Šį savaitgalį Pažaislio muzikos festivalis visus kviečia pakeliauti po įvairias erdves. Koncertai vyks jachtklube, bažnyčioje ir pilyje.

Romantiškoje aplinkoje

Šį penktadienį susitikti Kauno jachtklube kviečia tradicinis Pažaislio muzikos festivalio renginys "Johanno Strausso muzika ant vandens..." Šį kartą į svaigųjį Vienos garsų sūkurį klausytojus skraidins Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas meno vadovo ir vyr. dirigento Juozo Domarko ir ypatingoji šio vakaro viešnia – jaunoji solistė Viktorija Miškūnaitė (sopranas). Nepaklysti svajingos muzikos labirintuose publikai padės išradingas ir šmaikštus konferansjė – muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Iš Šiaulių kilusi Viktorija Miškūnaitė – iškilios dainininkės Astos Krikščiūnaitės auklėtinė, operos solistės karjerą pradėjo prieš keletą metų ir per trumpą laiką sušvytėjo Lietuvos muzikos padangėje ryškiu spinduliu. Jaunoji atlikėja dar studijų LMTA metais tapo daugelio respublikinių bei tarptautinių konkursų laureate, už pasiekimus ne kartą buvo apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir prezidento garbės raštais. Šiuo metu dainininkė atlieka pagrindinius vaidmenis LNOBT, Vilnius City Opera spektakliuose, rengia naujas sudėtingas partijas ir aktyviai ruošiasi dalyvauti perklausose, tarptautiniuose konkursuose ir prestižiniuose festivaliuose.

Visose kultūrose, bėgant amžiams, ryšys tarp muzikos ir vandens tapo labai glaudus. Akademinėje muzikoje gausu pavyzdžių, kai kūrinio gimimą inspiravo vandens tėkmė. Netgi garsusis valso meistras Johannas Straussas savo atsiminimuose rašė: "Tobulos atostogos... nuolatinis lietus, upelio čiurlenimas ir šiltas kambarys, kuriame aš galiu kurti muziką..."

Ne paslaptis, kad muzikos garsai, sklindantys glotniu vandens paviršiumi, sukelia nepakartojamą įspūdį, įgauna naujų, netikėtų atspalvių. Taigi, romantiškos aplinkos mėgėjams siūloma nepraleisti progos ir pasimėgauti idilišku vakaru, kai saulės žara nušviečia pušų viršūnes, mariose supasi laiveliai ir jachtos, o vandeniu grakščiai sklendžia melodingieji Vienos muzikos karaliaus valsai, trankios ir energingos polkos bei arijos iš mėgstamiausių operetės žanro kūrinių.

Kas? Festivalio renginys "Johanno Strausso muzika ant vandens..."
Kur? Kauno jachtklube.
Kada? Birželio 20 d., penktadienį, 19 val.

Senoji Europos muzika

Šeštadienį ypatinga akustika garsėjančioje Margininkų Švč.Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje skambės intriguojantis muzikinis projektas "Lietuviška birbynė ir XVI–XVIII a. Vakarų Europos muzika", kurį pristatys ansamblis "Reversio" ir solistė Jurgita Šalčiūtė (mecosopranas).

Daugeliui gali kilti klausimas, kas sieja iš piemens ragelio į profesionalų instrumentą tik XX a. išvystytą tautinę lietuvišką birbynę su Renesanso ir Baroko epochų muzika? Atsakymą pateiks išskirtinės sudėties kamerinės muzikos ansamblis "Reversio", kuriame muzikuoja trys birbynininkai Darius Klišys (vadovas, aukštoji birbynė), Algirdas Jedemskis (aukštoji birbynė), Laurynas Vaitkus (tenorinė birbynė), dainininkė Jurgita Šalčiūtė ir vargonais ar klavesinu grojantis Mindaugas Radzevičius.

Ansamblio idėja – atlikti senąją Europos muziką autentiškais lietuvių tautiniais instrumentais – tapo originalumo ženklu, nes išraiškingi birbynių tembrai puikiai ir savitai perteikia senovinių pučiamųjų (korneto, baroko fleitos, obojaus, šalamajos) instrumentų skambesį. Ansamblio "Reversio" branduolys – birbynininkas D.Klišys ir vargonininkas Mindaugas Radzevičius kartu muzikuoti pradėjo prieš vienuolika metų. Per tą laiką ansamblio atliekama muzika skambėjo ne tik Lietuvos, bet ir Italijos, Prancūzijos, Vokietijos koncertų salėse bei bažnyčiose. Atlikėjai lieka ištikimi savajam kredo: muzikos meno išraiškos laisvei ir originalumui.

Atlikėjų parinktoje programoje skambės nežinomų XVI a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės autorių, Renesanso bei Baroko epochų Vakarų Europos meistrų Johanno Heinricho Schmelzerio, François Couperino, Georgo Friedricho Händelio, Heinricho Isaaco, Giovanni Paolo Cima, Biagio Marini, Dario Castello vokaliniai ir instrumentiniai kūriniai. Įėjimas į koncertą nemokamas.

Kas? Muzikinis projektas "Lietuviška birbynė ir XVI–XVIII a. Vakarų Europos muzika".
Kur? Margininkų Švč.Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje.
Kada? Birželio 21 d., šeštadienį, 17 val.

Išskirtinė erdvė

Sekmadienį Pažaislio muzikos festivalis kviečia visus naujai atrasti išskirtinę koncertinę erdvę – Panemunės pilį, autentiškiausią XVII–XVIII a. Lietuvos rezidencinių pastatų kompleksą.
Tai renesanso stiliaus rezidencinė pilis Jurbarko rajone, pastatyta ant aukšto Nemuno kranto. Greta įspūdingos, legendomis apipintos pilies yra senas parkas su penkiais tvenkiniais, kaskadomis besileidžiančiais iki pat Nemuno slėnio. Pilį 1604 m. pradėjo statyti vengrų kilmės dvarininkas, miško pirklys Jonušas Eperješas.

Manoma, kad statinio architektas – Vilniaus Žemutinės pilies rekonstrukcijos autorius Petras Nonhartas. XVIII a. pabaigoje pilis perėjo Akmenės seniūno, LDK vėliavininko Antano Gelgaudo nuosavybėn. Naujasis savininkas apleistą pilį rekonstravo, išpuoselėjo parką ir įkūrė prabangią reprezentacinę savo šeimos rezidenciją. A.Gelgaudas buvo vyriausiasis 1831 m. sukilimo vadas. Atvykęs iš Užnemunės jis su 16 tūkst. karių persikėlė per Nemuną ties Gelgaudiškiu ir apsistojo netoli savo tėvonijos. Iš čia prasidėjo sukilėlių kovos Lietuvoje. 1903 m. pilyje lankėsi žymusis rusų dailininkas Nikolajus Rerichas, kai su žmona Jelena keliavo Nemunu. XX a., tarpukariu pilyje veikė vienuolių saleziečių vienuolynas, uždarytas Antrojo pasaulinio karo metais. 2009 m. pilis pradedama atstatyti, numatoma atkurti buvusią pilies išvaizdą – atstatomi nugriauti gynybiniai bokštai bei vienas iš pilies korpusų, planuojama nutinkuoti fasadus, pakeisti stogų dangas ir langus.

Šioje išskirtinėje erdvėje Pažaislio muzikos festivalis savo klausytojams pristatys teatralizuotą koncertą, skirtą Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejui. Grožinės lietuvių literatūros pradininku laikomas K.Donelaitis buvo neeilinė, universalių gebėjimų asmenybė, tarsi iš renesanso epochos nužengęs kūrėjas. Greta išskirtinio literatūros talento, jis atsiskleidė kaip kompozitorius, kūręs bažnytinę muziką, nagingas meistras, sukonstravęs fortepijoną, barometrą, laikrodį, kaip žemės žmogus, mokėjęs žemę dirbti ir mylėti.

Literatūrologai iki šiol diskutuoja, ar vaizdingi K.Donelaičio pamokslai turėjo įtakos poemos "Metai" gimimui, ar Tolminkiemio parapijos tikintiesiems iš sakyklos skambėdavo kuriamo šedevro ištraukos. Kompozitorius Vidmantas Bartulis į šį disputą nusprendė pažvelgti savitu aspektu, surinkdamas poemos "Metai" tekstus į vientisą siužetą – pasakojimą, per kurį skamba keturi K.Donelaičio pamokslai lietuvninkams.

"Taip, Donelaiti!" pavadintoje koncertinėsje programoje pamokslininko ir pasakotojo vaidmenį atliks aktorius Dainius Svobonas, organiškai į siužetą įkomponuotas Vlado Švedo, Giedriaus Kuprevičiaus, Algimanto Bražinsko dainas ir liuteronų giesmes atliks Kauno valstybinis choras, diriguojamas meno vadovo Petro Bingelio, o programą vainikuos ketvirtasis pamokslas, idėjos autoriaus V.Bartulio žaismingai perteiktas "tautinio" repo stiliumi.

Kas? Teatralizuotas koncertas, skirtas K.Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejui.
Kur? Panemunės pilyje.
Kada? Birželio 22 d., sekmadienį, 17 val.