados aktualijas ir žiedinę ekonomiką atspindinti dizainerio dr. Kęstučio Lekecko kolekcija "Re-Created", sukurta iš itin brangių ir kokybiškų natūralaus pluošto audinių likučių.
Nauja: kolekcijos "Re-Created" modelis. / M. Golubickaitės nuotr.
K.Lekeckas mados rinkoje darbuojasi nuo 1999 m. Pirmosios jo drabužių kolekcijos buvo konceptualios ir meniškos. Vienas svarbiausių pastarųjų metų kūrybos siekių – kurti ateities madą, kuri yra tvari ir lėta, o kartu klasikinė ir progresyvi, apgalvota iki smulkiausių detalių.
2021 m. sukurta kolekcija "Re-Created" plėtoja lėtosios mados idėjas, o nauja estetika kuriama naudojant siuvimo pramonės atliekas ir atraižas. Originalūs ir vienetiniai modeliai pristatomi pasitelkiant derinių kūrimo įvairovę – nuo klasikinio prigludusio kostiumo iki oversize dėvėjimo stilistikos. Siluetus, spalvas, derinius ir raštus įkvėpė lietuviškas paveldas, tautinio kostiumo tradicijos, skiautinių menas. Iš gabalėlių sukurti drabužiai byloja apie asmenybės įvairiapusiškumą ir daugialypiškumą. Jie tarsi skatina vartotoją permąstyti vertybes ir sukurti save iš naujo.
Kolekcijos "Re-Created" modelis prestižiniame "Design Award & Competition" dizaino konkurse buvo apdovanotas pirmąja vieta – aukso medaliu ir išrinktas geriausiu mados profesionalų kategorijoje 2020–2021 m. Birželio mėnesį modelis buvo eksponuojamas tarptautinėje dizaino parodoje Italijoje.
Mobilu: darželis su gėlėmis kiaurame dubenyje. / R. Žaltausko nuotr.
Esminis principas
Parodos autorių tikslas – skatinti ekologišką, tvarų gyvenimo būdą ir, pasisemiant idėjų iš praeities, mažinti vartojimą. Apipavidalinant parodą, ieškota kuo pigesnių sprendimų. Panaudotos senos spintelės, dėžės, audiniai, rėmeliai, net popierius. Atsisakyta plastiko, reklaminių juostų. Dalis etikečių užrašytos ranka.
Prie įėjimo į parodą įruoštas mažas darželis. Remiantis Kruonio apylinkėse surinkta etnografine medžiaga, prakiurusiame dubenyje pasodintos gėlės. Taip dariusi pateikėja muziejininkams pasakojo: "Norėjau naktinukų turėti įvairiose vietose, todėl pasisėdavau į kiaurą dubenį, kai kada didesnį, kai kada mažesnį, ir jį nešiodavau. Kur vakare kieme sėdžiu, ten nusinešu. Ir po miegamojo langu padėdavau." Gėlės daigas buvo pasodintas ir į nukirptą seną pieno pakelį.
Kas? Paroda "Antras gyvenimas: tvarumas vakar, šiandien, rytoj".
Kur? Lietuvos liaudies buities muziejuje.
Kada? Veikia iki spalio 10 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaunas kviečia išrinkti kultūros paveldo favoritus: prasideda balsavimas4
Valstybinė kultūros paveldo komisija pirmą kartą skelbia Lietuvos kultūros paveldo apdovanojimus. Jų metu bus renkami laureatai 3 kategorijose: gerųjų paveldo sutvarkymo pavyzdžių, veiklių žmonių ir pavyzdinių iniciatyvų. ...
-
Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje2
Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...
-
Koncertui besiruošiantys D. Čižausko bendražygiai džiūgauja: visi bilietai išpirkti12
Ketvirtadienį duetas „Grupė 2 – Karolis ir Donatas“ feisbuke paskelbė džiugią žinią apie balandžio 1 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyksiantį D. Čižausko atminimui skirtą koncertą. ...
-
Kokie filmai rūpi jaunajai kartai?5
Projektas „Kylantis kinas: nauja Europietiško kino ambasadorių karta“ nuo lapkričio mėnesio kvietė žiūrovus atrasti geriausius klasikinius bei pripažinimą jau užsitarnavusius šiuolaikinius filmus, kuriuos pristatė kino kriti...
-
Kauno scenos menų kūrėjai pagerbti tradiciniais apdovanojimais4
Kauno meno pasaulyje – premijų metas. Kauno taryba vakar bendru sutarimu pritarė, kad miesto kultūros premijos šiemet būtų skiriamos keturiems menininkams ir asociacijai. Išvakarėse apdovanojimus atsiėmė miesto teatralai. ...
-
Kaunas 1,5 mln. eurų EK premiją už Europos kultūros sostinės renginius skirs jų tęstinumui
Kauno miesto savivaldybė antradienį pritarė, kad 1,5 mln. eurų Europos Komisijos (EK) skirta premija būtų panaudota Europos kultūros sostinės renginių tęstinumui. ...
-
N. Janekinos paroda: į spalvų pasaulį įsisukę pavasario vėjai5
Ilgėja dienos, trumpėja vakarai, o išėjęs į gatvę jauti pavasario sugrįžimą. Taip apie jausmus, santykius, moteris ir apie akimirkos grožį kalba tapytoja Natalija Janekina „Parko galerijoje“ atidarytoje parodoje „Pavasario v...
-
Kauno kultūros premijos skirtos keturiems menininkams ir asociacijai
Kauno taryba antradienį bendru sutarimu pritarė, kad miesto kultūros premijos šiemet būtų skiriamos keturiems menininkams bei asociacijai. ...
-
Dėmesį traukia įspūdingi drugiai: išeinant lankytojams patariama apsidairyti1
Po kelerių metų pertraukos Kauno botanikos sodo oranžerijoje vėl skraido per kelis šimtus niekur nematytų drugių. Mažiausiems parodos lankytojams didžiausias įspūdis, kai drugeliai nutupia ant jų, praneša LNK. ...
-
Šokių kolektyvas „Ąžuolas“ prisijaukino ir antrą „Aukso paukštę“
Nedaug kolektyvų gali didžiuotis pelnę „Aukso paukštę“ – aukščiausią šalyje apdovanojimą mėgėjų meno srityje. Garliavos sporto ir kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžu...